Scanpix nuotr.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) gegužės pradžioje paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 31 asmuo buvo kaltinamas dėl nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, nusikalstamų veikų padarymo, vagysčių, plėšimų, reketo. Pareigūnai ir žurnalistai šią grupę, atskilusią nuo žinomos smauglių nusikalstamos gaujos, pašaipiai vadina Mokesčių inspekcija, nes ji reketuodavo cigarečių kontrabandininkus, valiutos keitėjus. Grupuotės nariai ne kartą veikė apsimetę pareigūnais, turėjo automobilį su švyturėliais, padirbtą policininko pažymėjimą.

Ši labai didelės apimties byla – 67 tomai, kuriuose aprašyta 112 nusikaltimų, – teisme buvo nagrinėjama beveik 5 metus. VAT ji buvo gauta 2013-ųjų liepos 16 dieną, o teismo nuosprendis paskelbtas tik 2018-ųjų gegužę. Įprasta, kad panašiose bylose jų nagrinėjimą visais įmanomais ir neįmanomais būdais bando „tempti“ teisiamieji, tačiau šioje byloje net teisėjų kolegija sutiko, kad dėl ilgo nagrinėjimo kaltas ir teismas.

„Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje ištirtų nusikalstamų veikų sudėtingumą ir joje atliktų procesinių tyrimo veiksmų kiekį bei pobūdį, bylos apimtį, proceso dalyvių skaičių, terminus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir bylos perdavimo teismui, į byloje organizuotą teisminį procesą, kuriame iškilę sunkumai buvo neišvengiami, visgi daro išvadą, kad šioje byloje nebuvo tinkamai realizuoti kaltinamųjų lūkesčiai dėl Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 2 straipsnio ir 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų tinkamo vykdymo, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Darant tokią išvadą pažymėtina, kad teisminis procesas didele dalimi užtruko ne dėl kaltinamųjų elgesio, o dėl kolegijos teisėjų užimtumo, gynėjų užimtumo, taip pat dėl to, kad, nagrinėjant bylą teisme, keitėsi teismo sudėtis, dėl ko procesą teko pradėti iš naujo“, – konstatavo teismas. Galima teigti, kad teisiamiesiems tai iš dalies išėjo į naudą, nes, vertindama tokį kaltinamųjų teisių pažeidimą, VAT kolegija jiems skyrė mažesnės trukmės ar kitos rūšies švelnesnes bausmes, tačiau, kaip pažymėjo teisėjų kolegija, „įstatymų sankcijų ribose“.

Už grotų nepasimokė

Nuosprendžio skelbimo dieną už grotų buvo likę tik tie, kurie, kol vyko šios bylos nagrinėjimas, buvo nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis už kitus nusikaltimus.

Net nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu pripažintas Ričardas Simonaitis, pravarde Proška, dabar, iki kol įsiteisė nuosprendis, o tai reiškia iki kol apskųstas teismo nuosprendis bus išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme, bus laisvėje. Jam paskirta kardomoji priemonė – 15 000 eurų užstatas. Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu, ir dar vykstant teismui jam 3 su puse metų teko praleisti tardymo izoliatoriuje.

Šioje byloje už 75 apysunkius nusikaltimus teisiamam ir recidyvstu pripažintam Viačeslavui Baranovskiui teismas, kaip kardomąją priemonę, yra paskyręs rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Tokia pati kardomoji priemonė skirta ir Olegui Podberiozkiui, kuris į „Mokesčių inspekcijos“ gretas įsiliejo 2008 metų sausį, kai buvo lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Anksčiau už vagystes nuteistas vyras turėjo kalėti dar 3 metus, 2 mėnesius ir 6 dienas, tačiau tą laiką jis praleido „prasmingiau“ – vėl vogė. Panašiai kaip ir Jevgenijus Fomčenka. Jis buvo teisiamas už vieno labai sunkaus, trijų sunkių ir trijų apysunkių nusikaltimų padarymus praėjus vos keliems mėnesiams po jo paleidimo iš įkalinimo vietos, kur jis atliko laisvės atėmimo bausmę, paskirtą  dėl tyčinių nusikalstamų veikų padarymo. Tai rodo, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu.

Recidyvistu pripažintas ir Vitalijus Laptevas. Jam šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė per lygtinio paleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės laikotarpį. VAT už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, jam buvo skyręs 8 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau Kaišiadorių  rajono apylinkės teismo nutartimi jis buvo lygtinai paleistas, neatlikus 1 metų 2 mėnesių ir 26 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Tarp tokių ir Darius Petryla. Nusikaltimus, už kuriuos dabar buvo teisiamas, jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už vagystę. Tai rodo, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu. Kaip ir Tomas Meidus. Šis vyras už vagystes ir plėšimus teistas net 9 kartus. Turėdamas neišnykusį teistumą  už tyčinius nusikaltimus, šioje byloje teisiamas ir Andrejus Velijevas. Jis iš visų kitų išsiskiria gal būt tuo, kad geriausiai žinomas viešoje erdvėje, nes buvo popgrupės „69 danguje“ narės Ingridos M. vyras. Pora jau keleri metai yra išsiskyrusi. Šioje byloje A. Velijevas kaltinamas pasikėsinimu pavogti didelės vertės turtą ir turto sunaikinimu. Beje, kaip pamatysime vėliau, tas turtas, kaip ir jo buvusi žmona, yra susijęs su muzika – A. Velijevas organizavo ir dalyvavo apiplėšiant žinomą garso režisierių.

Pelnėsi iš prostitučių

Daugiausia sunkių nusikaltimų šioje byloje padarė Andžejus Kirkevičius. Šis vyras šių  nusikaltimų darymo metu dar nebuvo teistas, tačiau skelbiant nuosprendį jau buvo tarp ne pirmą kartą teistų. Pernai kovo 30-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismas A. Kirkevičiui dėl pelnymosi iš prostitucijos buvo skyręs 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymas jam buvo atidėtas. Aštuoni sąvadautojai, tarp kurių buvo ir A. Kirkevičius, uoliai rinko klientus plaštakėms.

Buvo suskaičiuota, jog į savo tinklą jie įtraukė 11 prostitučių, kurioms kiekvienai per dieną parūpindavo nuo 5 iki 10 pasismaginti panūdusių vyrų. Už valandą sekso su nepažįstamuoju merginos gaudavo po 150 litų (apie 43 eurus). Pusę šios sumos jos privalėdavo atiduoti sąvadautojams. Pinigai būdavo surenkami kiekvieną vakarą. Aštuoniukė buvo pasiskirčiusi vaidmenimis – vieni ieškodavo klientų, kiti rinkdavo duoklę, treti stebėdavo, ar „verslas“ saugus, ar nereikia keisti „klientų aptarnavimo“ vietų.

Teisme viena prostitutė prisiminė, jog per dieną kartu su ja tame pačiame bute gyvenusia kita prostitute aptarnaudavo vidutiniškai po 7 klientus, per savaitę dirbdavo penkias dienas. Ši mergina nemokėjo nei skaityti, nei skaičiuoti, taigi, dienos uždarbį suskaičiuodavo jos „kolegė“.

Buvo nustatyta, jog sąvadautojų gauja prostitutes išnaudojo nuo 2010 metų kovo iki 2012-ųjų vasaros, kol pagaliau su įkalčiais įkliuvo policijos pareigūnams. Sekso paslaugas sąvadautojai reklamuodavo internete. Pinigų sumas, kiek kasdien uždirbdavo iš merginų teikiamų sekso paslaugų, jie stropiai fiksuodavo užrašų knygelėse. Tai palengvino tyrėjų užduotį – jie suskaičiavo, jog kone kiekviena, į sąvadautojų tinklus pakliuvusi mergina, per metus uždirbo maždaug po 13 000 eurų.

Bet, matyt, pinigų iš prostitucijos vyrui neužteko ir jis dalyvavo „Mokesčių inspekcijos“ veikloje. Kaip tik jis buvo aktyvus darant nusikaltimus, kuriuose prieš nukentėjusiuosius buvo smurtaujama.

Platino narkotikus

Praeityje buvo teistas ir Jaroslavas Vedrickis, pravarde Karbonadas (2 kartus), Silvis Troščenkovas (4 k.), Antanas Ambrasas (2 k.), Stanislavas Oleškevičius (1 k.), Viktoras Prodanas (5 k.), Bogdanas Gaidukianecas (3 k.), Tadeušas Mažolis (6 k.), Aleksandras Uchovas (10 k.). Vieniems jų teistumas jau išnykęs, kiti nusikalto būdami teisti, bet visi jie jau laisvėje. Išskyrus Sergejų Semionovą, kuris iki šiol teistas 5 kartus. Paskutinį kartą – 2012 metais. Tuomet VAT paskelbė nuosprendį penkiems organizuotos grupės nariams skirtinguose Vilniaus rajonuose, nuomojamuose butuose, dideliais kiekiais tiekusiems ir platinusiems narkotines ir psichotropines medžiagas. Vienas iš pagrindinių nusikalstamos veikos vykdytojų Sergejus Semionovas buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Pastarojo pagalbininkas Edgaras Markovskis nelaisvėje praleis 10 metų. Į nusikalstamą veiką įtrauktiems asmenims teismas skyrė švelnesnes bausmes.

Teismas nustatė, kad 2010 metais S. Semionovas nurodė E. Markovskiui surasti asmenis, kurie galėtų pardavinėti jo tiekiamas narkotines ir psichotropines medžiagas. Kaip ir kitų organizuotų narkotikų platintojų grupuotės nariai, taip ir šie laikėsi griežtos konspiracijos. Butai grupuotės nariams buvo išnuomuoti skirtinguose Vilniaus rajonuose, pardavėjai buvo aprūpinti naujais mobiliaisiais telefonais, SIM kortelėmis, svėrimo ir pakavimo priemonėmis. Mobilieji telefonai buvo pažymėti skirtingomis raidėmis, kurios reikšdavo konkretų miesto rajoną.

Pardavėjai turėjo vesti apskaitą, kiek ir kam parduodavo narkotikų. Juodojoje buhalterijoje A raide buvo žymimos kanapės, B – amfetaminas, D – heroinas, K – kristalai.

Išnuomotuose butuose „operatoriai“ telefonu priimdavo užsakymus, juos perduodavo „barygoms“, kurie pirkėjams parduodavo pageidaujamos rūšies atitinkamą kiekį narkotikų.

Pinigus už parduotus narkotikus, dėvėdami veidus dengiančias kaukes, surinkdavo į nuomojamus butus atvykę S. Semionovas ir E. Markovskis.

„Mokesčių inspekcijos“ byloje S. Semionovas buvo nuteistas tik už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, tačiau galutinis nuosprendis jam paskirtas bene didžiausias, nes naujai paskirtoji bausmė buvo subendrinta su pirmesniu  nuosprendžiu.

Gundė milijonai

Vykstant ikiteisminiam tyrimui daugiau ar mažiau tardymo izoliatoriuje teko pasėdėti beveik visiems nuteistiesiems. Didžioji dalis jų įkliuvo 2012 metų sausio 25 dieną, kai pabandė pagrobti verslininką, Vilniuje žinomo „Belmonto“ restorano savininką Anuprą Mišeikį.

Nusikaltėlių gauja visą laiką ieškojo turtingų žmonių, turėdami tikslą juos apiplėšti. Tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad grupuotės taikinyje buvo vienas prekybos centrų „Maxima“ savininkų. Grupuotės narys Romanas J.,sutikęs bendradarbiauti su teisėsauga ir davęs parodymus apie „Mokesčių inspekcijos“ veiklą, papasakojo, jog verslininkas turėjo būti pagrobtas Trakų rajone. Grupuotės nariai pakaitomis stebėjo verslininką, žinojo jo įpročius ir planavo pagrobimą, tačiau galų gale išsigando, nes suprato, kad gali kilti didelis skandalas ir didelė tikimybė būti sučiuptiems teisėsaugos pareigūnų. Kuris iš „Maximos“ savininkų galėjo tapti gerai organizuoto nusikalstamo susivienijimo narių grobiu, taip ir nebuvo atskleista, nes kaltinimai dėl ketinimo įvykdyti sunkų nusikaltimą grupuotės nariams nebuvo pateikti.

Tuomet žvilgsnis nukrypo į restorano „Belmontas“ vadovą apie kurio turtus sklido legendos. Tiesa, pats gaujos vadeiva R. Simonaitis-Proška į šio verslininko apiplėšimą žiūrėjo gan skeptiškai ir bandė atkalbėti grupuotės narius, nes irgi bijojo, kad gali įkliūti teisėsaugai. Mat jo žiniomis, A. Mišeikis buvo itin geruose santykiuose su Vilniaus meru Artūru Zuoku. Tačiau nulėmė noras daug uždirbti. Juolab, kad prieš tai vyrams nepasisekė apiplėšti vieno Panevėžio verslininko,  prekiavusio aukso dirbiniais, o Vilniuje tuo metu sklandė gandai, jog prieš kurį laiką iš avarijos vietos pabėgęs A. Mišeikis nešėsi maišelį su daugiau kaip milijonu litų.

Pabėgo po įvykio

Pramogų ir poilsio centro „Belmontas“ direktorius A. Mišeikis plačiai nuskambėjusią avariją padarė 2011 metų rugsėjo 12 dieną. Vilniuje prie Zarasų ir Paplaujos gatvių sankryžos jo „Range Rover“ trenkėsi į pirmąja juosta važiavusį sunkvežimiuką – kliudė jo galinės dalies dešinę pusę. Nė nestabtelėjęs visureigis nulėkė tolyn avarijos vietoje palikęs keletą savo detalių. Nelėtindamas greičio visureigis nulėkė tolyn ir suko į Belmonto gatvę, kur galimybės įvažiuoti į pagrindinę gatvę laukė tuometis Seimo narys Julius Dautartas. „Range Rover“ kliudė politiko asmeninio „Volvo“ šoną ir nuskriejo toliau.

Belmonto gatvėje automobilis trenkėsi į kelio ženklą, netrukus, ties policijos žirgynu, sulankstė ir išvertė dar vieną kelio ženklą. O paskui rėžėsi į kairėje kelio pusėje esantį betoninį elektros stulpą. Jį ne tik išvertė, bet ir nubloškė keletą metrų. Metęs skersai gatvės sustojusį sudaužytą visureigį, vairuotojas pabėgo. Pasak liudininkų, vyriškis su maišeliu rankoje nuėjo „Belmonto“ link.

Po kelių dienų verslininkas pats atėjo į policiją. Vėliau Vilniaus miesto 3-osios apylinkės teismas už pasišalinimą iš eismo įvykių skyrė jam 20 parų arešto bausmę.

Policijai stebint

Taigi, pasklidus gandams apie milijonus, gauja ėmė planuoti A. Mišeikio užpuolimą. Deja, vyrai nežinojo, kad jau yra sekami. Teismas buvo leidęs klausytis kai kurių gaujos narių pokalbių telefonais, buvo duotas leidimas sekti automobilius, o tarp besiruošiančių užpuolimui buvo ir policijos pareigūnams žinias apie gaują sutikę perduoti jos nariai. Su kriminalistais bendradarbiauti sutikę trys susivienijimo nariai ne tik papasakojo, kaip veikė gaujos nariai, bet ir dar prieš jų sulaikymo operaciją slapta įrašinėjo pokalbius, kuriuose buvo aptarinėjami nauji nusikaltimai.

Tačiau banditai to nežinojo – iš pradžių buvo nutarta surinkti visą įmanomą informaciją apie tai, kur A. Mišeikis leidžia laiką, gyvena, su kuo bendrauja. Kadangi jis dažnai būdavo „Belmonte“, vyrai ne kartą čia buvo atvykę, jie taip pat lankėsi ir kavinėje prie Prezidentūros, kuriai taip pat vadovavo šis verslininkas. Čia jie ketino į A. Mišeikio automobilį įmontuoti sekimo įrangą, tačiau išsigando – kavinės teritorija buvo filmuojama vaizdo kameromis. „Tada nutarėme GPS į automobilį įmontuoti tada, kai šis bus prie namų“, – sakė vienas liudytojų. Planui pavykus grupuotės nariams buvo gerokai lengviau – jie galėjo sekti bene kiekvieną savo aukos žingsnį. Vyko keli grupuotės narių susitikimai, kurių metu buvo aptarinėjamos A. Mišeikio pagrobimo schemos. „Buvo nutarta pabandyti prie elektros skydinės, esančios priešais žirgyną, įsmeigti medinį pagalį su pritaisytu A. Mišeikio automobilio „Mitsubishi“ valstybiniu numeriu, tikintis, kad šis pamatęs jį sustos pasiimti, – teisme liudijo J. Fomčenka. – Buvo planuojama, kad už elektros skydinės automobilyje „VW Vento“ A. Mišeikio lauksime penkiese – aš, A. Kirkevičius, S. Oleškevičius ir dar du vyrai. A. Mišeikiui sustojus, mes jį būtume persodinę į „VW Vento“, o jo automobilį pastatę už skydinės. Dar buvo vienas ekipažas, kuris turėjo sekti situaciją iš toliau ir per raciją perdavinėti žinias. Pagrobtas A. Mišeikis miško takais būtų nuvežtas į atokią vietą už Rokantiškių kapinių. Kad nematytų kelio, verslininkui ant galvos turėjo būti uždėtas juodos spalvos maišas, o mes iš anksto buvome pasiruošę kaukes, antrankius, virvę. Susitarėm, kad vežant restorano savininką su juo nekalbėsim ir tik atvažiavę į aikštelę už kapinių turėjom iš jo išgauti informaciją apie įėjimo į namo laiptinę bei seifo kodus. Nesusitarėm, kas kalbės ir informaciją bandys sužinoti, tik pasvarstėm, kad tai turėtų daryti gerai lietuviškai kalbantis asmuo. Nebuvo tartasi A. Mišeikį žaloti ar kankinti. Mes manėme, kad išsigandęs verslininkas greitai pasakys savo namo signalizacijos ir seifo kodus. Išgavus reikalingą informaciją, ji būtų perduota kitiems, kurie turėjo nuvažiuoti į verslininko namus ir pagrobę iš seifo pinigus turėjo telefonu pranešti apie tai saugantiems A. Mišeikį. Tuomet jis būtų pavestas kiek toliau nuo automobilio ir paleistas“.

Nusikaltimo vietoje buvo planuota papurkšti amoniako, kad vėliau pareigūnams nepavyktų paimti nusikaltėlių kvapo pėdsakų.

Nusikaltėlių viltys buo didelės. Jeigu būtų pavykę iš A. Mišeikio išvilioti pinigus, grupuotės nariai juos būtų pasidalinę po lygiai ir po 10 proc. būtų sumokėję grupuotės lyderiams. „Man žadėjo, kad po pagrobimo kiekvienas gausime po pusę milijono“, – teisme sakė J. Fomčenka.

Nuteisė tik tris

Iš verslininko turtą ketinę prievartauti grupuotės nariai buvo sulaikyti, kai važiavo į vietą, kurioje jie turėjo savo auką pagrobti. Tik vienas iš įtariamųjų pabandė pasipriešinti, bet nesėkmingai.

Sulaikius kaltinamuosius automobilyje „VW Vento“, buvo rasta ir paimta mėlynos spalvos švyturėlis, naudojamas specialiųjų tarnybų, penkios juodos spalvos megztos kaukės su kiaurymėmis akims ir burnai, viena pora antrankių ir du rakteliai, viena pora darbinių pirštinių, 5 vnt. šiukšlių maišų, žalios spalvos lipnios juostos, 2 radijo stotys, radijo stoties antena su sriegiu, radijo stoties ausinės su pulteliu ir dviem kištukais ausims, policijos pareigūnų naudojamas skritulys su raudonu atšvaitu, prie kurio pririšta juodos spalvos virvutė, savadarbis švyturėlis su valdymo blokeliu su prijungtu laidu ir kištuku bei pora juodos spalvos vyriškų batų.

Dėl verslininko pagrobimo prokurorai kaltinimus pagal BK 181 str.3 d (didelės vertės turto prievartavimas) buvo pateikę R. Simonaičiui, J. Vedrickiui, J. Fomčenkai, A. Kirkevičiui ir S. Oleškevičiui. Nagrinėjant bylą teisme kolegijai neužteko įrodymų, kad R. Simonaitis ir J. Vedrickis būtų bendrininkavę ar kėsinęsi užvaldyti nukentėjusiojo A. Mišeikio didelės vertės turtą, todėl jie buvo išteisinti. Teismas nusprendė, jog, tai, kad jie žinojo apie ruošimąsi daryti šį nusikaltimą ir galimai būtų gavę po nusikaltimo padarymo tam tikrą dalį gautų pinigų, nenustačius, kad jie atliko kokius tai veiksmus, susijusius  su šiuo nusikaltimu, negali būti vertinamas kaip bendrininkavimas.