Organizatoriai – www.miskininkas.eu, Miško darbų rangovų asociacija, Lietuvos žemės ir miško savininkų asociacija, bendrovė „Nosted“, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – skelbia, kad tai pirmas didelis viešas renginys Siesarties kraštovaizdžio draustinio teritorijoje netoli Lietuvos šimtmečio ąžuolyno ir Felinkos ąžuolo.

Susirinkusieji stebėjo miškininkų profesinio meistriškumo varžytuves, kartu su Lietuvos arboristų asociacija buvo surengtas parkų, miestų medžių priežiūros ir genėjimo seminaras, vyko specializuota miškų ir medienos pramonės galimybių paroda, mokslinės konferencijos, medžiotojų trofėjų paroda, demonstruota naujausia garsių pasaulio firminių ženklų miškininkystės technika.

Skaitytos paskaitos apie Lietuvos miškininkystės istoriją ir miškų išteklius, miško bioįvairovės gausinimą, miško augalus, vabzdžių vaidmenį miške, kitas kiekvienam gamtos mylėtojui įdomias temas.

Susirinkusiuosius sveikino Seimo narys Kęstutis Bacvinka, aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, europarlamentaras Juozas Olekas bei kiti.

Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas pasidžiaugė, kad po kelerių metų pertraukos tokio masto miškininkystės paroda ir mokomieji seminarai vėl vyksta Ukmergės rajone.

Lietuvos atkūrimo 100-mečiui įamžinti Lyduokių seniūnijoje, Slabados kaime, šalia valstybės saugomo Felinkos ąžuolo prieš trejetą metų buvo pasodinta 100 ąžuoliukų.

Šios šventės dalyviai ir lankytojai šioje vietoje kartu pasodino dar vieną – miškininkų vienybės – ąžuoliuką ir sugiedojo tautišką giesmę.

Felinkos ąžuolas – valstybinis botaninis gamtos paveldo objektas. Jo skersmuo – 1,6, aukštis – 15 metrų, amžius gali siekti 500 metų.

Felinkos miške yra ir daugiau įspūdingų bei saugomų medžių: trys šimtamečiai uosiai ir maumedis, septyni šimto ir daugiau metų sulaukę ąžuolai.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad kadaise Lyduokių dvaro savininkas grafas Mykolas Stanislovas Kosakovskis XIX a. pradžioje Felinkos palivarke įkūrė savotišką Varšuvos žemės ūkio akademijos mokomąją bazę.

Dabar čia privačios Audronės ir Algirdo Augūnų valdos. Iš keliolikos hektarų turimo miško dalį jie skyrė Lietuvos šimtmečio ąžuolynui.