(Redakcijos archyvo nuotr.)

Kai po bandymo pagrobti Pramogų ir poilsio centro „Belmontas“ direktorių Anuprą Mišeikį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai sulaikė 9 banditus, tuomet pirmą kartą viešai buvo papasakota apie gaują, pramintą Mokesčių inspekcija. Per šią operaciją policija atliko apie 20 kratų įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir automobiliuose. Rasta radijo ryšio priemonių, šaunamųjų ginklų maketų, galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų, grynųjų pinigų.

Į policiją nesikreipdavo

Pasak tuomečio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Kęstučio Lančinsko, ši nusikalstama grupuotė daugiausia prievartavo turtą iš asmenų, besiverčiančių nelegalia veikla – kontrabandininkų, nelegalių prekiautojų cigaretėmis, svaigalais, degalais.

Darydami nusikaltimus šie banditai taikė įvairius metodus. Apie vieną iš jų papasakojo K. Lančinskas: apsivilkę policijos uniformomis gaujos nariai sustabdydavo važiuojančią auką, nusiveždavo į nuošalią vietą ir „įtikindavo“ atiduoti turimą turtą. Pasak pareigūno, žmonės būdavo kankinimais ir grasinimais priverčiami perrašyti turtą, atiduoti pinigus. Nė vienas iš tų žmonių į policiją nesikreipė, nes turtas būdavo gautas iš nelegalios veiklos.

Panašiai Lietuvoje pinigus užsidirbdavo daugelis banditų gaujų. Taip savo veiklą pradėjo ir jau sutriuškinti Daktarai, Tulpiniai, Gaidjurginiai ir kiti. Tai lengvas būdas praturtėti, nes nuskriausti žmonės bijo kreiptis į policiją, kadangi patys gali turėti nemalonumų dėl nelegalios veiklos.

Kai „Mokesčių gaujos“ nariai buvo suimti, iškviesti į policiją nukentėjusieji parašė pareiškimus, nes jiems buvo pažadėta nesidomėti jų nelegalia veikla.

Po truputį už grotų atsidūrė 18 gaujos narių. Jiems buvo inkriminuojamas turto prievartavimas, plėšimai, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais. Tyrimo metu pareigūnai išsiaiškino, kad „Mokesčių inspekcija“ ilgą laiką siautėjo Vilniuje ir jo apylinkėse ir nevengė bet kokių nusikaltimų, kur tik kvepėjo pinigais.

Sugundė aparatūra

Štai Andrejus Velijevas, dar jis žinomas ir pravarde Tatarinas, kartą buvo atvažiavęs su draugu prie garažų, kur yra autoservisas ir pamatė, kad į vieną iš garažų yra kraunamos kolonėlės, dėžės, kur, kaip jis manė, buvo muzikinė aparatūra. „Kadangi joje nusimanau, supratau, kad tai profesionali muzikos technika, todėl vėliau nusprendėme ją pavogti“, – teisme prisipažino A. Velijevas. Šiuos jo žodžius patvirtino ir du valstybės saugomi liudytojai, nurodę, kad A. Velijevas jiems garantavo, jog garso technika yra verta maždaug milijono litų, tačiau Rusijoje bus parduota šiek tiek pigiau – už 800 000 litų. Maždaug po mėnesio, bendraujant su Romanu J., kuris sutiko bendrauti su teisėsaugos pareigūnais ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, jie apžiūrėjo tą garažą. Romanas, kuris prieš tai buvo sakęs, jog gali atrakinti bet kokią spyną, šį kartą nusprendė, kad tos spynos lengvai neatidarys – reikės pjauti metalo pjovimo aparatu. Pats Romanas ir pažadėjo tokį aparatą nupirkti.

Pasiruošimas garažo apiplėšimui vyko apie pusantro mėnesio. Dar dieną prieš įsibraunant į garažą kažkas pasakė, kad paliko prie garažų kopėčias, kad būtų lengviau pasišalinti, jei kas nors užkluptų. Kadangi iš garažo buvo tik vienas išvažiavimas, vyrai būtų pasprukę perlipdami per tvorą.

Į garažus Naujininkų mikrorajone su dviem mikroautobusais vyrai važiavo naktį. A. Velijevas su draugu vyko savo automobiliu. Mašinas vyrai pastatė skirtingose vietose, taip pat turėjo racijas. Deja, nors vyrų niekas ir neužklupo, tačiau jiems teko nusivilti. Nupjovus metalinius vartus paaiškėjo, jog garaže garso aparatūros, kurią ketinta pagrobti, nėra. Tebuvo tik meškerė, kurią kažkuris ir priglaudė.

Nuteisė tik du

Teisme liudijęs pareigūnų saugomas į posėdį atlydėtas liudytojas Romanas sakė, jog apie šį nusikaltimą buvo informuotas ir nusikalstamo susivienijimo lyderis Ričardas Simonaitis. Jeigu būtų pavykę rasti, o vėliau – ir parduoti pavogtą aparatūrą, jam būtų atitekę 10 proc. nuo gauto pelno sumos.

Liudydamas teisme garso režisierius Valdemaras L. sakė jog didelės žalos jam nebuvo padaryta, nes tuo metu garaže, kuris atstojo sandėlį, praktiškai nieko nebuvo – tik garso kolonėlė, svėrusi apie 120 kilogramų ir meškerė. Valdemaras labai stebėjosi, kad į jo garažą įsibrovę asmenys pavogė ne kolonėlę, o meškerę. „Ji net man nepriklausė, ją buvau pasiskolinęs, todėl turėjau nupirkti naują“, – sakė garso režisierius, kuris taip pat papasakojo, jog tikrai turi labai brangią garso aparatūrą, tačiau tomis dienomis, kai vyrai plėšė garažą, jis ją buvo išsivežęs į koncertinį turą po pajūrį. „Tai – profesionali aparatūra, tokia yra tik pas mane, – sakė jis. – Aš labai nustebau kam prireikė tokios sunkios aparatūros, kurios Lietuvoje nebūtų įmanoma niekam parduoti. Lietuvoje garso inžinierių yra ne tiek ir daug, mes vienas kitą pažįstam ir jei pas kurį nors kas nors dingtų ar trūktų, vienas kitam praneštume“.

Režisierius neslėpė, kad jam priklausanti technika yra visas jo gyvenimas – į ją vyras yra investavęs apie 100 000 eurų, tačiau dėl nusidėvėjimo jos vertė yra nukritusi ir dabar ji galėtų būti verta apie 35 000-40 000 eurų.

Kaltinimai dėl pasikėsinimo pagrobti garso režisieriui Valdemarui L. priklausančią garso techniką buvo pateikti A. Velijevui, Andžejui Kirkevičiui bei vadinamosios Mokesčių inspekcijos vadeiva įvardijamam Ričardui Simonaičiui, pravarde Proška. Tačiau ir šiame epizode teismui nepakako duomenų, kad būtų galima apkaltinti Prošką, todėl jis buvo išteisintas. Dar du nusikaltime dalyvavę vyrai nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti, tad 3 metų laisvės atėmimo bausmė buvo skirta A. Velijevui ir A. Kirkevičiui. Pastarasis nepripažino jam pateiktų kaltinimų.

Išgelbėjo senatis

Velijevui taip pat buvo pateikti kaltinimai dėl narkotinių medžiagų laikymo. Jo namuose užspaudžiamame polietileniniame maišelyje buvo rasta 0,520 g kokaino. 825 gramai kanapių ir jų dalių buvo rasta ir darant kratą pas R. Simonaitį, 548 gramai – pas Viktorą Prodaną, 308 gramai – pas Bogdaną Gaidukianecą. Teismas pripažino, kad R. Simonaičio veiksmai dėl narkotinių medžiagų įgijimo, jų laikymo buvo nusikalstami, tačiau tai buvo nedidelis kiekis narkotikų ir tokia veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, dėl kurių apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, praėjus trims metams po baudžiamojo nusižengimo padarymo. Šiuo nagrinėjamu atveju dėl šio baudžiamojo nusižengimo baudžiamosios atsakomybės senatis suėjo 2015 metų sausio 25 dieną, tad baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Panašiai atsitiko ir kitiems, kuriems prokurorai buvo pateikę kaltinimus dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Visiems jiems baudžiamosios bylos buvo nutrauktos suėjus senačiai.

Sudegino 8 automobilius

Velijevas buvo apkaltintas dėl automobilių padegimo autoserviso „Auksinis vairas“ aikštelėje. Kaltinimai dėl šio nusikaltimo buvo pareikšti ir Viačeslavui Baranovskiui bei grupuotės vadeivai R. Simonaičiui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-ųjų birželio 11-osios paryčiais prie Vilniaus esančiose Buivydiškese, autoserviso aikštelėje, buvo padegtas vienas automobilis, tačiau įsiplieskusi liepsna sunaikino net 8 transporto priemones. Aikštelėje įrengtų vaizdo kamerų įrašus peržiūrėję pareigūnai pamatė, kaip į ją įbėgo du vyrai ir degiu skysčiu apipylė prie mikroautobuso stovėjusį automobilį, šiek tiek skysčio jie užpylė ir ant šalia stovėjusio mikroautobuso. Padegimo versiją tyrusiems pareigūnams atskleisti nusikaltimą pavyko tik tuomet, kai apie sulaikytos „Mokesčių inspekcijos“ padarytus nusikaltimus ėmė kalbėti valstybės apsaugą gavęs Romanas J. Jis neslėpė, kad būtent A. Velijevas užsakė padegimą. „Už tai jis man sumokėjo 500 litų, dar didesnį atlygį žadėjo po atlikto darbo, tačiau daugiau pinigų taip ir nedavė“, – sakė Romanas.

Jis į pagalbą pasitelkė savo draugą V. Baranovskį – už darbą pažadėjo atsilyginti, bet kadangi A. Velijevas pinigų daugiau nedavė, jam taip nieko ir nesumokėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Velijevas pasakojo, kad gaisro autoserviso aikštelėje metu dirbo bendrovėje, kuri konkuravo su kita bendrove, nuomuojančia automobilius, todėl norėdamas pakenkti savo konkurentams ir sumąstė, jog reikia padegti šiai bendrovei priklausantį automobilį „Fiat Ducato“. Jis tuo metu buvo laikomas „Auksinio vairo“ aikštelėje. Teisme A. Velijevas jau teigė, jog nieko apie padegimą nežino, tačiau kolegija, įvertinusi kitus įrodymus, kaltinamojo V. Baranovskio ir liudytojo Romano J. parodymus, nusprendė, kad A. Velijevas kaltas ir skyrė jam vienų metų laisvės atėmimo bausmę. Tiek pat teismas skyrė ir kaltę pripažinusiam  V. Baranovskiui.