Prieš savaitę Lietuvos žvalgyba pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą. Jau kelintą kartą joje paminėta Kinija, tačiau vienas iš svarbiausių paminėtų aspektų – gyventojų vizitai į Rusiją ir Baltarusiją. Lietuvių turistų kelionės į šias šalis gali baigtis labai nemaloniai, nes jie gali būti užverbuoti, šantažuojami ar kitaip bandomi išnaudoti. „Valstiečių laikraštis“ pateikė keletą klausimų Valstybės saugumo departamentui.

Lietuvos žvalgyba grėsmių ataskaitoje teigia, kad didžiausi iššūkiai šalies nacionaliniam saugumui kyla dėl Rusijos ir Kinijos vykdomos politikos. Mūsų skaitytojams, be jokios abejonės, aktualiausia šalia esanti kaimynė ir su ja susiję aspektai. Pirmiausia norėtųsi sužinoti apie galimybę be vizų apsilankyti kai kuriuose Rusijos federacijos miestuose – kokių rekomendacijų pateiktumėte tiems, kurie planuoja tai padaryti?

2019 m. Rusija sudarė sąlygas Lietuvos ir kitų 52 valstybių piliečiams atvykti į Karaliaučiaus sritį ir Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį, gavus nemokamas elektronines vizas. Šis sprendimas ne tik suteikia papildomų galimybių Lietuvos gyventojams keliauti po Rusiją, bet ir kelia riziką nacionaliniam saugumui. Vizų režimo supaprastinimas ir dėl to didėsiantis į Rusiją keliaujančių užsieniečių srautas yra itin palankios aplinkybės Rusijos žvalgybos tarnyboms verbuoti asmenis.

Į Rusiją vykstantiems Lietuvos piliečiams rekomenduojame vengti keliauti vieniems, iš anksto pasirūpinti galiojančiais dokumentais ir reikalingais leidimais, nepažeisti viešosios tvarkos, saikingai vartoti alkoholį, jei įmanoma, vengti kartu vežtis pagrindinius mobiliuosius ir kompiuterinius įrenginius, kritiškai vertinti naujas pažintis, gaunamus pasiūlymus ir prašymus.

Jei kalbėsime apie bandymus užverbuoti mūsų gyventojus, ar gali kaimyninėms spec. tarnyboms rūpėti, tarkim, ūkininkai, mokytojai, kultūros darbuotojai? Jei ne, tai kuriems kyla tam tikras pavojus?

Informaciją apie į Rusiją atvykstančius užsieniečius Rusijos žvalgybos tarnybos gauna tuo pat metu, kai užsienietis pateikia vizos prašymą. Ypač daug dėmesio Rusijos žvalgybos tarnybos skiria į Rusiją vykstantiems buvusiems ir esamiems politikams, verslininkams, teisėsaugos pareigūnams, kariams, žurnalistams. Tarp atvykstančiųjų Rusijos žvalgybos tarnybos ieško asmenų, kurie gali turėti vertingos informacijos arba yra pažeidžiami. Ryškėja tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus, pavyzdžiui, vizualinei informacijai rinkti, propagandai platinti, ryšininko užduotims vykdyti, paramai kitose operacijose.

FSB (Federalinė Rusijos Federacijos saugumo tarnyba) ir GRU (Vyriausioji žvalgybos valdyba) Rusijos teritorijoje veikia agresyviai ir ypač dažnai verbavimo operacijose naudoja kompromituojančią informaciją bei šantažą. NATO valstybių saugumo tarnyboms žinoma daug atvejų, kai Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos užmegzti kontaktą su užsieniečiais, imasi šiurkščių priemonių: sumodeliuoja incidentus su vietos teisėsaugos, migracijos ar finansinėmis institucijomis, konfliktus su nusikaltėliais, dėl biurokratinių priežasčių grasina apriboti galimybes vykti į Rusiją verslo ar artimųjų lankymo tikslais, supažindina su žvalgybomis bendradarbiaujančiais asmenimis intymiems santykiams užmegzti.Valstybės saugumo departamentas rekomenduoja labai atidžiai rinktis ir įsivertinti, ar jums tikrai aktualu vykti į Rusiją ir Baltarusiją.

Jei vis dėlto taip atsitiktų, ką tuomet reikėtų daryti?

Jei kilo įtarimų, kad jus bando verbuoti užsienio valstybių žvalgybos tarnybos, prašome iš karto kreiptis į Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbančius konsulinius darbuotojus arba grįžę kreipkitės į Valstybės saugumo departamentą. VSD pasitikėjimo linija veikia visą parą 8 700 70 007 arba el. paštu: pranesk@vsd.lt.

Dauguma lietuvių lankėsi ir lankosi Baltarusijoje, kuri patraukli bendra istorine praeitimi. Dabar bevizio apsilankymo vietos išsiplėtė – laisvai pasiekiamas tapo ir Naugardas, Lyda. Ar čia taip pat reikėtų būti atsargiems? Kol kas ypatingų istorijų apie šią šalį nesame girdėję, priešingai nei apie didžiąją kaimynę...

Svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą yra Baltarusija. Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir teikia pagalbą Rusijos operacijoms Baltarusijoje. Rusijos teritorijoje įvykdyti verbavimo atvejai patvirtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybas dominančių Lietuvos piliečių išvykos į Rusiją ir Baltarusiją itin didina verbavimo tikimybę.

Kas yra Rusijos „minkštoji galia“ ir kaip mes galime būti jos paveikti?

Siekdama plėsti įtaką posovietinėje erdvėje, Rusija naudoja įvairius „minkštosios galios“ instrumentus: rusakalbės diasporos kontrolę, istorijos politiką, rusų kalbos ir kultūros sklaidą, kultūrinio bendradarbiavimo stiprinimą. Rusijos „minkštosios galios“ sklaidą įgyvendina daugybė institucijų: Rusijos prezidento administracija, Užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės užsienyje, federalinė agentūra „Rossotrudničestvo“, įvairūs tam tikslui skirti fondai ir valdžios kontroliuojamos formaliai nevyriausybinės organizacijos. Be šių palyginti atvirai veikiančių institucijų ir organizacijų, siekdamos paveikti užsienio šalių auditorijas, slaptą Rusijos „minkštosios galios“ sklaidą vykdo ir Rusijos žvalgybos tarnybos.

Telefonų geriau neturėti 

Gediminas Grina, Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius

Vykstantiems į Rusiją ar Baltarusiją būtų geriau keliauti ne vieniems, nepažeisti viešosios tvarkos, jei įmanoma, vengti kartu vežtis pagrindinius mobiliuosius ir kompiuterinius įrenginius. Pervažiavus sieną galima tikėtis bet kokių veiksmų. Geriausia neturėti telefono, kurį naudojate Lietuvoje. Telefoninį sekimą organizuoti yra labai paprasta – ypatingai tokiose valstybėse, kurios turi autoritarinių valdymo požymių. Kompiuteriai, įvairios technologinės sistemos, prisijungimo būdai, todėl paprastas patarimas gyventojams – pabandyti atskirti savo turimas priemones, naudojamas užsienyje ir Lietuvoje (ne Rusijos erdvėje).

Dažnai ir Lietuvoje vyksta diskusijos apie telefoninį pasiklausymą. Jei kalbėtume apie Rusiją, telefoninis pasiklausymas tiek aktyvus, kiek gali plačiai aprėpti. Manau, kad Rusija turi didelę galimybę tą daryti. Nebūtinai tas pasiklausymas yra kryptinis, jis gali būti tiesiog statistinis. Visų asmenų yra klausomasi ir po to parenkama, kurie asmenys yra naudingi. Tuomet žmogus gali susidurti su tiesiogine grėsme. Prie jo gali prieiti koks nors kitas žmogus ir bandyti jį verbuoti. O kalbant apie verbavimo būdus, tai lengviausi variantai – alkoholis ir seksas. Tai nesikeičia daugybę metų. Pavyzdžiui, asmuo išvažiuoja į komandiruotę Rusijoje, jei jis turi polinkį atsipalaiduoti ir nori linksmiau praleisi laiką, jis eina į kokį nors barą ar klubą – ten automatiškai tampa taikiniu.