Ligoninė ieškojo alternatyvių šildymo būdų ir 2016 m. pasistatė modernią biokuro katilinę.

Lietuvos visuomenė dar puikiai prisimena, kaip socialdemokratų valdymo laikais, 2008 metais, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo naikinti Černobylio atominės elektrinės avarijos likviduotojus gydžiusią Vilniaus Sapiegos ligoninę, kaip susidorojo su jos direktoriumi Jurgiu Gediminu Rimdeika. Pagal panašų scenarijų „valstiečių“ Sveikatos apsaugos ministerija bando „išėsti“ kitos gydymo įstaigos, Klaipėdos jūrininkų ligoninės, direktorių profesorių Joną Sąlygą. Vienintelė šio vadovo kaltė – stengėsi taupyti ūkinei veiklai skirtas ligoninės lėšas, norėdamas padidinti įstaigos darbuotojų atlyginimus ir dar labiau pagerinti pacientų gydymo kokybę.

Prieš metus – liaupsės

Pernai vasario mėnesį Klaipėdos jūrininkų ligoninėje apsilankė neseniai sveikatos apsaugos ministro pareigas pradėjęs eiti Aurelijus Veryga. Kartu su viceministre Gintare Šakalyte, patarėju Dariumi Kazlausku, Seimo nariais Dainiumi Kepeniu ir Algimantu Kirkučiu ministras apžiūrėjo daugelį ligoninės skyrių, ilgėliau užtruko ligoninės Sterilizacijos ir dezinfekcijos tarnyboje, kur domėjosi medicinos įranga, ypač ta, kuria atliekami brangūs medicininiai tyrimai.

A.Veryga tada tvirtino, kad jam gerą įspūdį padarė ne tik Jūrininkų ligoninės tvarka, bet ir jauki palatų, procedūrų kabinetų aplinka, šilti gydytojų ir pacientų santykiai. Ministras tuomet pabrėžė, kad ši gydymo įstaiga galėtų būti pavyzdys kitoms sveikatos priežiūros institucijoms.

Nepraėjus nė metams, ministerijos požiūris pasikeitė – jis nebėra toks palankus. Ne dėl to, kad Jūrininkų ligoninė ėmė blogai dirbti. Tiesiog kažkas labai stengiasi ministerijos požiūrį į Jūrininkų ligoninės vadovybę pakeisti kardinaliai, sumenkinti ne tik įstaigos, bet ir jos vadovo J.Sąlygos reputaciją. Šis žinomas klaipėdietis yra ir uostamiesčio savivaldybės tarybos narys, visuomenininkas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius. Profesorius, dar neseniai įvertintas „Profesijos riterio“ titulu, šiuo metu priverstas vartyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) kratų protokolus ir atlaikyti plačiai organizuotą spaudimą atsistatydinti.

Šilumininkų diktatas

„Ši nemaloni istorija prasidėjo dar 2010-aisiais, kai buvusią Švėkšnos psichiatrijos ligoninę, esančią Šilutės rajone, su visomis sutartimis ir skylėtu biudžetu prijungė prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės. Dabar tai mūsų ligoninės Psichiatrijos departamentas. Jam šildymo paslaugas teikė uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“. Šildė labai brangiai, neekonomiškai, be to, katilus kūreno aplinką teršiančiomis, alergiją ir vėžį galinčiomis sukelti medžiagomis – iš pradžių mazutu, paskui skalūnų alyva. Valstybės kontrolės tikrintojai patarė nutraukti įstaigai nenaudingą sutartį su „Lamberta“, – istorijos pradžią prisiminė Jūrininkų ligoninės direktorius J.Sąlyga.

Ligoninė ieškojo alternatyvių šildymo būdų ir 2016 m. pasistatė modernią biokuro katilinę, tačiau niekaip negalėjo nutraukti sutarties su bendrove „Lamberta“.

„20-čiai metų (nuo 2005-ųjų iki 2025-ųjų) su visagaliais šilumininkais sudarytos sutarties atsisakyti nebuvo taip paprasta. Tai daryti Klaipėdos jūrininkų ligoninei teko teismuose. Iš ligoninės pasipelniusi įmonė nenorėjo prarasti aukso gyslos“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo J.Sąlyga.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius J.Sąlyga

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius J. Sąlyga

Taupymas – nusikaltimas?

Teisminiai ligoninės ginčai su „Lamberta“ prasidėjo 2015-ųjų spalį ir tik 2017 metų pabaigoje, prieš pat Kalėdas, Jūrininkų ligoninė bylą laimėjo. Tačiau artėjant šios nutarties paskelbimui ligonine pradėjo domėtis FNTT. Staiga pareigūnams parūpo jau metus Švėkšnos psichiatrijos departamente sėkmingai veikianti ir akivaizdžią finansinę naudą įstaigai teikianti biokuro katilinė.

„Šiuolaikinė biokuro katilinė darbą pradėjo 2016-ųjų spalį. Ne tik Psichiatrijos departamento pacientams, bet ir švėkšniškiams pasidarė gaiviau kvėpuoti. Naujojoje katilinėje kūrenama biomasė neskleidžia nemalonaus kvapo ir neteršia aplinkos degimo produktais, bet svarbiausia – perpus sumažėjo šildymo išlaidos“, – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius J.Sąlyga.

2016-aisiais per 11 mėnesių už Psichiatrijos departamento šildymą ligoninė „Lambertai“ sumokėjo 86 tūkst. eurų, o per tą patį laikotarpį pernai, šilumai gaminti naudojant biokurą, išleista 34 tūkst. eurų. Modernizavus katilinę jau pirmais eksploatavimo metais ligoninei pavyko sutaupyti 52 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti ligoninės darbuotojų atlyginimams didinti.

Įtarimų debesis

Deja, visa tai mažiausiai domina FNTT. Ligoninėje ir net direktoriaus J.Sąlygos namuose atliktų kratų metu pareigūnai ieškojo katilinės įrangos dokumentų, nes galimai suinteresuoti asmenys FNTT arba prokurorui pateikė skundus (pareiškimus) dėl tariamo viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų.

Įrengti biokuro katilinę Švėkšnoje kainavo apie 335 tūkst. eurų, didžiąja dalimi darbai buvo atliekami Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. „Lambertos“ vadovas Jonas Kondratas žiniasklaidai aiškino, neva katilinę 2014-aisiais buvo galima įrengti už 400 tūkst. litų, nors jo bendrovė viešame naujos katilinės įrengimo konkurse kažkodėl nedalyvavo. Priešingai, minėta bendrovė dėjo daug pastangų, kad šis projektas laiku nebūtų įgyvendintas, dėl to UAB „Lamberta“ teisme reiškė nepagrįstus reikalavimus, kuriuos teisėjai atmetė.

Ministro nuostata

Iš turimų dokumentų galima matyti, kad katilai buvo pakeisti viešo įrangos konkurso laimėtojo už tą pačią kainą pasiūlius kokybiškesnius, ekonomiškesnius, šiuolaikiškesnius, nes viešojo pirkimo kaina nesikeitė. Atsakingi ligoninės darbuotojai ir statybos priežiūros specialistai kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, projekto finansuotojus ir gavo šių institucijų rašytinius pritarimus keisti katilus. „Aš, kaip ligoninės direktorius, asmeniškai su tomis procedūromis neturėjau ir neturiu nieko bendra. Šiuos klausimus sprendė juos gerai išmanantys ir atsakingi darbuotojai, o sutartį, pakeitimus pasirašė įsakymu įgaliotas tai daryti direktoriaus pavaduotojas“, – pasakojo J.Sąlyga.

Tačiau šie paaiškinimai kol kas ignoruojami, nes, matyt, kažkam yra naudinga, kad ligoninės vadovui pareikšti įtarimai, tegul ir neteisėti. O kol tai bus pripažinta, kažkas labai suinteresuotas „išversti“ direktorių iš einamų pareigų.

Pakeistą įstatymą išbandė

„Ministerijai žinoma, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas J.Sąlyga įtariamas piktnaudžiavimu ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Informacija dabar tikslinama norint objektyviai ir visapusiškai išspręsti susidariusią situaciją“, – „Valstiečių laikraščiui“ pranešė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Bet iškart pridūrė, kad ministro A.Verygos nuostata nesikeičia: asmenys, įtariami padarę nusikaltimą, kompromituojantys gydymo įstaigas, neturėtų toliau eiti vadovaujamų pareigų.

Ministro nuomone, kitose demokratinėse valstybėse, susiklosčius panašioms aplinkybėms, patys vyriausieji gydytojai savo noru išeina iš darbo, kad išsaugotų įstaigos, kurioje dirba, ir sveikatos apsaugos sistemos reputaciją.

Pernai lapkričio 7 d. Seimo narys ir sveikatos apsaugos ministras A.Veryga įtikino kitus parlamentarus pritarti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisoms, kuriose nustatyta, kad korupcija įtariami, materialinės žalos valstybei galbūt padarę gydymo įstaigų vadovai galėtų būti atleidžiami iš pareigų dalininkams taip nusprendus.

Jau kitą dieną, lapkričio 8-ąją, pataisytas įstatymas buvo pritaikytas praktikoje – į Sveikatos apsaugos ministeriją susirinkę Kauno klinikinės ligoninės dalininkai nutarė iš pareigų atšaukti ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, susipykusį su ministro A.Verygos patarėjų korpusu.

Beje, įdomus sutapimas – ministro A.Verygos patarėjas Artūras Mažrimas, kuris atsistatydino, kai paaiškėjo liguista jo priklausomybė nuo azartinių lošimų, anksčiau dirbo to paties Švėkšnos psichiatrijos departamento vedėju. Ir būtent tuo laikotarpiu, kai vyko šios ligoninės katilinės modernizavimo darbai.

Tokios įstatymų pataisos tapo puikiu įrankiu norint susidoroti su žmonėmis, kurie galbūt nepatinka, neįtinka, kurių darbo vieta galbūt reikalinga kažkam kitam, pavyzdžiui, kokiam nors bičiuliui. O kas bus, jei paaiškės, kad žmogus nekaltas, įtarimai jam panaikinti? Šių klausimų niekas nekelia, o „šienavimo“ mašina važiuoja toliau.

Pažeidžia žmogaus teises

Prieš mėnesį, 2017 metų gruodžio 5-ąją, ministras A.Veryga paskelbė „Nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų atšaukimo tvarkos aprašą“. Rekomenduojamų atšaukimo priežasčių sąrašo 2.13 skirsnis skelbia, kad vadovą galima nušalinti net ir tada, kai asmuo tik įtariamas nusižengęs ar nusikaltęs, tačiau jo veiklos ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų.

Toks aprašas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, Darbo kodeksui, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Teisės specialistai abejoja, kad, atsisakius nekaltumo prezumpcijos principo, pavyktų nuskaidrinti sveikatos apsaugos sistemą.

Piktnaudžiavimo landa

„Man, kaip teisininkui, bet pirmiausia kaip piliečiui, atrodo, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo naujausios pataisos, sudaro sąlygas, užuot siekus gerų tikslų, jomis piktnaudžiauti. Jeigu asmeniui nepritaikytos kardomosios priemonės, vien įtarimų neužtenka, kad jis būtų nušalintas nuo pareigų. Tai būtų neteisinga, nesąžininga. Hiperbolizuodamas galiu pasakyti, kad atsirastų daug „priežasčių“ atleisti gydymo įstaigos vadovą – neskoningas kaklaraištis, nepatenkintos direktoriaus žmonos skundas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos teisininkų draugijos Vilniaus skyriaus narys, daugelio garsių bylų advokatas Liudvikas Ragauskis.

Anot jo, Vakarų Europos teisinės sistemos esmė – kol asmuo nenuteistas, jis nekaltas. O Lietuvos „išradimas“ – žmogus atgauna pilietines teises tik teismui paskelbus „išteisinamąjį nuosprendį“.

„Nušalinti gydymo įstaigų vadovai beveik visada kreipsis į teismą, nesutikdami su dalininkų sprendimu. Paprastai praeina treji septyneri metai, kol paskelbiami tokių bylų nuosprendžiai. Įsivaizduojate, kokia nepavydėtina būna ieškovų padėtis? Nušalinimas turėtų būti terminuotas – mėnesiui, dviem. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisoms įgyvendinti rengiami poįstatyminiai teisės aktai. Reikėtų papildomai įrašyti, kad, įtarimams dėl įstaigos vadovo nusikalstamos veiklos nepasitvirtinus, jam turi būti atlyginta už priverstinį nedarbą ir suterštą reputaciją“, – aiškino teisininkas L.Ragauskis.

 

Arnoldas Aleksandravičius