Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvoje uždegta žalia šviesa metro

Nors Seimas prezidentės veto dėl Metropoliteno įstatymo antradienį atmetė, ketvirtadienį visgi priėmė tokį įstatymą, kokį siūlė Dalia Grybauskaitė.

Už tai, kad įstatymas būtų priimtas nepakeistas, tai yra be prezidentės pataisų, balsavo 18 parlamentarų. Už tai, kad prezidentės siūlomos pataisos būtų priimtos, balsavo 68 Seimo nariai. Susilaikė 28 Seimo nariai.

Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, tačiau tada jį vetavo prezidentė. Seimas D. Grybauskaitės veto nepritarė ir nusprendė įstatymo projektą grąžinti svarstyti.

Prezidentė siūlė metropoliteną apibrėžti kaip atskiro eismo antžeminę, požeminę ar estakadinę bėginio transporto sistemą miestų gyventojams aptarnauti (Seimo priimtame įstatyme metropolitenas buvo apibrėžiamas kaip atskiro eismo antžeminė, požeminė ar estakadinė geležinkelių transporto sistema miestų gyventojams aptarnauti).

„Taptų aišku, kad dėl metro poreikio infrastruktūros objektų statybos sprendžia savivaldybės. Būtent jos sudarytų viešųjų paslaugų sutartis bei užtikrintų šių paslaugų teikimą“, – grąžinto projekto pristatymo metu šalies vadovės poziciją dėstė patarėjas Arūnas Molis.

D. Grybauskaitė siūlė įstatyme įtvirtinti, kad savivaldybės prisiimtų finansinę atsakomybę dėl projekto įgyvendinimo būdo pasirinkimo, visų su tuo susijusių finansinių rizikų.

„Būtina aiškiai įvardyti, kad ir esminį sprendimą dėl to, ar pradėti metropoliteno projektą priima savivaldybė. Tai ji darytų atsakingai įvertinusi konkretų investicijų projektą su aiškiu veiksmų planu, sąnaudų ir naudos analize ir kitomis sudėtinėmis projekto dalimis. Tokiu atveju jai tenka ir su projektų įgyvendinimu, koncesijų suteikimu, nuostolių padengimu bei lengvatų kompensavimu susiję įsipareigojimai“, – sakė Respublikos prezidentės atstovas.

Seimas šį įstatymą priėmė siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą, vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas.

Priimtu teisės aktu sudarytos teisinės sąlygos naujos specialios viešojo transporto sistemos – metropoliteno – įgyvendinimui.

Įstatyme nustatytas metropoliteno sistemų planavimas, metropoliteno sistemos projekto įgyvendinimas, vyriausybės, savivaldybių, kuriose įgyvendinami metropolitenų projektai, investuotojo ir metropolitenų projektų įgyvendinimo bendrovių funkcijos ir tarpusavio santykių bendrieji principai.

Metro projektus įgyvendintų tik savivaldybės, jos galės siekti, kad metro būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Metropolitenų projektai galėtų būti įgyvendinami pagal pasirinktą jų įgyvendinimo būdą. Tai galėtų būti savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės vykdomas projektas, valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties pagrindu ar koncesijos pagrindu įgyvendinamas projektas. Savivaldybės galėtų investuoti į metro bendrovės akcijas iki 50 proc., o bendros investicijos būtų atliktos valstybės ir privataus kapitalo partnerystės arba koncesijos (ilgiau kaip 25 metų) pagrindu.

Rekomenduojami video