Pati pirmoji šių metų diena daugiavaikei Volosovų šeimynai iš Šiaulių rajono Vijolių gyvenvietės liks įsimintina ilgam – šventinį vakarą iš kažkur atskridusi petarda ar raketa sukėlė gaisrą, užsiliepsnojo netoli namo buvusi malkinė, ugnies liežuviai akimirksniu kilo aukštyn ir pridarė daug žalos: apdegė dalis namo apdailos, sudegė apšiltinimo medžiagos, išdegė kelių langų rėmai, nuo ugnies išdužo stiklai, išdegė du vaikų kambariai, sugadinti baldai. Gesinant gaisrą sulieta daug daiktų. Volosovų šeimynoje auga 13 globojamų vaikų, laimė, nė vienas iš jų nenukentėjo.

Šventinę dieną kilo gaisras

Į pagalbą Volosovų šeimynai atskubėjo kaimynai, bičiuliai, bendruomenė, seniūnija, padėjo daug geradarių. Po didelio sukrėtimo buvo daug įtampos ir nerimo, prireikė ir medikų pagalbos. Gyvenimas jau stojasi į įprastas vėžes, vaikai lanko mokyklą, o tėvai rūpinasi, kad kuo greičiau būtų suremontuoti gaisro suniokoti kambariai, sutvarkytas namas ir aplinka.

Šeimynos „Fiesta“ tėvai Ingrida ir Valerijus Volosovai pasikalbėti pakviečia į erdvų valgomąjį, kuriame prie didelio stalo visi susirenka ne tik valgyti, bet ir aptarti dienos darbų, bendrauja, vaikai pasakoja, kaip jiems sekėsi mokykloje. Ingrida sako, kad valgomajame jau suspėjo pakeisti aprūkusias užuolaidas, įmontavo naują gartraukį, įdėjo naują langą, vaikų kambariuose irgi sudėjo naujus langus. Per gaisrą išdegė du kambariai. Ketverius metus jie remontavo didžiulį namą, apšiltino, buvo suremontuoti visi šešiolika kambarių. Dabar vėl teks daug ką iš naujo remontuoti.

Šeimynos mama pasakojo, kad sausio pirmosios vakare namuose buvo dvylika vaikų (tik 17-metė Gabrielė svečiavosi pas dėdę): didieji žiūrėjo televizorių pirmame aukšte, o mažesnieji buvo įsitaisę antrame – jie valgomajame per televizorių žiūrėjo pamėgtą pasaką „Pelenė“. Tuo metu abu tėvai buvo močiutės, 79 metų Ingridos mamos, kambaryje: skaipu bendravo su Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančia vienintele biologine Ingridos dukra Nike Kassandra. Trylikametis Domantas trumpam atbėgo į savo kambarį ir pro langą pamatė, kad atvira liepsna dega malkinė. Ugnis akimirksniu kilo aukštyn, užsidegė neseniai apšiltinto namo siena, nuo gaisro liepsnų įkaitę pokšėjo langų stiklai, išdegė rėmai. Buvo košmariškai baisu: ugnis, dūmai, dūžtantys stiklai ir didelis išgąstis. Šeimynos mama puolė į trečią aukštą išnešti vaikų dokumentų. Šalia jos buvo du pagalbininkai – vyresni berniukai, tad jie skubiai tempė dokumentų prikrautas dėžes, o tėvas visu greičiu išlėkė iš kiemo išvairuoti mašinos, kad bake neužsidegtų benzinas ir nebūtų sprogimo, nes vos už kelių metrų – kaimynų namai, be to, reikėjo atlaisvinti kelią ugniagesiams. Padėti atskubėjo kaimynai, kurie nakvoti išsivedė mažuosius vaikus. Pagalbos ranką šeimynai tą naktį bei kitomis dienomis ištiesė daug draugų ir bičiulių, padėjo bendruomenė, seniūnija.

Dėkoja visiems geradariams

Abu tėvai jau ramiau gali pasakoti apie sausio pirmosios košmarą, apie gaisro padarytus nuostolius. Tačiau svarbiausia, kad visi yra sveiki ir gyvi. Šeimynos mama dėkoja aukštosioms jėgoms ir likimui, kad nė vienas nenukentėjo nuo gaisro. Ji vis kartojo, kad ta nelaimė baigėsi laimingai. Net baugu pagalvoti, kas galėjo atsitikti, jei gaisras būtų kilęs naktį, kai visi giliai sumigę.

„Tas gaisras mūsų šeimyną dvasiškai dar labiau suartino, sustiprino, širdimi įvertinome, kokia yra svarbi žmonių bendrystė ir laiku ištiesta pagalbos ranka. Esame dėkingi visiems, padėjusiems ne tik tą baisiąją naktį. Mums reikalingos pagalbos sulaukiame ir dabar. Net nežinojome, kad šalia mūsų yra tiek daug gerų žmonių. Ačiū visiems geradariams. Medikų padedami įveikėme išgąstį ir baimę. Mes jau atsigauname, svarbiausia, kad mūsų vaikai sveiki, eina į mokyklą. Gaisro padaryti nuostoliai labai dideli, namą, kambarius reikia suremontuoti, viską sudėlioti į savo vietas“, – rinkdama žodžius virpančiu balsu kalbėjo Ingrida.

Įkūrė prieš aštuoniolika metų

Moteris pasakojo ir apie ją užklupusią sunkią ligą. Ji tada mintyse kartojusi, jeigu liga nebus mirtina, privalo padėti nors vienam biologinių tėvų išduotam vaikui. Tai buvo jos priesaika Aukščiausiajam. Tokiam motinos pasiryžimui pritarė vienintelė dukra Nikė Kassandra, kuri jau daugelį metų su šeima gyvena Amerikoje. Ingrida pasveiko. Jos namuose apsigyveno trys mergaitės. Paskui globojamų vaikų vis daugėjo ir daugėjo. Šeimynoje „Fiesta“ užaugo ir į gyvenimą jau išėjo 14 globotinių. Nemažai jų gyvena užsienyje. Daugelis, sužinoję apie gaisrą, skambino, rašė žinutes, guodė, ramino, dėkojo už šiltus namus, už begalinį rūpestį. Šeimynos mama skaitydama tas žinutes braukia ašarą.

Dabar pas I. Ir V. Volosovus auga 13 vaikų, mažiausiam Deimantui – penkeri, o vyriausiajai, Viktorijai, – jau 18 metų. Penki vaikai yra iš vienos šeimos. Šeimyna turi autobusą, dažnai išsiruošia į keliones. Neseniai atsikvėpti buvo išvažiavę prie Baltijos jūros. I. Volosova yra aktyvi visuomenininkė, aštuntus metus vadovauja Vijolių bendruomenei.

Paklausta apie šeimyną ir gyvenimo misiją, Ingrida filosofiškai pasakė: „Mane Dievas atsiuntė susipažinti su gražiais stebuklais – vaikais, juos palydėti eiti teisingu gyvenimo keliu. Einame su vaikais kartu. Tame kelyje būna įvairių išbandymų, reikia didelių pastangų, kantrybės, valios ir tikėjimo. Džiaugiuosi, kad pasisekė užauginti didelį būrį nuostabių žmonių. Aš esu laiminga mama, močiutė ir mylinti žmona“.

Netrukus Ingridos dukra Nikė Kassandra kartu su vyru Edvinu iš Amerikos atvažiuos aplankyti savo artimųjų – mamos ir močiutės, šeimynos vaikų, jiems atveš dovanų, kurias labdarai skyrė jų draugai.

Gyvenimo meilė

Ingridos gyvenimo istorija įspūdinga. Jos dukra gimė Amerikoje, mat besilaukdama vaikelio moteris ten buvo išvykusi pasisvečiuoti pas pirmojo vyro gimines. Į Lietuvą grįžo su dukryte ant rankų. Išsiskyrė Ingridos ir pirmojo vyro keliai – žmogus buvo įnikęs į alkoholį. Po daugelio metų ji sutiko geležinkelininką, darbų meistrą Valerijų. Susitiko du žmonės, patyrę įvairių gyvenimo išbandymų. Tada Ingrida jau augino tris globotines. Vestuves jiedu atšventė 2012 metų vasario 9 dieną. Likus savaitei iki vestuvių, mirė pirmasis Ingridos vyras. Jo laidotuvėmis rūpinosi kartu su Valerijumi.

Tą dieną, kai straipsnio autorė lankėsi pas šeimyną, pietus vaikams ruošė Valerijus. Jis vikriai darbavosi prie viryklės ir pasakojo apie pomėgį gaminti įvairius nacionalinius patiekalus. Valerijus sakė, kad yra tadžikas, o šios šalies vyrai neblogi kulinarai ir virėjai. Ingrida pagyrė savo vyrą: jis rūpestingas tėvas, nuoširdus ir doras žmogus, geras sutuoktinis. Didelė šeimynos pagalbininkė yra Ingridos mama Dalia Čaliutkienė. Ji puiki namų ekonomė, patarėja ir mylima visų vaikų močiutė.

Aldona SIREIKIENĖ