Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvis per gyvenimą dirba ilgiau nei vidutinis europietis

Ar kada skaičiavote, kiek metų jau dirbate ir kiek jų dar dirbsite ateityje? Štai Europoje ilgiausiai 42 metus dirba švedai, o trumpiausiai – 32 metus italai. Lietuviai darbui skiria 37 savo gyvenimo metus. Apskritai Pietų Europos gyventojai dirba kur kas trumpiau nei šiauriečiai.

Eurostat duomenimis, 2019 metais Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutinė darbinio gyvenimo trukmė buvo 35,9 metai. Šis laikotarpis jau 0,2 metų ilgesnis negu buvo 2018 metais. Jau įprasta, kad vyrai dirba ilgiau negu moterys, tačiau šis skirtumas kiekvienais metais vis mažėja. 2000 metais vyrai dirbo 7,1 metais ilgiau negu moterys, tačiau iki 2019 metų šis lyčių skirtumas sumažėjo iki 4,9 metų.

Visoje ES ilgiausiai dirba švedai ir olandai – atitinkamai 42 ir 41 metus. Šių šalių gyventojus vejasi danai, kurie dirba 40 metų, vokiečiai, dirbantys 39,1 metus, ir estai, kurie dirba 39 metus. O trumpiausia darbingo gyvenimo trukmė fiksuojama Italijoje (32 metai), Kroatijoje (32,5 metai), Graikijoje (33,2 metai), Belgijoje ir Lenkijoje (33,6 metai).

Lietuvių vidutinis darbinis amžius siekia 37,1 metus. Visose ES šalyse darbingo gyvenimo trukmė augo, išskyrus Rumuniją, čia darbingas amžius, per 9 metus sutrumpėjo 2,2 metais. Didžiausias darbingo amžiaus didėjimas nuo 2000 iki 2019 metų pastebimas Maltoje, (7,6 metai), Vengrijoje (6,9 metai) ir Estijoje (5,6 metai), o mažiausias – Danijoje (1,7 metai) ir Graikijoje (1,8 metai).

Clipboard01

Koks yra oficialus jūsų darbo stažas, galite sužinoti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros.

Būtinasis darbo stažas pensijai gauti mūsų šalyje palaipsniui ilginamas nuo 30 metų iki 35 metų.

Pensijos Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje moterys į pensiją išeina sulaukusios 63, o vyrai – 64 metų.

Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vienos rūšies pensiją gavo 899,8 tūkst. asmenų, arba maždaug kas trečias šalies gyventojas (32,2 proc.), rodo Statistikos departamento duomenys. Per praėjusius metus pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 4,9 tūkst. (0,5 proc.).

Su senatve susijusias pensijas praėjusių metų pabaigoje gavo 667,8 tūkst. asmenų, arba ketvirtadalis šalies gyventojų. 1 tūkst. gyventojų teko 239 šių pensijų gavėjų arba vienu asmeniu mažiau negu prieš metus. Su senatve susijusių pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (92 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai. Per metus šios pensijos gavėjų padaugėjo 15 tūkst. (2,5 proc.) iki 614,2 tūkst. Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės (iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip penkeriems metams) pensiją 2019 metų pabaigoje gavo 5,6 tūkst. asmenų, tai 0,5 tūkst. (8,3 proc.) mažiau negu 2018 metais.

Rekomenduojami video