Roberto Patronaičio nuotr.

 Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujovių perkantiems mišką bei inicijuojantiems žemės sklypų formavimą bei pertvarkymą. Naujovių iniciatorių nuomone, nauja tvarka turėtų sumažinti biurokratinį „popierizmą“ bei užtikrinti, kad šalies miškai neatsidurs monopolininkų rankose. Tačiau skubotai parengtos ir įgyvendintos naujovės sukėlė nemažai sumaišties.

Savivaldybių rankose

Šiemet įsigaliojo nauja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarka – nuo šių metų pradžios tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Todėl asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi teikti savivaldybės administracijos direktoriui, o ne Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kaip buvo iki 2020 metų.

Tokia naujovė numatyta praėjusių metų gegužės 30 d. Seimo priimtose Žemės ir teritorijų planavimo įstatymų pataisose. Tad šalies savivaldybių administracijos apie nuo šių metų pradžios įsigaliojusią naujovę buvo informuotos iš anksto.

Tačiau, kaip „Valstiečių laikraščiui“ teigė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja (vyriausioji architektė) Orinta Lakickienė, naujovė didina savivaldybėms pavestų funkcijų skaičių, dėl to didėja savivaldybių darbuotojų darbo krūvis.

„Paprastiems žmonėms tvarkos pasikeitimas sunkiai suprantamas, bet aš nemanau, kad ši naujovė turės didelės įtakos fiziniams asmenis, nes derinimo tvarka lieka ta pati ir neišskiriami miestai, miesteliai ir kaimai. Gali būti, kad paprastam žmogui bus kaip tik paprasčiau ir aiškiau, kur kreiptis. Dabar viską tvarkys viena institucija – savivaldybės administracija“, – svarstė O.Lakickienė.

Didesnis „biurokratizmas“

Nuo šių metų pradžios, įsigaliojus pakeistoms Miškų įstatymo nuostatoms, asmenys, pageidaujantys įsigyti miškų ūkio paskirties žemės, turi gauti NŽT sutikimą. Anot NŽT, šie sutikimai išduodami vadovaujantis Sutikimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens nuosavybės teise, turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų išdavimo tvarkos aprašo nuostatomis.

Seimas praėjusių metų liepą priėmė Miškų įstatymo pakeitimo įstatymą, nustatantį, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausančių miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis nei 1 500 ha. Pasiūlymą apriboti vieno savininko ar susijusių savininkų valdomą miškų žemės plotą, kaip tai padaryta su dirbama žeme, pateikė aštuoni „valstiečiai“ – Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Prieš pasiūlymą pasisakė Konkurencijos taryba, Pramonininkų konfederacija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, tokiai pataisai prieštaravo ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau Seime pataisos buvo priimtos ir todėl, prieš perkant miškų ūkio paskirties žemę, pirkėjas turi gauti NŽT sutikimą.

Sutikimas išduodamas NŽT registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) juridinių asmenų, valdančių miškų ūkio paskirties žemę, akcijas ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių.Už sutikimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės išdavimą imama valstybės rinkliava: fiziniams asmenims – 11 eurų, juridiniams asmenims – 37 eurai.

Tam tikri ribojimai nuo šių metų taikomi ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkams. Jie pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad pirmumo teisę pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi.

Skubos naudą velniai gaudo

Ne vienas „Valstiečių laikraščio“ kalbintas miško žemės pardavėjas bei potencialus pirkėjas pripažino, kad didžiausia problema mėnesio pradžioje buvo ne valstybės rinkliava ar jos dydis, o didesnis laikotarpis, kuris yra reikalingas įvairioms pažymoms gauti, įvairūs nesusipratimai, dėl kurių jie beveik negalėjo sudarinėti sandorių.

Tokiai nuomonei pritarė ir „Valstiečių laikraščio“ kalbintas Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) Valdybos pirmininkas dr.Algis Gaižutis. Pasak jo, jau pačiose Miškų įstatymo pataisose, kurios buvo priimtos valdančiosios daugumos balsais atmetus Prezidento G.Nausėdos veto, yra likę teisinių prieštaravimų bei nelogiškumų. Tad, pradėjus naują teisinį reglamentavimą taikyti realiame gyvenime, iš karto išlindo pirmosios problemos.

„Aplinkos ministerija parengė ir aplinkos ministras K.Mažeika gruodžio 30 d. įsakymu patvirtino miškų ūkio paskirties žemės sklypų pirkėjo deklaracijų bei deklaracijų pildymo ir pateikimo taisykles, kuriose nustatyti reikalavimai, kaip mišką norintis įsigyti pirkėjas turėtų deklaruoti, kad jis ir su juo susiję asmenys neviršija turimo miško ploto nustatytos ribos. Nors kreipdamasis leidimo įsigyti mišką potencialus pirkėjas dar nežino, ar jam tikrai bus išduotas sutikimas, nežino, kur ir kada formins sandorį, bet, siųsdamas prašymą išduoti sutikimą, jau turi pridėti deklaracijos kopiją, kurioje turi nurodyti, kokiam notarui ji skirta bei kada tas sandoris įvyks“, – teigė A.Gaižutis.

Pasak jo, ministerijų valdininkai, ruošę miškų ūkio paskirties žemės sklypų pirkėjo deklaracijos formą, aiškiai nesurašė joje ir kito aspekto, kad suaugę vaikai (įvaikiai) ir jų tėvai (įtėviai) nelaikomi susijusiais asmenimis. Todėl NŽT, prieš išduodama leidimą miškui įsigyti, pradėjo reikalauti pateikti potencialių pirkėjų minėtą deklaraciją, į ją įtraukiant ir deklaranto pilnamečių vaikų ar tėvų turimus miško žemės sklypus, nors įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, taip nėra daroma.

„To įstatymas nereikalauja, bet numatyta aplinkos ministro gruodžio 30 d. įsakymu patvirtintose Miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisyklėse. Todėl kreipėmės į NŽT, kad būtų laikomasi įstatymo nuostatos. Operatyviai sulaukėme NŽT direktoriaus pavaduotojo Algio Bagdono atsakymo, kad NŽT teritorinių skyrių vedėjams išsiųstas išaiškinimas, jog susijusiais asmenimis laikomi tik sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai). Dar yra ir kitų keistų, sunkiai juridiniams asmenims įgyvendinamų reikalavimų, bet kol kas jų nelabai galime detalizuoti – dar renkame informaciją iš asociacijos narių“, – tvirtino A.Gaižutis.