gazeta.ru nuotr.

Trakų rajono gyventojo Gyčio Kiero (33 m.) biografijoje įrašyti 8 teistumai už vagystes, plėšimą bei darbdavio sumušimą. Neseniai vyras pelnė dar vieną teistumą – šįsyk Vilniaus apygardos teismas pripažino G. Kierą kaltu itin žiauriai nužudžius žmogų ir 11 metų pasiuntė už grotų.

Neišmokėjo atlyginimo

Iki 2009 metų birželio G. Kieras jau buvo užsidirbęs tris teistumus už vagystes ir 4 metams pasiųstas į įkalinimo įstaigą. Tačiau, kaip žinia, visos skirtos bausmės neatliko, buvo paleistas lygtinai ir 2011 metų rudenį išmovė į Didžiąją Britaniją ieškoti laimės. Apsistojo Lidso mieste pas draugus. Niekas čia jo išskėstomis rankomis nelaukė – sunkiai sekėsi darbo paieškos, o ir draugams greitai nusibodo šelpti G. Kierą, tad po nepilno pusmečio vyras atsidūrė gatvėje.

Tiesa, tuo metu darbą – rinkti labdaros maišus – jam pasiūlė vienas lietuvis Dalius R., pažadėjęs mokėti po 30 svarų per dieną. Po poros savaičių, gegužės pabaigoje, nesulaukęs iš darbdavio atlyginimo už darbą, girtas G. Kieras su draugu atvyko pas Dalių R. į namus.

Bylos duomenimis, iš pradžių atvykėliai paklausė darbdavio, ar šis negalėtų jiems padėti surasti vietos, kur apsigyventi. Kai Dalius R. paprašė avanso už apgyvendinimą, G. Kieras puolė jį spardyti.  Užpultajam nugriuvus be sąmonės, buvęs jo darbuotojas pavogė Daliaus R. piniginę su 500 svarų ir paspruko.

Dėl šio išpuolio atsidūręs Lydso karališkajame teisme G. Kieras tvirtino, kad tenorėjęs atsiimti tai, ką uždirbęs, o praradęs savitvardą, nes darbdavys nė neketinęs mokėti.

Tuo pat metu G. Kieras dar buvo apkaltintas ir vagyste – mat porą dienų prieš darbdavio užpuolimą jis pavogė keliasdešimt kompaktinių diskų iš savo draugo 15 000 CD kolekcijos ir pardavė juos, kad nusipirktų maisto ir alaus.

Kaltininkas ir šiuo atveju turėjo pasiteisinimą: vogęs, nes, girdi, buvo visai praradęs viltį, buvo priverstas nakvoti gatvėje, neturėjo pinigų maistui. Jo advokatas teisme tvirtino, kad G. Kieras labai apgailestaująs dėl incidentų.

Tąkart teismas G. Kierui skyrė 2 metus kalėjimo už sumušimą, 2 mėnesius nelaisvės už kompaktinių diskų vagystę ir 8 mėnesius už peilio laikymą. Bausmės buvo subendrintos.

Laisvės apribojimai

Atlikęs bausmę ir pardūmęs namo, į gimtinę, G. Kieras laiko veltui neleido – dar tris kartus apsivogė. Tik Trakų rajono apylinkės teismas buvo vagišiui gailestingas, į pataisos namus nesiuntė, o tik apribodavo G. Kiero laisvę, įpareigodamas jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 10 valandos vakaro iki 6 ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Pernai rugpjūtį vyras pagaliau buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

Tačiau ramiai ir dorai pagyveno vos porą mėnesių. Spalio 8-ąją šiek tiek po vidurnakčio G. Kieras atsibeldė į Bagdonių kaimą (Trakų r.), kuriame gyveno Marijonas A. su broliais ir tėvu. Pasak G. Kiero, su šiuo vyru jis susipažino važiuodamas autobusu, kartu išgėrę alaus, Marijonas pasakęs, kur gyvena, paskolinęs pinigų.

Vėliau, jau teisme, beveik dvejų metų amžiaus dukrą auginantis G. Kieras tikino, kad pas Marijoną A. važiavęs pasiskolinti pinigų sauskelnėms. „Kai atvažiavome Marijonas dar nemiegojo, – aiškino G. Kieras. – Kalbėjausi su juo stovėdamas prieangyje. Jis pasakė, kad neturi pinigų ir negali jų paskolinti. Tuo metu pajutau smūgį į nugarą ir sąmonę atgavau jau lauke. Buvo užsimota dar kartą smogti metaliniu strypu, tačiau sugebėjau apsiginti – stvėriau puolančiajam už marškinėlių, kartu kritome ant žemės. Ištraukiau iš puolančiojo rankų vamzdį, kiek kartų juo smogiau, negaliu pasakyti“.

Suimti broliai

Muštynių finalas toks: tariamas užpuolikas, o tai buvo Marijono brolis Bronislovas A., liko tysoti kiemo viduryje, o G. Kieras dėjo į kojas. Vyras, ko gero, suprato, kad kieme paliko lavoną, nes paskambinęs broliui, išrėkė: „Paimk mane, tikriausiai padariau „makrūchą“ (nužudžiau žmogų)“. Tačiau brolis nesutiko, tad namus G. Kieras pasiekė pėsčiomis.

O negyvą Bronislovą A. aptiko pečių padėjęs remontuoti meistras. Po darbų šis vyras su broliais išgėrė ir liko nakvoti, o anksti ryte pakirdęs, eidamas į tualetą, užkliuvo už gulinčio kiemo viduryje nebegyvo Bronislavo.

Atvykę policijos pareigūnai iš pradžių dėmesį sutelkė į mėgstančius išgerti brolius Joną ir Marijoną, įtardami, kad šie bus prisidėję prie brolio mirtino sumušimo.

Tačiau pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad broliai čia niekuo dėti. Apklausus visus šeimos narius, paaiškėjo, kad naktį atvykęs G. Kieras, kažkodėl naujiems pažįstamiems prisistatęs Antanu, prikėlė iš miegų jau sugulusius namiškius. Brolių tėvas Vytautas A. pasakojo, kad „Antanas“ sakęs, jog atvežė skolą Marijonui. „Tik tvirtino atvežęs perdaug, klausė, ar turim 30 eurų grąžos, – prisiminė tą naktį tėvas. – Aš jau gulėjau lovoje ir nesikėliau. Bronislovas tuo metu buvo pas kaimyną, bet, matyt, išgirdęs triukšmą, atlėkė pažiūrėti, kas dedasi. Pamatęs „Antaną“, šaukdamas „Ko neleidžiat tėvui ramiai miegoti?!“, kibo atvykėliui į atlapus. Aš liepiau jiems eiti į lauką, nes bijojau, kad namuose visko nesulaužytų. Ir Bronislavas su „Antanu“ išėjo“.

Smogta net 35 kartus

Kadangi pareigūnai G. Kiero niekur nerado, imta klausytis jo telefoninių pokalbių, iš kurių paaiškėjo, kad jis susimušė su kažkokiu vyru, nes šis, girdi, puolęs jį su metaliniu strypu, tačiau savo pašnekovus G. Kieras įtikinėjo, kad nieko neužmušęs. Girdi, atėmęs iš to vyro strypą, daužęs juo per nugarą, bet vėliau matęs, kad vyras kvėpuoja ir išėjęs namo.

Kieras buvo suimtas po dviejų parų ir teismo verdikto laukė tardymo izoliatoriuje. Jam buvo pateikti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 6 punktą (nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai), nes teismo medicinos ekspertai, atlikę tyrimą, konstatavo, kad Bronislovui A. smogta ne mažiau nei 35 kartai. Plyšę kepenys, sudaužyta galva, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais išsiliejęs kraujas – visa tai komplikavosi ūminiu nukraujavimu.

„Esant tokiems sužalojimams, net vidutinio girtumo metu, kol neteko sąmonės, žmogus tikrai jautė fizinį skausmą. Masyvūs sužalojimai galvoje rodo, kad žmogus galėjo netekti sąmonės greičiau nei buvo suduotas paskutinis smūgis“, – rašoma specialistų išvadoje.

Peržengtos ribos

Beje, kaltinamajam ekspertai taip pat nustatė sužalojimus: jam buvo nuskeltas dantis, praskeltas antakis, apibraižytas veidas. Ir G. Kieras griebėsi gynybinės versijos tvirtindamas, kad jis tik gynėsi nuo užpuoliko – mat bijojęs, kad jo neužmuštų. Mušeika tikino, kad labai gailisi, jog peržengė būtinąją gintį. Tačiau jokios būtinosios ginties neįžiūrėjo nei prokuroras, nei teisėjų kolegija. Versija, kad kaltinamasis gelbėjo savo gyvybę, buvo paneigta bylos nagrinėjimo teisme metu.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Tomas Čepelionis siūlė G. Kierą įkalinti 12 metų.

„Specialistas patvirtino, kad didžioji dauguma smūgių kliuvo nugarai. Nukentėjusysis buvo sumuštas ir negalėjo apsiginti, bet buvo mušamas toliau, dėl to turėjo patirti dideles kančias“, – sakė prokuroras. Jis pripažino, kad konfliktą provokavo ir pats velionis ir, kad teismas į tai turėtų atsižvelgti kaip į lengvinančią aplinkybę. Tačiau G. Kiero padėtį, anot prokuroro, sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė neblaivus ir klaidino teismą.

Pavojingas žmogus

Dar viena iškalbinga detalė, apibūdinanti kaltinamąjį. Pasirodė, jog užmušęs Bronislovą A., G. Kieras grįžo į namą ir įpykęs, kad buvo sutiktas nedraugiškai, pareikalavo, kad Marijonas grąžintų pinigus.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (pranešėjas teisėjas Vladislavas Lenčikas), spręsdama kaltinamajam G. Kierui skirtinos bausmės klausimą, pažymėjo, kad „ankstesni teistumai neišnykę ir nepanaikinti, taip pat jis teistas ir Didžiojoje Britanijoje, daug kartų baustas ir administracine tvarka, o šios aplinkybės rodo ne tik kaltinamojo pavojingumą, bet ir sąmoninga teise bei morale grįstų santykių ignoravimą“.

Kierui taip pat teks atlyginti ir civilinius ieškinius. Nužudyto Bronislovo A. tėvui priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o giminaičiui, padėjusiam suruošti šermenis, priteista 1165,54 euro turtinei žalai atlyginti.

 

Aurelija ŽUTAUTIENĖ