Dukras auginantys Neringa ir Romas gyvena tik iš tėvystės išmokų, bet stygiumi nesiskundžia (nuotr. stop kadras)

Artėjant rinkimams Seimas trykšta dosnumu. Vaikams jau ruošiamos išmokos po 120 ir 200 eurų. Priešpensinio amžiaus dirbantiesiems, atsidūrusiems prastovose algas žada apmokėti valstybė. Bet tuo gerumas nesibaigia – rudeniui ruošiama ir dar viena kalendorinė šventė – senelių diena, kuriai seimūnai trokšta tokios pačios svarbos kaip ir neseniai minėtai motinos dienai bei savaitgalį artėjančiai tėvo dienai.

Sutuoktiniai Neringa ir Romas džiaugiasi šylančiais orais ir augančiomis dukromis. Šeima pinigų stygiumi nesiskundžia, nors Vokiškėlių kaime netoli Vilkaviškio šiuo metu jie gyvena iš tėvystės išmokų. Šeima įdėmiai stebi svarstymus Seime, ar prezidento Nausėdos siūlymu kitą mėnesį visi šalies vaikai gaus dar ir karantino pinigų.
„Džiaugsimės, kaip galima nesidžiaugti gavus pinigų. Vaikai auga, keičiasi poreikiai, reikia naujų daiktų, drabužių, visko reikia jiems“, – sako tėtis Romas.  O penkiametė Eglė rėžia savo nuomonę, ko jai labiausiai reikėtų. „Riedučių man nupirks, nes ledo arenos uždarytos. Nuo rugsėjo pradėsiu eiti į paruošiamąją klasę. Uniformos, kėdės prie rašomojo stalo. Ir atostogų prie jūros nuvažiuoti“, – pasakoja penkiametė Eglė.
 Seimui beliko vienas balsavimas, kad kitą mėnesį pusė milijono šalies vaikų gautų po 120 ar net 200 eurų. Mažesnioji išmoka priklausys visiems vaikams, o su priedu tiems, kurie ir šiuo metu gauna padidintus vaiko pinigus – turintys negalią, iš nepasiturinčių arba daugiavaikių šeimų.
Prezidentas ir valdantieji viliasi, kad papildomos išmokos palengvins nepasiturinčių šeimų dalią bei paskatins daugiau pirkti ir taip gaivinti karantino sukaustytą ekonomiką. „Daugumoje jaunų šeimų išlaidos susijusios su vaikais. Sauskelnės, kitos reikalingos priemonės, būreliai, mokyklos, panašiai. Sumos skirtos patenkinti šeimų poreikius, susijusius su vaikų auginimu, auklėjimu, kitais buitiniais dalykais“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis.
Papildomas vienkartines išmokas vaikams valstybė mokės iš skolintų lėšų, tam reikės per 70 mln. eurų. Tad kai kurie parlamentarai šias pinigų dalybas visiems vaikams, nežiūrint jų tėvų turtų, vadina biudžeto švaistymu.
„Turiu tris vaikus, man smagu gauti papildomus pinigus vaikų išlaikymui. Bet ar Lietuvai bus geriau, turiu abejonių. Biudžeto deficitas didžiausias per Lietuvos istoriją“, – kalbėjo Seimo narys, konservatorius Mykolas Majauskas.
Seimas jau nusprendė labiau paremti ir priešpensinio amžiaus dirbančiuosius. Ekstremalios situacijos ar karantino metu į prastovas išleistų 60 metų ir vyresnių darbuotojų algas valstybė apmokės dosniau nei jų jaunesnių kolegų. Už kiekvieną iš darbo neatleistą priešpensinio amžiaus darbuotoją darbdavys gaus visos algos dydžio subsidiją, jei ji neviršys minimalaus atlyginimo, o mažesnė 70 procentų subsidija priklausys uždirbantiems daugiau. Tačiau, kad gautų subsidijas, darbdaviai turės įrodyti nukentėję dėl karantino.
 „Paskelbimas prastovos, kreipimasis į Darbo inspekciją, kreipimasis į Užimtumo tarnybą. Tarnyba perveda subsidijas pakankamai greitai, suforminus visus dokumentus, per keletą dienų ar savaičių“, – sako Seimo narys, valstietis Tomas Tomilinas.
„Turėtume visi pagalvoti ne tik apie šią dieną, bet ir apie tai, kas bus rytoj ir poryt, kurie turi pinigų ir kuriems parama duodama. Pagalba turi būti pamatuota su nauda ir išlaidomis. Išlaidos labai didelės, jas reikės grąžinti“, – pasakoja Seimo narys, liberalas Kęstutis Glaveckas.
Beje, artėjant rudenį parlamento rinkimams, vyresniems gyventojams seimūnai rengia ne tik subsidijas, bet ir siūlo kalendorių papildyti dar viena nauja atmintina diena. Seimas rengiasi rugsėjo pirmąjį sekmadienį paskelbti senelių diena.
Pamačiusi, kad kai kuriose šalyse tokia diena yra minima jau seniai, Rimantė Šalaševičiūtė ragina ir lietuvius rudenį pradėti ne tik naujus mokslo metus, bet ir pagerbti senelius. „Pasirinkome šią dieną, nes dažnai rugsėjo pirmąją seneliai vaikus lydi, tortą kartu valgo, jei kartu gyvena“, – teigia Seimo narė, socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė.
Vieni parlamentarai nieko prieš rudenį minėti dar ir senelių dieną. Kiti gi ragina pasitenkinti jau esančiomis motinos ir tėvo dienomis. „Pagarbos, kokia buvo anksčiau seneliams, dabar pasigendame. Kai palygini su Gruzija, ten kur seneliai yra didžiausios pagarbos verti žmonės“, – kalbėjo Seimo narė, konservatorė Irena Degutienė.
„Kodėl tada anūkų dienos nekuriame? Tada gerbsime anūkus, mylėsime ir nemušime. Senelių dieną anūkas man negalės už barzdos tampyti?“, – sako Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas. Iš artimiausių kaimynų senelių dieną mini lenkai ir estai. Lenkai turi net dvi atskiras dienas: sausio 21 dieną – močiutės, o 22 – senelio. O estai bendrą senelių dieną mini rugsėjo antrąjį savaitgalį.

 

 

Donatas Brimeris