Pasak jų, tik pasikeitus aplinkos ministrui ir aplinkosaugininkams aktyviai bendradarbiaujant su teisėsauga, teršėjai išaiškinti – viena iš Klaipėdos miesto didžiausių įmonių „Grigeo Klaipėda“.

Pasak aktyvios klaipėdietės Raimondos Zaborės, Klaipėdos bendruomenės ir visuomeninių organizacijų atstovai susirūpinę ne tik dėl pastarosios įmonės, bet ir kitų įmonių, veikiančių Klaipėdoje, tarša. Viena iš tokių įmonių – Ketvergių kaime esanti UAB „Hidrostatyba“, kuri užsiima statybinių atliekų tvarkymu, iterninių medžiagų plovimu ir akmenų skaldymu.

UAB „Hidrostatyba“ priklauso vienam iš įtakingiausių Klaipėdos rajono Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų Jonui Dumašiui, kuris taip pat yra ir rajono ūkio ir aplinkos komiteto pirmininkas. Aplinkos ministerija užfiksavo daugybę pažeidimų šios įmonės veikloje, įmonė neturi jokios vandens nuotekų sistemos, tačiau aplinkosaugininkai ir visuomenininkai keldami šiuos klausimus Klaipėdoje vis atsimuša į sieną.

R. Zaborė taip pat akcentuoja, kad įdomu ir tai, jog UAB „Hidrostatyba“ vykdo savo veiklą valstybei priklausančių 4 hektarų žemės teritorijoje, tačiau nėra už tai sumokėjusi nė cento valstybei. UAB „Hidrostatyba“ buvo atsakinga ir už darbų Klaipėdos uoste įgyvendinimą, kai jam vadovavo Liberalų sąjūdžio narys ir buvęs uosto direktorius Eugenijus Gentvilas. Bendrovė uosto dumblą suvertė ant marių pakrantės – netoli Kiaulių nugaros, kur šis dumblas yra iki šiol, skleisdamas gyvsidabrį į marias.

Klaipėdos bendruomenei kyla ir daugiau klausimų dėl kitų politikų, kurie turėjo asmeninių finansinių sandorių su minėta įmone, turėjo galimos asmeninės naudos ir dėl to sunku rasti teisybę, pareikalauti atsakomybės.

Pasak visuomenininkių Ligitos Girskienės ir Raimondos Zaborės, dėl „Grigeo Klaipėda“ įmonės taršos buvo kreiptasi į skirtingas valstybines institucijas, tačiau visuomet būdavo „atsimušama“ į sieną.

„Tik nuo 2018 m. rugsėjo mėn., Vyriausybės kancleriui pristačius surinktus įrodymus ir informaciją apie tai, kad įmonei „Grigeo“ veiklai nuolat atnaujinami ir koreguojami leidimai, be tinkamai paruošiamų PAV (poveikio aplinkai vertinimo) procedūrų, buvo imtasi priemonių. Atsižvelgus į tai, kad nuo 2014 m. „Grigeo Klaipėda“ įmonė keletą kartų didino gamybos apimtis, tačiau deklaravo, kad gamybinių nuotekų kiekis į Dumpių dumblo nusodinimo aikštelę nesikeičia. Įvertinus tai, kad įmonė naudojasi senąja Klaipėdos nuotekų valykla, statyta dar 1970 m., kurios trasos ilgis yra 14 km. Nuorintojai nerenovuoti, vamzdynai yra tragiškos būklės, šuliniai yra nuorinami tik fiziniu būdu, kai į aplinką apie 40 minučių yra išleidžiama didelė srovė sieros vandenilio, merkaptano, metano ir kitų dujų“, – sako aktyvi visuomenininkė ir Klaipėdos miesto tarybos narė Ligita Girskienė.

Visuomenininkių surinktų duomenų pagrindu Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suformavo darbo grupę, kurios išvadose, suformuotose dar 2018 m. lapkričio 7 d., buvo surašyta, kad efektyviausia priemonė taršai mažinti – „Grigeo“ nuotekų valymo įrenginių uždarymas.

„Keista girdėti Klaipėdos merą, kuris teisinasi, kad apie „Grigeo Klaipėda“ veiklą nieko nežinojo. Labai tikiuosi, kad meras išspręs jam puikiai žinomas problemas su Klaipėdos vandenimis ir atliekų centru“, – pridūrė Ligita Girskienė.

Moterys sako, kad už tai, jog sprendimai nebuvo laiku priimti, miesto vadovybė su meru priešakyje turi prisiimti atsakomybę ir už savo su morale prasilenkiantį neveiksnumą atsiprašyti gyventojų.

Seimo narys klaipėdietis Dainius Kepenis sako, kad atsižvelgus į didelę žalą gamtai, padaryta verslo įmonių Klaipėdoje ir Alytuje, kur degė padangos, inicijuoti 4-ių teisės aktų pakeitimai, kurie sudrausmins neatsakingą verslą. Nauji įstatymai suteiks daugiau galių aplinkosaugininkams, kai tikrinti įmones bus galima ir nakties metu ar atsivežant tam reikiamą aparatūrą prieš tai neįspėjus įmonės, kad ši nespėtų nuslėpti galimų pažeidimų.

Skelbti