Vienintelis dar buvęs priėjimas ar privažiavimas iki draugijų pastato nuo Vilniaus gatvės jau savaitę yra išraustas. Pasiekti pastatą galima tik pėsčiomis per gerokai iškasiotą ir duobėtą pievą.

Iš aukštų ir žemų tribūnų labai mėgstama pakalbėti apie atjautą, gerumą, socialiai orientuotą ir atsakingą verslą. Gražūs ir prasmingi žodžiai liejasi srautu, net patys brangius kostiumus dėvintys kalbėtojai, savimi patikėję, apsiašaroja. Dabar, prieš rinkimus, kilo neregėtas sambrūzdis, kad kiekvienas negalią turintis būtinai patektų į balsavimo apylinkę. Nes kiekvieno rinkėjo balsas juk aukso vertės. Bet užtenka pasukti už kampo ir iškart pamatai, kam iš tiesų rūpi, o kam nusispjauti ant prigimties, ligos ar gyvenimo negandų sužalotų žmonių.

Daugiau kaip prieš mėnesį, rugpjūčio viduryje, „Šiaurės rytai“ rašė apie statybų apsuptą namelį, kuriame glaudžiasi Biržų rajono neįgaliųjų draugija bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Biržų filialas.
Straipsnyje buvo kalbama apie tai, kad dėl išardyto šaligatvio Vilniaus gatvėje, žvyro ir skaldos sandėliu paversto praėjimo į Vytauto gatvę negalią turintiems žmonėms tapo labai sudėtinga pasiekti savo organizacijų buveinę.

Tąkart ir rajono savivaldybės specialistas, ir darbus vykdančios UAB „Biržų ranga“ statybos vadovas mušėsi į krūtinę, kad nedelsdami lėks į statybos objektą ir dės visas pastangas, kad neįgalieji galėtų pasiekti draugiją be vargo.
Deja, po mėnesio į redakciją vėl pasipylė telefonų skambučiai. Žmonės skundėsi, esą dabar patekti į draugijų namelį tapo visiškai nebeįmanoma. Niekas nė piršto per tą laikotarpį nepajudino, o dabar visai prastai.

Iš tiesų, dar buvęs vienas priėjimas iš Vilniaus gatvės per Vilniaus g. 8 namo kiemą iškastas. Čia ruošiamas pagrindas būsimam pėsčiųjų takui, styro atvesti būsimojo apšvietimo kabeliai. Su neįgaliųjų vežimėliais pastatą pasiekti neįmanoma. Judantys savo kojomis būstinę nuo Vilniaus gatvės dar gali bandyti pasiekti per nediduką žalios vejos ruožą su keliais ten augančiais medžais.
Graudu buvo žiūrėti, kaip pasiramsčiuodama balta lazdele toje pievelėje klupinėjo garbaus amžiaus moteris, bandanti nueiti iki silpnaregių sąjungos durų. Mat pievutė irgi ne be pavojų – joje UAB „Biržų montuotojas“ išvedžiojo būsimo skverelio apšvietimo šviestuvų kabelius. Žemė gerai neišlyginta, likę negilių duobių. Per vasarą jos apžėlė žole, iš pirmo žvilgsnio veja atrodo lygi. Joje koją išsisukti gali bet koks žmogus, o ką jau kalbėti apie silpnaregį žmogų, kuriam ir nedidelis nelygumas gali tapti traumos priežastimi.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Biržų filialo vadovė Valė Kuprovskienė sakė, kad ji visiems nurodanti eiti Vilniaus g. 6 namo pasieniu, bet ir ten pievoje slypi nemažai nelygumų.
Draugijos patalpose susirinkęs būrelis moterų skundėsi, kad niekam jų bėdos nerūpi. „Negalit prieiti – tai ir nevaikščiokit čia“, – taip esą joms atkirto kažkoks statybininkų vyresnysis, kai moteriškės bandė pasibėdoti dirbantiems vyrams, kad tie nors išlygintų išardyto šaligatvio Vilniaus gatvėje duobes, patrauktų akmenis.
V. Kuprovskienė sakė, jog trinkelių klojėjai geriausiu atveju žada taką iki Vilniaus gatvės pabaigti per dvi savaites, jei jų „nepermes“ į kitą objektą ar neatsiras dar kokių kliūčių. „Mums siūlo užsidaryti, bet mes negalime palikti draugijų narių be pagalbos“, – sakė V. Kuprovskienė.

Antanas Vaičeliūnas