Gelbėjimo darbai šuliniuose – labai sudėtingi ir rizikingi

Šiemet ugniagesiams gelbėtojams iš šulinių, priešgaisrinių vandens rezervuarų, duobių, lauko tualetų ir požeminių konteinerių teko gelbėti net 46 įkritusius žmones, 15 iš jų žuvo. 2019 m. ugniagesiai gelbėtojai atliko 47 tokius gelbėjimo darbus, jų metu žuvo 7 žmonės. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius paminėjo keletą tokių įvykių.

Štai rugsėjo 7 d. buvo gauti net du pranešimai apie į šulinius įkritusius žmones. Vidurdienį Kaišiadorių rajone, Žasliuose, priešgaisriniame vandens rezervuare buvo rastas vyro kūnas. O tos pačios dienos pavakary pranešta apie dar vieną nelaimę – Lazdijų rajone, Seirijų miestelyje, į šulinį įkrito vyras. Jį gelbėtojai rado maždaug 16 m gylyje. Vienas iš ugniagesių su kvėpavimo organų apsaugos aparatu nusileido į šulinį ir iškėlė žmogų. Jis buvo perduotas medikams, deja, pastarieji konstatavo vyro mirtį. „Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo V.Kerševičiaus, kodėl įvyksta tokios nelaimės.

Kodėl žmonės įkrenta – kaltas jų pačių neatsargumas ar netvarkingi šuliniai?

Šalyje yra palikta nemažai apleistų šulinių – apžėlusių, sutrūnijusiais dangčiais arba visai be jų. Pasitaiko atvejų, kai žmonės įkrinta į tokius apleistus šulinius ir negali nei prisišaukti pagalbos, nei iš jų išlipti. Kaune buvo atvejis, kai į tokį apleistą šulinį įkrito vaikas. Jo paieška truko kelias paras. Į ją įsitraukė Viešojo saugumo tarnyba, policija, ugniagesiai. Didelėmis pastangomis dvylikametį berniuką pavyko surasti. Jis buvo įkritęs į 4–5 m gylio priešgaisrinį vandens rezervuarą. Laimei, jame nebuvo vandens. Rezervuaras buvo miesto teritorijoje, prie upės, visas apžėlęs ir seniai nenaudojamas, kadaise priklausęs vienai įmonei.

Šalyje yra palikta nemažai apleistų šulinių – apžėlusių, sutrūnijusiais dangčiais arba visai be jų.

Šalyje yra palikta nemažai apleistų šulinių – apžėlusių, sutrūnijusiais dangčiais arba visai be jų.

Dėl tokių neužsandarintų ir nenaudojamų šulinių teko kreiptis ir į Vilniaus savivaldybę. Priešgaisrinius vandens rezervuarus, esančius įmonių teritorijose, turi prižiūrėti pačios įmonės. Jos privalo pasirūpinti, kad jie būtų sandarūs, uždengti, aptverti ir turėtų tam tikrą kiekį vandens. Įmonei bankrutavus, nebėra kam rūpintis ir priešgaisriniu rezervuaru. Tuomet lauk nelaimės. Tokiuose rezervuaruose paprastai nėra kopėtėlių, todėl įkritus į jį sudėtinga išlipti. Šiuo metu ten, kur yra gera vandentiekio sistema, priešgaisriniai rezervuarai naikinami, deja, rajonuose jų dar išlikę nemažai.

Ar sudėtinga gelbėti nelaimėlius iš šulinių?

Gelbėjimo darbai šuliniuose – labai sudėtingi ir rizikingi, nes juose gali kauptis metano ar sieros vandenilio dujos. Su kvėpavimo aparatu labai sudėtinga leistis į šulinį, nes jis visur kliūva. Štai ir šių metų liepos 21 d. Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, Tuščiaulių kaime, atlikdami gręžinio valymo darbus, vamzdynuose susikaupusiomis sieros vandenilio dujomis apsinuodijo trys UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai. Jie gelbėjo vienas kitą ir visi trys žuvo. Vienam iš juos traukusių ugniagesių užsikabino ir išsisandarino kaukė. Jis pasijuto blogai ir buvo išvežtas į ligoninę.

Kaip išvengti tokių įvykių?

Patariu gyventojams būti budriems ir nevaikščioti apleistose teritorijose, o kur nors išeinant pasiimti telefoną, kad esant galimybei būtų galima pranešti apie įvykį. Gerai, jeigu nelaimės vieta greitai identifikuojama, o kartais žmogaus, įkritusio nuošalioje vietoje, gali niekas nerasti metų metais

Priešgaisrinius vandens rezervuarus, esančius įmonių teritorijose, turi prižiūrėti pačios įmonės.

Priešgaisrinius vandens rezervuarus, esančius įmonių teritorijose, turi prižiūrėti pačios įmonės.

Tvarko už savivaldybės lėšas

 Loreta Čerbienė, Komercijos ir klientų aptarnavimo tarnybos vadovė

UAB „Grinda“ atlieka centrinės dispečerinės funkciją ir koordinuoja skirtingų mieste dirbančių įmonių veiksmus – gavę pranešimą apie pavojų keliantį šulinį, šalia jo pastatome įspėjamuosius ženklus ir kreipiamės į šulinio savininką, kad šis kuo greičiau eliminuotų visuomenei kylantį pavojų. Tais atvejais, kai nepavyksta nustatyti šulinio savininko (įmonė nebevykdo veiklos ar pan.), šuliniai tvarkomi iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų.

Apie Vilniaus mieste esančius netvarkingus šulinius prašome informuoti trumpuoju telefono numeriu 1355. Pokalbio su pranešėju metu įmonės specialistai išsiaiškina šulinio lokaciją, avarijos pobūdį, surenka kitą reikšmingą informaciją. Vilniaus mieste UAB „Grinda“ prižiūri daugiau nei 53 tūkst. šulinių ir 24 tūkst. lietaus surinkimo šulinėlių, tad šuliniai tvarkomi prioriteto tvarka. Jeigu avaringa situacija yra važiuojamojoje kelio dalyje, reaguojama nedelsiant ir pavojinga situacija yra iškart lokalizuojama. Mažiau pavojingi atvejai įtraukiami į planinių darbų sąrašą.

Ugniagesiai baudų neskiria

Ernestas Trunovas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas

Už apleistus ir netvarkingus šulinius viešosiose vietose ar privačiose valdose atsako privatus asmuo, įmonė arba savivaldybė, kurios teritorijoje yra toks objektas. Jiems taikomos tam tikros priežiūros taisyklės, kurias greičiausiai reglamentuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tokių objektų netikrina ir baudų neskiria. Ugniagesiai gelbėtojai tik ištraukia ten įkritusius žmones ar gyvūnus. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą atsakomybė numatyta 360 str. statinio naudotojams ar techniniams prižiūrėtojams, o šiuos pažeidimus nagrinėja savivaldybių administracijos ir saugos paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos, greičiausiai – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.