Scanpix nuotr.

Kaip jau ne kartą skelbta, viena iš žmogaus išnaudojimo, prekybos žmonėmis formų mūsų šalies baudžiamajame kodekse yra ir priverstinė, fiktyvi santuoka. Specialistai teigia, kad tariamiems piršliams surasti auką vedyboms yra žymiai lengviau, nei, tarkim, nusikaltimams užsienyje daryti ar prostitucijai, nes daugelis būsimų nukentėjusiųjų net nesuvokia, jog jie verbuojami daryti nusikaltimą. Prekeiviai žmonėmis, suradę skurdo nuvargintą patiklią auką, pasinaudodami šios psichologinėmis problemomis, įtikina ją, jog, sutikdama ištekėti už nepažįstamo vyriškio, ji ne tik pagelbės kitam žmogui, bet dar ir pinigų užsidirbs.

Nereikalauja įdirbio

Tokia prekybos žmonėmis forma iš nusikaltėlių nereikalauja didelio įdirbio ir dažnai garantuoja lengvą uždarbį. Prekeiviams nereikia grasinti aukai ar laikyti ją kur nors uždarius ir psichologiškai (ar ir fiziškai) apdoroti. Paprastai pakanka pasiūlyti gerą uždarbį, galimybę pamatyti pasaulio, visada skaniai maitintis ir puoštis. Tokie prekeivių žmonėmis pažadai itin veiksmingi skurdo varginamoms, girtuoklių šeimose gyvenančioms merginoms, taip pat bedarbėms ar vienišoms jaunoms motinoms.

„Akistata“ yra rašiusi, kad 2011–2014 metais vyrai iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių itin dažnai ieškodavo nuotakų fiktyvioms santuokoms sudaryti, jog galėtų legalizuotis Jungtinėje Karalystėje. Kaip žinia, ten, kur yra paklausa, atsiranda ir pasiūla. Apsukrūs verteivos tuoj pat ėmė regzti „verslo“ planus: ypač daug „nuotakų“ tuo metu buvo parduodama iš Lietuvos ir Latvijos. Kai britų pareigūnai nustatė, iš kurios šalies plūsta jaunos merginos fiktyvioms santuokoms sudaryti, informavo ir mūsų teisėsaugininkus.

Bendradarbiavimas davė vaisių: buvo išardytas ne vienas nusikaltėlių tinklas, o Jungtinės Karalystės įkalinimo įstaigas papildė ir lietuviai. Dalį nusikaltusių emigrantų teisėsaugininkai parsivežė į Lietuvą ir vieną po kito teisė.

„Aferos sumanytojai padėjo vyrams iš ES nepriklausančių šalių – Šri Lankos, Pakistano, Nigerijos ir Nepalo – legalizuotis Jungtinėje Karalystėje. Kadangi lietuvės – ES šalies pilietės, tai trečiųjų šalių gyventojams, sudarius fiktyvią santuoką, atsirasdavo galimybė gyventi ir dirbti mūsų šalyje. Kai kuriais atvejais jiems pasisekė apgauti Vidaus reikalų ministeriją ir kitas institucijas, jog santuoka yra tikra“, – sakė ne vieną fiktyvios santuokos ikiteisminį bylos tyrimą prižiūrėjęs britų prokuroras Džonatanas Polnajus.

Pardavė giminaites

Emigrantas iš Klaipėdos Rolandas Žmūrikas (32 m.) jau buvo tvirtai įleidęs šaknis Jungtinėje Karalystėje – Bostono mieste gyveno ir dirbo jau 8 metus, buvo susiradęs gyvenimo draugę, susilaukęs vaikelio. Tačiau praėjusių metų pradžioje pagal Europos arešto orderį buvo grąžintas į Lietuvą. Bėdų vyrukas prisidirbo, kai sugalvojo užsidirbti „iš šalies“.

Nutaręs lengvai pralobti R. Žmūrikas su bendrais (tiesa, jie taip ir liko „nenustatyti asmenys“) ėmėsi piršlio vaidmens. Tiesa, tos piršlybos vyko ne gera valia – būsimos „piršlio“ aukos tuo metu buvo pakliuvusios į nepavydėtiną padėtį. R. Žmūriko pusseserė, taip pat emigrantė, irgi gyvenusi Bostone su dviem mažamečiais vaikais, buvo prasiskolinusi jam nemenką pinigų sumą, o Rolando sesuo, likusi Lietuvoje su 2 vaikais ir alkoholiku sugyventiniu, vos sudūrė galą su galu. O kaip sykis R. Žmūrikui pasitaikė du pakistaniečiai, kurie žūtbūt norėjo tapti pilnateisiais Jungtinės Karalystės piliečiais. Už nuotakas užsieniečiai suderėjo mokėti po 1500 svarų sterlingų (apie 1600 eurų).

R. Žmūrikas pussererei pareiškė, jog jei ši ištekėsianti už nurodyto jaunikio, jis ne tik panaikinsiąs skolą, bet moteris dargi uždirbsianti keletą šimtų. Panašų sandėrį pasiūlė ir seseriai, apmokėjo jos kelionę į Jungtinę Karalystę, pasirūpino gyvenamuoju plotu.

Išmoko mintinai

Prieš įforminant fiktyvią santuoką abi būsimos nuotakos turėjo gerai susipažinti su „jaunikių“ gyvenimo istorijomis.

„Prieš santuokų įregistravimą joms reikėdavo keletą kartų apsilankyti migracijos tarnyboje, kur vykdavo interviu. Užduodami asmeninius klausimus, pareigūnai tikrino, ar santuoka sudaroma oficialiai, – „Akistatai“ sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas, kontroliavęs ikiteisminį bylos tyrimą. – Migracijos tarnybos darbuotojai užduodavo klausimus tiek nuotakai, tiek jaunikiui, apie bendrą gyvenimą, bendrus pažįstamus. Jei pasisekdavo atsakyti ir praeidavo filtrą, leisdavo įregistruoti santuoką, šiuo atveju taip ir buvo. Klausimai iš anksto nebuvo žinomi, bet tam buvo ruošiamasi. Nuotakoms buvo smulkiai papasakota apie būsimų jaunikių gyvenimą, tėvus, gyvenamąsias vietas, aptartos pažinties detalės ir daug kitų smulkmenų buvo suderinama prieš interviu“.

Abi „nuotakos“ ištekėjo 2013 metais Bostone, tačiau jos tvirtino, kad žmonų vaidmens joms atlikti nereikėjo – viena iki šiol gyvena Jungtinėje Karalystėje, o kita – grįžo į Lietuvą. Tiesa, bylos duomenimis, jų santuokos iki šiol neanuliuotos.

Kaltės nepripažino

Nukentėjusiomis pripažintos moterys teismo posėdžiuose dalyvavo ne itin noriai, motyvuodamos, kad neturi pinigų kelionėms, be to dar turinčios mažamečių vaikų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Tačiau byla buvo išnagrinėta pakankamai greitai.

Pernai gruodžio viduryje Klaipėdos apygardos teismas R. Žmūrikui paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteisė jį 5 metams laisvės atėmimo (LR BK 147 str. – prekyba žmonėmis). Kaip pranešė Klaipėdos apygardos teismo pirmininko padėjėja Laima Domarkienė, teismas nustatė, kad kaltinamasis, pasinaudojęs savo artimų giminaičių socialiniu pažeidžiamumu, sunkia finansine padėtimi ir priklausomumu, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis užverbavo, parengė ir organizavo fiktyvias jų santuokas su Pakistano piliečiais. Neturėdamos kito pasirinkimo, giminaičio įkalbėtos nukentėjusiosios sutiko už 1500 svarų atlygį fiktyviai ištekėti. Vyras siekė naudos tiek sau, tiek „jaunikiams“, kuriems šios santuokos buvo reikalingos norint legaliai gyventi Jungtinėje Karalystėje.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir tikino, kad abiem atvejais sudarant santuokas dalyvavo tik kaip svečias ir gali paliudyti, jog moterys tekėjo iš meilės. Ši versija teismo neįtikino, vyro kaltė buvo įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita byloje surinkta medžiaga.

Už šį labai sunkų nusikaltimą skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad jis veikė bendrininkų grupe ir iš savanaudiškų paskatų. Be kita ko, atsižvelgta ir į kitas aplinkybes: vyras anksčiau nebuvo teistas (kalbama, kad Jungtinėje Karalystėje vyras vis tik buvo teistas už savo sugyventinės sumušimą), nusikalstamos veikos buvo įvykdytos prieš ketverius metus, prieš aukas fiziškai nebuvo smurtauta, šie įvykiai sunkių pasekmių nesukėlė.

R. Žmūrikas šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tikėdamasis, kad bausmė bus sušvelninta.

Nuteistas ir „jaunikis“

Taigi, už fiktyvių santuokų su trečiųjų šalių piliečiais organizavimą lietuviai bausmes atlieka ne tik čia, Lietuvoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje.

2015 metais Jungtinėje Karalystėje už fiktyvių santuokų organizavimą su Azijos šalių piliečiais buvo nuteisti du sugyventiniai iš Klaipėdos – Vitai Ramonaitei (27 m.) skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o Robertui Čiužui (24 m.) – 6 metai.

Tuo pačiu nuosprendžiu 5 metų laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta ir vienam „jaunikiui“ Huseinui Ali Rezajė (H. A. Rezaie, 22 m.).

Policijos pareigūnai iš Prekybos žmonėmis ir žmonių grobimo skyriaus 10 mėnesių trukusį tyrimą pradėjo 2014 metų rugsėjį, kai dvi aukos apie V. Ramonaitės ir R. Čiužo nusikaltimus pranešė policijai.

Britų pareigūnai išsiaiškino, kad per pusantrų metų į šių sugyventinių „vestuvių organizavimo“ tinklą pakliuvo 10 moterų, tačiau teisme parodymus davė tik 3, kitos atsisakė liudyti – neigė esančios nukentėjusios. Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Nustatyta, kad iš vienos fiktyvios santuokos organizatoriai uždirbdavo nuo 4000 iki 5000 svarų sterlingų (maždaug 4600-5700 eurų).

Moterys buvo suviliojamos pažadant legalų gerai apmokamą darbą Didžiojoje Britanijoje, o įkliuvusios į sugyventinių pinkles, buvo pasmerkiamos išnaudojimui – lyg prekės parduodamos vyrams.

V. Ramonaitė šioje šalyje jau buvo teista už vagystes iš parduotuvių. R. Čiužas, nagrinėjant prekybos žmonėmis (fiktyvių santuokų) baudžiamąją bylą, buvo vežiojamas iš kalėjimo, kur jau buvo įkalintas už sunkų sugyventinės V. Ramonaitės sveikatos sutrikdymą.

Šeimos „verslas“

Pernai kovą Karališkas Kroidono teismas nuosprendžius paskelbė 5 lietuvėms, pardavinėjusioms merginas į žmonas. Atvykėles iš Lietuvos, susibūrusios į gerai organizuotą nusikalstamą grupuotę, už trečiųjų šalių piliečių fiktyviai apvesdino net 26 lietuvaites.

Bylos duomenimis, nusikalstamai gaujai vadovavo Lina Kezelytė (33 m.) ir Mohamedas Jemaldynas (33 m.). Pastarasis buvo atsakingas už jaunikių „parinkimą“. Linos motina Valentina Kezelienė (53 m.) talkino dukrai – derindavo su būsimosiomis nuotakomis atvykimo laiką, rezervuodavo skrydžius iš Vilniaus į Londoną. Beata Jarmolovič (28 m.) „dirbo“ vestuvių fotografe, taip pat ji paruošdavo ir puošdavo būsimąsias nuotakas, o Rūta Sperskaitė (25 m.) bei Renata Semaško (29 m.) leido nusikaltėliams naudotis savo banko sąskaitomis ir taip „išplauti“ nemažas pinigų sumas. Visos bendrininkės gyveno skirtinguose Londono priemiesčiuose, tačiau kaip viešnios dalyvaudavo visose savo organizuojamose vestuvių ceremonijose.

Tyrimo metu buvo nustatyta, jog grupuotė savo veiklą vystė beveik trejus metus (2012-2014 m.) ir iš „jaunikių“ gavo 315 000 svarų sterlingų (maždaug 361 000 eurų) užmokestį, kurį nuslėpė. Tuo metu L. Kezelytė valdžios įstaigoms buvo deklaravusi, jog ji per metus teuždirbo vos 36 svarus sterlingų.

Pirmasis pavojaus skambutis prekeivėms merginomis nuskambėjo 2013 metų spalį, kai gavę informacijos, vestuvių ceremoniją nutraukė imigracijos tarnybos pareigūnai. Nuotaka ir jaunikis buvo suimti. Jiems buvo pateikti kaltinimai dėl fiktyvios santuokos, abiems buvo paskirtos po 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės.

Tačiau grupuotė savo veiklos nenutraukė ir toliau „gelbėjo“ nelegalus. Kai pagaliau pareigūnai atliko kratas visų įtariamųjų gyvenamose vietose, rado pakankamai įkalčių, bylojančių apie nusikalstamą veiklą. Pavyzdžiui, B. Jarmolovič fotoaparato atmintyje buvo rastos įrašytos šešių skirtingų santuokų nuotraukos, iš kurių matyti, kaip nuotakos ir pamergės keičiasi vaidmenimis.

Tiesa, L. Kezelytė tvirtino, kad neužsiėmusi neleistina veikla – girdi, ji tik „vysčiusi teisėtą tarptautinių pažinčių agentūros veiklą“. Tačiau britų pareigūnai tai įvardijo kaip nelegalios imigracijos organizavimą.

Teismo verdiktas

Pripažinta kalta dėl bendrininkavimo vykdant nelegalią imigraciją L. Kezelytė buvo nuteista 4 su puse metų laisvės atėmimo bausme. Už tokią pačią nusikalstamą veiką 4 metams laisvės atėmimo buvo nuteistas ir „jaunikių medžiotojas“ M. Jemaldynas. Tik šis vyras teismo nuosprendžio neišgirdo, nes nuo teisėsaugos pareigūnų pasislėpė.

Dvejiems su puse metų su laisve turėjo atsisveikinti ir V. Kezelienė. R. Sperskaitei buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas, įpareigojant nuteistąją nemokamai atidirbti 200 valandų visuomeninių darbų. Tiek pat valandų visuomeninių darbų privalėjo atidirbti ir B. Jarmolovič. Jai skirta 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmė irgi buvo atidėta.

 

Aurelija ŽUTAUTIENĖ