Pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį, ba­lan­džio 4-ąją, Aly­taus ra­jo­no Ne­mu­nai­čio ka­pi­nė­se da­ly­vau­jant duob­ka­siams ir se­niū­ni­jos se­niū­nui bu­vo pa­lai­do­tas 66-erių se­niū­ni­jos gy­ven­to­jas.

Pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį, ba­lan­džio 4-ąją, Aly­taus ra­jo­no Ne­mu­nai­čio ka­pi­nė­se da­ly­vau­jant duob­ka­siams ir se­niū­ni­jos se­niū­nui Ri­man­tui Avi­žie­niui bu­vo pa­lai­do­tas 66-erių se­niū­ni­jos gy­ven­to­jas. Jį lai­do­ti at­si­sa­kė žmo­na ir duk­ra, tad tuo, ga­vus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vų įpa­rei­go­ji­mą, te­ko už­si­im­ti se­niū­nui. „Taip se­niū­ni­jo­je dar nė­ra bu­vę, tai re­tas at­ve­jis ra­jo­ne ir tik­riau­siai vi­so­je Lie­tu­vo­je, kad ar­ti­miau­si žmo­nės at­si­sa­ky­tų or­ga­ni­zuo­ti lai­do­tu­ves. Tie­siog ima šiur­pas, kad taip ga­li­ma pa­si­elg­ti“, – sa­kė se­niū­nas.

„Pa­si­im­kit ir lai­do­kit“

66-erių mi­ręs Ne­mu­nai­čio se­niū­ni­jos gy­ven­to­jas su žmo­na gy­ve­no sa­vo mo­ti­nos so­dy­bo­je. Mir­tis na­muo­se jį iš­ti­ko ko­vo 18-ąją.

At­vy­kę grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos me­di­kai, da­ly­vau­jant po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams, kon­sta­ta­vo vy­riš­kio mir­tį ir jis bu­vo iš­ga­ben­tas į Aly­tų teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tams.

Ne­mu­nai­čio se­niū­ni­jos se­niū­nas R.Avi­žie­nis iš kar­to su­si­sie­kė su mi­ru­sio­jo žmo­na ir tei­ra­vo­si dėl vy­ro lai­do­tu­vių. Mo­te­ris, pa­sak se­niū­no, lai­do­ti at­si­sa­kė, nes at­seit tam ne­tu­rin­ti pi­ni­gų.

„Ta­da pa­skam­bi­nau Aly­tu­je gy­ve­nan­čiai mi­ru­sio vy­ro duk­rai, ku­ri gy­ve­no tuo­se na­muo­se, ma­ty­da­vau, kaip tė­vą at­vež­da­vo į Ne­mu­nai­čio par­duo­tu­vę. Ji dar tu­ri du pil­na­me­čius sū­nus, mi­ru­sio­jo anū­kus, gal­vo­jau, tik­rai jie im­sis or­ga­ni­zuo­ti lai­do­tu­ves. Bet mi­ru­sio­jo duk­ra man pa­sa­kė, kad ją au­gi­no mo­čiu­tė, mi­ru­sio­jo ma­ma, tė­vas ja ne­si­rū­pi­no ir ji tik­rai tė­vo ne­lai­dos. Ki­tą die­ną, po to, kai ve­lio­nio kū­nas bu­vo iš­vež­tas teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tams, ji bu­vo at­vy­ku­si į se­niū­ni­ją. Ka­dan­gi du­rys dėl ko­ro­na­vi­ru­so už­ra­kin­tos, ji per lan­gą man pa­sa­kė: „Pa­si­im­kit ir lai­do­kit.“ Bu­vau pa­šiur­pęs dėl to­kio duk­ters el­ge­sio, ban­džiau įti­kin­ti, kad taip ne­si­elg­tų“, – pa­sa­ko­jo Ne­mu­nai­čio se­niū­ni­jos se­niū­nas.

Mi­ręs vy­ras teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tų mor­ge iš­bu­vo dau­giau kaip dvi sa­vai­tes, kol bu­vo iš­spręs­tas jo lai­do­tu­vių klau­si­mas.

Ka­dan­gi mi­ru­sį­jį at­si­sa­kė lai­do­ti ar­ti­mie­ji, teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tams te­ko kon­tak­tuo­ti su po­li­ci­ja, o ši krei­pė­si į Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę dėl mi­ru­sio žmo­gaus pa­lai­do­ji­mo.

Lai­do­tu­vė­se ne­da­ly­va­vo nei žmo­na, nei duk­ra

Pra­ėju­sią sa­vai­tę, balan­džio 2-ąją, Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vai ve­lio­nio lai­do­tu­vė­mis įpa­rei­go­jo rū­pin­tis Ne­mu­nai­čio se­niū­ną R.Avi­žie­nį.

Jam bu­vo skir­ta šiuo at­ve­ju pri­klau­san­ti vals­ty­bės biu­dže­to iš­mo­ka – 312 eu­rų.

„Už šią su­mą vy­rą pa­lai­do­jo Aly­taus ben­dro­vė „Skaus­mo užuo­vė­ja“. Pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį, ba­lan­džio 4-ąją, pa­ė­mė pa­lai­kus iš mor­go ir at­ve­žė į Ne­mu­nai­čio ka­pi­nes. Apie lai­do­ji­mo vie­tą kal­bė­jau su duk­ra, ji pa­sa­kė, kad, kur pa­rink­sim, ten bus ge­rai. Pa­lai­do­jom vi­siš­kai nau­jo­je vie­to­je, o ne prie ar­ti­mų­jų. Duk­ra da­ly­vau­ti lai­do­tu­vė­se at­si­sa­kė, nes at­seit yra slo­guo­jan­ti. Pa­pra­šiau apie lai­do­tu­vių lai­ką pra­neš­ti mi­ru­sio­jo žmo­nai, ne­ži­nau, ar pra­ne­šė, bet ji ne­da­ly­va­vo. To­dėl prie ka­po duo­bės bu­vo tik duob­ka­siai ir aš. „Skaus­mo užuo­vė­ja“ tik­rai gra­žiai pa­lai­do­jo, – ir kry­žių pa­sta­tė, ir gė­lių, žva­ku­čių at­ve­žė“, – tei­gė R.Avi­žie­nis.

Se­niū­nas ti­ki­si, kad ve­lio­no ar­ti­mie­ji gal bent pa­skam­bins ir pa­si­do­mės, kur pa­lai­do­tas mi­ru­sy­sis, o gal kaž­ka­da pa­tys su­si­ras ka­pa­vie­tę.

R.Avi­žie­nio pa­si­tei­ra­vus, gal­būt mi­ru­sio­jo ar­ti­mie­ji yra pri­klau­so­mi nuo al­ko­ho­lio ar tu­ri ki­tų ža­lin­gų įpro­čių, ku­rie ne­lei­do pa­si­rū­pin­ti lai­do­tu­vė­mis, se­niū­nas at­sa­kė: „Apie mi­ru­sį­jį jau tik­rai ne­si­no­ri sa­ky­ti nie­ko blo­go. Kaip su­pran­tu, jis dau­giau už­si­ė­mė ne­le­ga­liu dar­bu, o žmo­na, kaip aiš­ki­na kai­my­nai, mėgs­tan­ti pa­var­to­ti al­ko­ho­lį. Apie duk­rą taip tik­rai ne­pa­sa­ky­siu. Aš tik vie­no ne­su­pran­tu, – kaip taip ga­li­ma ne­my­lė­ti tė­vo, jei vi­siš­kai ne­rū­pė­jo jo lai­do­tu­vės.“

Ne­mu­nai­čio se­niū­nas pri­si­me­na tik vie­ną at­ve­jį, maž­daug prieš aš­tuo­ne­rius me­tus, kai jam te­ko rū­pin­tis vie­nos gar­bin­go am­žiaus se­niū­ni­jos gy­ven­to­jos lai­do­tu­vė­mis, ji ne­tu­rė­jo ar­ti­mų­jų, bet lai­do­tu­vė­se tuo­met da­ly­va­vo bent jau jos ben­dra­am­žiai.

Ir šis at­ve­jis bu­vo skau­dus. „Pra­ne­šiau mi­ru­sios mo­ters ar­ti­mie­siems, gy­ve­nan­tiems Vil­niu­je, į lai­do­tu­ves ne­at­vy­ko, bet pa­vel­dė­ji­mą dėl mo­ters li­ku­sio na­mo Ne­mu­nai­ty­je grei­tai su­si­tvar­kė ir jį par­da­vė“, – pri­si­mi­nė se­niū­nas.

Aly­taus ra­jo­no me­ro pa­va­duo­to­ja Da­lia Ki­ta­vi­čie­nė apie da­bar­ti­nį lai­do­tu­vių at­ve­jį Ne­mu­nai­ty­je kal­ba kaip iš­skir­ti­nį: „Jei nė­ra ar­ti­mų­jų, lai­do­tu­ves or­ga­ni­zuo­ja to­li­mes­ni gi­mi­nės, net kai­my­nai. Da­bar ar­ti­mie­ji yra, o lai­do­tu­ves te­ko or­ga­ni­zuo­ti se­niū­nui, tai la­bai skau­du ir dau­ge­liui ne­su­pran­ta­ma.“

 

 

Alma MOSTEIKAITĖ