Galbūt su koncernu „MG Baltic“ korupciniais saitais susijęs Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys liepos 25-ąją pareiškė atsisakantis Seimo nario mandato. Gerokai anksčiau tokį žingsnį žengė ir tuometinis Liberalų sąjūdžio vedlys Eligijus Masiulis, taip pat įtariamas paėmęs kyšį iš koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio. „Valstiečių laikraštis“ tęsia liepos 23-iąją spausdintą straipsnį apie prieštaringai vertinamą „MG Baltic“ veiklą.

Atstatydinti neskubėjo

Rašėme, kad koncernui priklausanti statybos bendrovė „Mitnija“ laimėjo daugiau nei trečdalį visų „Lietuvos geležinkelių“ skelbtų konkursų, kurių darbų vertė beveik 110 mln. eurų. Šios įmonės paslaugas už milijonines sumas pirko ir kitos organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU), Klaipėdos, Aleksandro Stulginskio universitetai.

„Mitnija“ taip pat laimėjo konkursą statyti Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centrą, dar vadinamą Slėnio projektu. Be „Mitnijos“, konkurso laimėtojais buvo paskelbti „Kauno tiltai“, su kuriais „Mitnija“ laimėdavo „Lietuvos geležinkelių“ skelbiamus konkursus.

Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centras kainavo apie 64 mln. eurų, LSMU dalis – daugiau kaip 15 mln. eurų. Šių lėšų liūto dalis teko „Mitnijai“ – apie 14 mln. eurų.

Tačiau šaltinis (pavardė redakcijai žinoma) teigė, kad ne visi LSMU vadovai buvo patenkinti vykdomais darbais. Esą jie užtruko daugiau nei dvejus metus, per tą laiką paseno jau seniai supirkta tuo metu moderniausia, brangiai kainuojanti įranga. „Dabar privatininkai kaltina viešąjį sektorių, viešasis – privatininkus, o nuo to nukenčia akademinė veikla“, – sakė šaltinis.

Neįtikėtina, o gal kaip tik savaime suprantama, bet šiemet vasarį „konkurso būdu“ į LSMU tarybą pateko ne kas kitas, o liūdnai pagarsėjęs korupcijos skandalo dalyvis, koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis, įtariamas Seimo narių E.Masiulio ir V.Gapšio papirkinėjimu. Nors šis asmuo gegužę buvo sulaikytas, LSMU senatas neskubėjo jo atstatydinti. Buvo teikgiama, kad lauks jo paties sprendimo. Vis dėlto vėliau R.Kurlianskis priėmė sprendimą pasitraukti iš LSMU tarybos.

Ėmęs domėtis, ar nėra jokio interesų konflikto tarp „MG Baltic“ viceprezidento ir LSMU tarybos nario R.Kurlianskio bei „Mitnijos“ laimimų LSMU konkursų, per viešųjų ryšių agentūrą „Valstiečių laikraštis“ gavo „MG Baltic“ informacijos analitikės Živilės Andriūnienės pasirašytą atsakymą, kad „...šiuo konkrečiu atveju interesų konflikto buvimą ar nebuvimą turėtų nustatyti LSMU, remdamasis savo geriausios praktikos principais, nes tik LSMU atžvilgiu toks interesų konfliktas įmanomas. Tai, kad R.Kurlianskis buvo tarybos narys, rodo, jog universitetas interesų konflikto neįžvelgė...“ Originali logika, nieko nepridursi.

BNS nuotr.

Galima ir pigiau, bet...

Bene didžiausią triukšmą sukėlusi pastarojo meto istorija – magistralinio kelio Vilnius–Utena projektavimo, rekonstrukcijos ir dangos stiprinimo bei priežiūros darbai. Projektas turi būti vykdomas pagal valdžios ir privataus sektoriaus partnerystę. Valstybės įsipareigojimai, remiantis Seimo nutarimu, siekia 169,3 mln. eurų. Šio projekto apimtis – kelio Vilnius–Utena 72,15 km ruožas, partnerystės sutarties laikotarpis – 13 metų. Projektą įgyvendina Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos.

Suprantama, kad nusitaikiusiems į projekto vykdymą „MG Baltic“, kaip ir kiekvienai įmonei, tai tikrai būtų buvęs skanus kąsnelis. Šis projektas Seime sukėlė aršius debatus, kurie truko net apie pusantrų metų. Tokia suma ne vienam atrodė gerokai per didelė.

„Kelio rekonstrukcijos projektui, tokiam, koks jis dabar yra, nepritariau kategoriškai. Tai netelpa į jokius rėmus. Domėjausi panašiais projektais kitose šalyse – Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Niekur tokių sumų nėra. Negalima taip vogti iš valstybės. Siūliau, kad būtų skiriama 80 mln. eurų, bet tai buvo atmesta“, – tiesiai šviesiai rėžė Seimo narys ekonomistas Kęstutis Glaveckas.

Svarstymo metu žiniasklaidoje savo nuomonę buvo išsakę ir LAKD atstovai. Jų teigimu, rekonstrukcijos darbus būtų galima atlikti kone perpus pigiau. Kaip „Valstiečių laikraščiui“ sakė LAKD direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis, konkurso dėl kelio rekonstrukcijos reikalavimai buvo priimti birželio 15 d. ir išsiųsti derinti į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) bei Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA). VPT direktorė Diana Vilytė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad vis dėlto konkursas dar greitai neįvyks, nes negautas atsakymas iš CPVA. Reikalavimuose, pasak jos, rasta daug netikslumų, kuriuos reikės taisyti.

Įtartinas sandoris

Kita, iš pažiūros nelabai graži E.Masiulio vadovavimo Susisiekimo ministerijai laikų istorija, susijusi su „Lietuvos paštu“. Ministerijos valdomas „Lietuvos paštas“, merdint nekilnojamojo turto rinkai, koncernui „MG Baltic“ už patalpų nuomą įsipareigojo per penkerius metus sumokėti per 5 mln. eurų. Dėl patalpų nuomos buvo paskelbtas konkursas, iš keturių dalyvių išsirinkta įmonė, priklausanti „MG Baltic“ koncernui.

BNS nuotr.

„Lietuvos paštas“ pasirinko vieną brangiausių vietų Vilniaus mieste – „MG Baltic“ valdomame „Verslo trikampyje“. Tuo metu senasis „Lietuvos pašto“ pastatas sostinės A.Vivulskio gatvėje dar porą metų stovėjo tuščias, kol galiausiai pavyko jį parduoti. Nors pastatas buvo nenaudojamas, „Lietuvos paštas“ koncernui už nuomą mokėjo milžinišką sumą, mat atsisakyti sutarties negalėjo, nes netęsybų suma – 1 mln. eurų. „Lietuvos pašto“ sutartis su „MG Baltic“ grupės įmone baigiasi po pusantrų metų.

Liberalų ausys – visur

Daug aistrų sukėlė ir Vilniaus savivaldybės rengto konkurso dėl 3 mln. eurų vertės Fabijoniškių mažojo baseino statybų projekto laplinkybės. Jį laimėjo 5 bendrovės – „Vilmeta“, „Kaminta“, „Kortas“, „A.Žilinskio ir ko“ bei „Alvora“. Bendrovės pasiūlė darbus atlikti už 3,763 mln. eurų, nors maksimali suma buvo numatyta 3 mln. eurų.

Tik vėliau paaiškėjo, kad laimėtojai kaip subrangovą ketina kviesti „MG Baltic“ grupės statybų bendrovę „Mitnija“, kuri yra vienintelė „Vilmetos“ akcininkė. Įdomiausia, kad tikrasis konkurso laimėtojas – „Mitnija“, agentūrai BNS patvirtino Vilniaus vicemeras, liberalas Linas Kvedaravičius. Tai jis padarė likus 2 dienoms iki oficialiai paskelbiant laimėtoją, vadinasi, jis buvos žinomas iš anksto. Ar neprimena Nostradamo?

BNS nuotr.

Tai, kad „Vilmeta“ yra su „MG Baltic“ susijusi įmonė, Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio lyderis Remigijus Šimašius pareiškė nieko nežinojęs. Jis prisipažino gerai pažįstantis koncerno prezidentą Darių Mockų ir – koks sutapimas – konkurso rezultatų paskelbimo dieną su juo ir dar pora koncerno vadovų pietavo sostinės „Naručio“ viešbutyje. Esą tai buvę tiesiog draugiški pietūs. Verta priminti, kad R.Šimašius ne vienerius metus vadovavo Laisvosios rinkos institutui, kurio vienas iš steigėjų ir dosnus rėmėjas yra būtent D.Mockus.

Netrukus VPT paskelbė, kad konkursas dėl baseino statybų turi būti nutrauktas, nes pasiūlymo suma nepagrįstai viršija pirkimui numatytą maksimalią 3 mln. eurų sumą. Ši tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybė pati buvo nutraukusi pirkimo procedūrą dėl pernelyg didelių sumų ir rengė ją iš naujo, derybų būdu, tačiau kaina buvo sumažinta simboliškai – vos 1 proc.

„VPT pabrėžia, kad pirkimui suplanuotų lėšų suma gali būti didinama tik išimtiniais atvejais ir tai turi lemti objektyvios priežastys; o šiuo atveju poreikį keisti pirkimui skirtų lėšų dydį lėmė netinkamas jų planavimas“, – rašoma tarnybos pranešime.

Konkursas skelbiamas iš naujo ir vėl, kaip ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos konkurso atveju, galima tik spėlioti, ar čia bandys dar kartą nosį kišti koncernas „MG Baltic“ – tiesiais ar aplinkiniais keliais.

Pirštais bado į kitus

„Valstiečių laikraščiui“ atsiųstuose atsakymuose „MG Baltic“ atstovai įrodinėjo, kad „Mitnija“ niekuo neišsiskiria iš kitų statybų rinkos dalyvių. Anot koncerno informacijos analitikės Ž.Andriūnienės, „Mitnija“ kasmet vis rečiau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Iš viso 2012–2015 m. „Mitnija“ dalyvavo 143-uose statybos darbų viešuosiuose konkursuose, iš jų laimėjo 50. Sėkmės koeficientas – 35 proc. Daug tai ar mažai?

„Tai yra visiškai įprastas vidurkis, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Ž.Andriūnienė. – Palyginti žinomas viešųjų konkursų dalyvis „Irdaiva“ per tą patį laikotarpį dalyvavo 652 konkursuose, laimėjimo koeficientas 37 proc. „Panevėžios statybos trestas“ dalyvavo – 526 konkursuose, sėkmės koeficientas 29 proc.“

Tačiau VPT direktorė D.Vilytė atkreipė dėmesį, kad „Mitnija“, nors ir nėra statybų sektoriaus lyderė, 2015 m. pateko į dažniausiai besijungiančių įmonių, dalyvaujančių viešuosiuose konkursuose, dešimtuką.

BNS nuotr.

Diana Vilytė, VPT vadovė

Galiu išvardyti pagrindinius pažeidimus, dėl kurių buvo nutrauktas baseino statybos konkursas. Pirmas jų padarytas dar planavimo proceso metu. Kai ruošiesi pirkti automobilį, įvertini ir kainą, ir markę, ir klasę. O čia įvyko taip, kad pirmajame etape buvo atmesti pasiūlymai, eita į derybas, o paskui „pritrauktos“ statybos kainos prie tiekėjų kainų. Projektavimas irgi buvo netinkamas, nes nenumatyta projekto techninių sąlygų kontrolė. Mūsų išvadoje teigiama, kad kvalifikacijos reikalavimas turėti konkrečių duomenų baseino projektavimo sutartį yra nepagrįstas ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją.

Pažymėtina, kad perkančioji organizacija kvalifikacijos reikalavimą dėl konkrečių duomenų baseino kėlė tik projektuotojams, tačiau tokio baseino duomenų statybos patirties nekėlė rangovui. Taip pat pažymėtina, kad tiekėjai, siekdami atitikti šį reikalavimą, rėmėsi subrangovo (projektuotojo) pajėgumais, o keli tiekėjai rėmėsi to paties subrangovo pajėgumais. Pažeidimų būta ir daugiau.

Vadinasi, viešosios organizacijos nelabai moka elgtis: dažnai perka tai, ko vėliau nepanaudoja. Be to, jos neturi tinkamų įgūdžių, o dažnai ir reikiamų specialistų, nes neišgali jiems tiek mokėti, kiek moka privatus sektorius. Jei valstybė mėto pinigus, kodėl privatus sektorius neturėtų tuo pasinaudoti?

Faktai

Bendrovė „Mitnija“ nėra statybų sektoriaus lyderis, tačiau pateko į įmonių, dažniausiai besijungiančių į grupes, dalyvaujant viešuosiuose konkursuose 2015 m., dešimtuką.

Vien 2015 m. ji jungėsi ir laimėjo viešųjų pirkimų konkursus su „Kauno tiltais“, „Irdaiva“, „Kortu“.

Lina Vyšniauskienė