Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Marijampolės Jakštiniai tikina esantys tik apkalbėti (1)

Dveji metai įtampos ir rizikos, organizuojant stambias vagystes ir vis planuojant naujas, kai atlygis už tai – prabangi kasdienybė, o po to – beveik 2,5 metų neramaus laiko, žinant, kad laukia teismo bausmė. Taip iki šiol gyveno grupelė marijampoliečių – garsiosios Jakštų gaujos atstovai, dabar jau sulaukę pirmojo Temidės žodžio. Tačiau galutinis taškas šioje byloje dar nepadėtas, nes neva nepelnytai nuteisti vagys parašė apeliacinius skundus ir tikisi palankesnio likimo.

Garbės reikalas?

Jakštų, arba Jakštinių, gaujos pavadinimas kildinamas iš jos įkūrėju ir lyderiu vadinamo marijampoliečio Arūno Jakšto (dabar 51 m.) pavardės. Šis vyras laikomas vienu garsiausių Marijampolės nusikalstamo pasaulio atstovų, su savo bendrais aktyviausiai veikęs 1990–1993 metais – dažniausiai reketuodavęs verslininkus. Pats A. Jakštas, iki šiol Lietuvoje teistas mažiausiai 6 kartus už reketą, chuliganizmą ir kitus nusikaltimus, teismo salėse vis mėgdavo kartoti, kad jis policijos gaudomas ir paskui teisiamas vien tik už savo garsiąją pavardę. (Kaip daugybę metų apie save skelbia ir Kauno nusikaltėlių pasaulio šulas Henrikas Daktaras-Henytė, – aut. past.) Tai yra už savo jaunystėje padarytus kelis nusikaltimus, kurie jam trukdo ramiai gyventi iki šiol.

Bene nuo 2003-iųjų apie A. Jakštą Lietuvoje nebuvo girdėti kone 10 metų. Marijampolės policijos pareigūnai, tyrinėjantys organizuoto nusikalstamumo apraiškas, tuomet teigė, kad A. Jakštas gyvena užsienyje ir greičiausiai labai stengiasi neįkliūti vėl. Tačiau Marijampolės krašte kone visą tą laiką tai dėl automobilių vagysčių ar padeginėjimų, tai dėl kvaišalų, tai net ir dėl nužudymo teisėsaugininkams vis įkliūdavo po kelis įtariamuosius, kurie save laiko Jakštais. Šie – jau gerokai jaunesni už patį A. Jakštą, pagal amžių tiktų jam į sūnus. Tuomet Marijampolės apskrities policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus (ONTS) pareigūnai būdavo linkę aiškinti, kad tikrosios Jakštų gaujos seniai nebėra, o laikyti save nusikalstamos grupuotės nariu ir maudytis jos „šlovės“ spinduliuose – ne vieno klystkelius ir lengvai ateinančius svetimus pinigus pasirinkusio jaunuolio, mėgstančio riziką ir adrenaliną, neva garbės reikalas. „Vaikinai, taip vadindamiesi, mano nešantys žinią kitiems, kad yra, jų pačių supratimu ir žargonu, kieti, svarbūs, bebaimiai, nesugaunami“, – teigė ONTS pareigūnai.

Trys siunčiami kalėti

Tačiau tie „kieti“ irgi ne visada ramiai veikia tik pogrindyje, nes ir juos sekantys bei gaudantys policininkai taip pat būna „kieti“. Štai ir pastaruoju metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje labai didelio kvaišalų kiekio neteisėtu disponavimu kaltinami keli vadinamieji Jakštai – ir netgi kartu su pačiu savo lyderiu A. Jakštu. Tyrimas šioje byloje buvo pradėtas prieš keletą metų, nuo tada teisėsaugininkai vėl pradėjo dažniau minėti ilgai tyliai gyvenusį A. Jakštą. Be to, jis minėtas ir 2013-ųjų liepą, kai staiga neteko savo sūnaus (26 m.), anksčiau taip pat turėjusio reikalų su policija, o tėvą visada laikiusio autoritetu. Jaunas vyras mirė gyvendamas užsienyje.

Taip pat Jakštai minėti ir kitoje byloje, kurią neseniai išnagrinėjo Kauno apygardos teismas. Andrius Balčiauskas (33 m.), Ričardas Gruodis (38 m.), Audrius Mickevičius (24 m.) ir Mindaugas Svitojus (37 m.) išgirdo teismo nuosprendį. Už tai, kad 2 metus, veikdami organizuotoje grupėje, įvykdė mažiausiai 11 didelės vertės turto vagysčių Marijampolės krašte, 3 kaltinamieji siunčiami ilgai kalėti: M. Svitojus – 8 metus, A. Balčiauskas – 7 metus, R. Gruodis – 6,5 metų. Tik A. Balčiauskas iš jų kol kas dar paliktas laisvėje, kol įsiteisės šis nuosprendis. Vagišius jau daugiau nei metus gyveno už grotų iškart po sulaikymo šioje byloje, tačiau pernai sausį jam buvo sušvelninta kardomoji priemonė – sumokėjus 3000 eurų užstatą, vyras išleistas į laisvę laukti teismo nuosprendžio.

M. Svitojus ir R. Gruodis laikomi recidyvistais, nes nusikalto dar tebeturėdami neišnykusį ankstesnį teistumą. Be to, dar tyrimo pradžioje policijoje turėta žvalgybinės informacijos, kad šie abu vienminčiai draugai planuoja skubiai išvykti į užsienį.

Dar vienas vagių bendrininkas, jauniausias iš jų – A. Mickevičius, pravarde Agurkis, – minėtu nuosprendžiu nuteistas kalėti 4 metus. Tačiau „zona“ kol kas jam negresia, nes bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Tai reiškia, kad Agurkis tuos 2 metus privalo gyventi kaip pelė po šluota. O jeigu įklius padaręs naują nusikaltimą, tai bus pridėta ir atidėtoji bausmė. Agurkio pasigailėta dėl to, kad jis yra jaunas, anksčiau buvo neteistas, turi darbą, o šioje byloje kaltinamas įvykdęs tik 2 vagystes, nes į Jakštus „įsirašęs“ visai neseniai, vos prieš kelis mėnesius iki sulaikymo, ir po to daugiau nebeįkliuvęs.

Organizuota grupė

Šioje Jakštų byloje figūruoja dar 2 marijampoliečių pavardės. Kartu su kitais daug vagysčių įvykdė Žiurkaus pravardę turintis Marius Š. (32 m.). Tačiau jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dar iki teismo, nes labai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytus nusikaltimus. Kitaip tariant, įkliuvęs jis bendrininkus išdavė – tik dėl to turtingus asmenis 2 metus atakavusi ir nuskriausdavusi grupė buvo sučiupta.

Beje, visi nuteistieji kaltę kategoriškai neigia ir sako, kad juos Žiurkus apkalbėjo.

O kartu veikdavusio Hario Žilinsko (36 m.), pravarde Kirvis, dar tik laukia teismas, nes įtariamasis slapstosi. Manoma, jis pasprukęs į Vokietiją.

Teismas nustatė, kad grupuotę dar 2011-ųjų vasarą subūrė tuo metu jau 3 kartus už nesunkius nusikaltimus teistas M. Svitojus, pravarde Svitkė. Jis turėjo tikslą lobti iš svetimo turto. Dėl to ieškojo patikimų pagalbininkų. Pirmiausia jais tapo taip pat jau teisti jo pusbrolis A. Balčiauskas ir geras draugas R. Gruodis. Tuomet grupę papildė ir kiti asmenys, nes vienų reikėjo, kad vykdytų juodžiausią darbą – jėga brautųsi į nusižiūrėtas valdas ar patalpas ir grobtų brangų svetimą turtą, o kitų – kad teiktų informaciją apie prabangiai gyvenančius žmones, nuolat sektų jų gyvenamąją aplinką, stebėtų, kada žmonių nebūna namie, kada jie kur nors išvyksta, kada grįžta ir panašiai.

Suburtieji buvo pasiskirstę vaidmenimis iki detalių aptartoms užduotims vykdyti. Po sėkmingų nusikaltimų visi lygiomis dalimis pasidalydavo grobį. Pagrobtus brangius daiktus dažniausiai realizuodavo Žiurkus – juos parduodavo Kaune arba Latvijoje.

Be to, grupuotės dalyviai turėjo vagystėms vykdyti skirtą automobilį, buvo apsirūpinę įvairiais laužimo įnagiais, taip pat ir racijomis, kad galėtų operatyviai bendrauti, kaukėmis, kad liktų neatpažinti, jeigu būtų pastebėti, ir pirštinėmis, kad vagystės vietoje nepaliktų savo pirštų pėdsakų. Visa tai, kaip nustatė teismas, yra nusikalstamos organizuotos grupės požymiai.

Nebuvo kaip kumštis

Marijampolės policijos ONTS pareigūnai teigė, kad pusbroliai M. Svitojus ir A. Balčiauskas, taip pat R. Gruodis jau daugybę metų yra žinomi policijoje, nes seniai siejami su Jakštų organizuota grupuote. Jiems, remiantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu, ne kartą taikytos prevencinio poveikio priemonės. Vyrai niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, tačiau troško ir siekė gyventi prabangiai.

A. Balčiauskas policijos akiratyje – anksčiau nei nuo 2006-ųjų, kai jam tais metais buvo skirti teismo įpareigojimai ir oficialūs perspėjimai, kurie vis buvo tęsiami net iki 2014-ųjų rudens. Nuo 2008-ųjų gruodžio iki 2009-ųjų liepos taip pat „supančiotas“ buvo ir jo pusbrolis M. Svitojus. O nuo 2008-ųjų vasaros iki 2010-ųjų kovo minėti oficialūs perspėjimai buvo skirti ir R. Gruodžiui.

Nuo nusikaltimų šių vyrų neatbaidė nei būtinybė visą laiką gyventi baiminantis įkliūti pareigūnams, nei kasdienybės „zonoje“ grėsmė, nei (kai kurių) turimos šeimos, niekur nerašyti, bet sveiku protu suvokiami šeiminiai įsipareigojimai žmonoms ir vaikams.

Galima manyti, kad organizuotai veikusius vagis vis toliau planuoti naujas stambias vagystes skatino tai, jog po pirmųjų nusikaltimų jie neįkliuvo. Tuomet jų turbūt patikėta, kad vienas su kitu jie yra kaip vienos rankos pirštai kumštyje – stipriai susiję, supratingi, ištikimi vienas kitam. Deja, įkliuvęs Žiurkus pasirodė esantis ne toks ištikimas. Užtat dabar visi nuteistieji ir tikina, kad Žiurkus juos, dorai gyvenusius, tik apkalbėjęs, bet kodėl – nežinia. Greičiausiai esą todėl, kad įkliuvęs pats taip saugojo savo kailį nuo gyvenimo „zonoje“. Kitus įrodymus byloje – rastus pėdsakus vagysčių vietose, užfiksuotus pokalbius telefonu ir kita – nuteistieji linkę neigti.

Veikė gana įžūliai

Jaunoji Jakštų karta, minėti didelės vertės svetimo turto vagys, veikė labai įžūliai. Tuo šie Jakštai nesiskiria nuo savo pirmtakų – senųjų Jakštų. Apie įžūlumą liudija ir faktas, kad jaunesnieji Jakštai apvogė Marijampolėje žinomų čigonų namus, kai patys čigonai buvo išvykę palaidoti savo baroną, taip pat liudija ir šviesiu paros metu įvykdytos vagystės, ir tai, kad šmirinėta ne tik po vagims nežinomų, bet ir po jiems ar jų šeimos nariams gerai pažįstamų asmenų namus, šiuos prieš tai kurį laiką sekus ir stebėjus.

Bylos duomenimis, kartą jau „pasirašę“ grupuotės nariai nebegalėjo nevykdyti įsipareigojimų ir įpareigojimų, nes antraip būtų turėję mokėti savo lyderiams nemenką vadinamąjį mokestį.

Po vagysčių bendrininkai grobį dalydavosi po lygiai – ir tuokart dalyvavusieji vagystėje, ir nedalyvavusieji. Į kiekvieną nusižiūrėtą objektą eidavo po 3–4 asmenis. Bene trečdalį grobio vagys skirdavo draugams, tuo metu sėdėjusiems už grotų, palepinti ir advokatams samdyti. Pinigus už parduotus pagrobtus daiktus dažniausiai parveždavo Žiurkus, pardavęs grobį, kaip minėta, Kaune arba net Latvijoje (lombarduose, turguose, juvelyrinių dirbinių parduotuvėse).

Skaičiuojama, kad šie vagys savo įvykdytų vagysčių aukoms padarė didžiulę bendrą materialinę žalą – beveik 250 000 eurų.

Beje, šių vagių lyderis M. Svitojus po to, kai buvo suimtas, siekdamas išvengti atsakomybės, simuliavo psichikos ligą, tačiau psichiatrijos ir psichologijos specialistų apgauti jam nepavyko.

Pareigūnai pagerbti

Kaip teigė Marijampolės apskrities policijos ONTS laikinasis vadovas Tomas Rainys, ištirti visas minėtas Jakštų įvykdytas vagystes buvo pareigūnų garbės reikalas, nes nusikaltėliai labai ilgai, net dvejus metus, neleido gyventojams jaustis saugiai, ir naujos vagystės auka galėjo tapti bet kuris marijampolietis ar ir kiek toliau nuo Marijampolės gyvenantis turtingesnis žmogus.

Šis, T. Rainio žodžiais, garbės reikalas dabar dar ir oficialiai įvertintas – Marijampolės ONTS pareigūnams šiemet už tai paskirta geriausių Lietuvos ONTS pareigūnų konkurso, pradėto rengti pernai ir remiamo Lietuvos policijos veterano bei politiko Alvydo Sadecko, trečioji premija.

Apie konkrečias Jakštų gaujos įvykdytas vagystes – jau kitame „Akistatos“ numeryje.

 

Irena ZUBRICKIENĖ

Rekomenduojami video