Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiui Ramūnui Karbauskiui prabilus apie galimybę partijoms ir visuomeniniams komitetams savivaldos rinkimuose sudaryti koalicijas, LRT.lt kalbinti politikos apžvalgininkai nesutaria, ar „valstiečiams“ šis planas padėtų išplėsti savo įtaką visoje Lietuvoje. Vis dėlto, ekspertų manymu, LVŽS susibičiuliavimas su komitetais veikiausiai R. Karbauskiui atneštų daugiau politinių balų regionuose, tačiau didmiesčiuose, išskyrus Kauną, rinkėjų širdžių užkariauti nepavyktų.  

Idėją partijoms ir rinkimų komitetams (arba komitetams tarpusavyje) savivaldos rinkimuose sudarinėti koalicijas R. Karbauskis grindžia „demokratijos plėtra“. LVŽS lyderis neslėpė manantis, kad rinkimų komitetai turėtų turėti tokias pat teises rinkimuose kaip ir partijos.

LRT.lt kalbinta Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė stebėjosi, kodėl valdantieji nekalba apie aiškesnį rinkimų komitetų reglamentavimą, šių darinių finansavimą. Pasak jos, patys komitetai, kuriais siekta suteikti teisę realizuoti į partijas neįsiliejusių piliečių siekius, spėjo smarkiai pasikeisti.

„Jeigu mes pastaruoju metu stebime šių visuomeninių rinkimų komitetų sudėtį, tai galime pamatyti, kad ten knibždėte knibžda tie patys politikai. Tai ar nėra čia tas pats saldainis, tik kitame popierėlyje, kurį mielai praryja žmonės, neskaitydami jo sudėties? Akivaizdu, kad šiandien visuomeniniai komitetai atveria erdves manipuliacijoms – „partijos nemėgstamos, tai mes duosime kažką kito“, – svarstė politologė.

Skeptiškai kalbėjimą apie demokratijos plėtrą komitetų pavidalu vertino ir politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. Anot jo, jei anksčiau visuomeninių rinkimų komitetų atsiradimas ir išpopuliarėjimas buvo vertinamas kaip demokratizacijos požymis, šiandien galima tuo suabejoti.

„Dabar komitetai yra kritikuojami dėl to, kad jie neretai tampa žmonių susibūrimais, siekiant vieno abstraktaus tikslo, pavyzdžiui, kad būtų geriau Kaunui. Visos partijos sako, kad nori gero. Nežinau, kuri partija sakytų, kad nori blogo. Tie komitetai politiškai neišsigrynina – neaišku, ar tai yra kairė, ar dešinė, ar tai yra liberalai. Daugelis komitetų vienija įvairių pažiūrų žmones.

Kita vertus, visuomeniniai komitetai galbūt yra nelabai sėkmingos partinės sistemos raidos pasekmė, nes žmonės yra nusivylę partijomis“, – LRT.lt savo įžvalgomis dalijosi V. Savukynas.

Politologė įžvelgia siekį įtraukti komitetus į partiją

MRU politologės R. Urbonaitės manymu, patys „valstiečiai“, svarstydami apie galimas partijos koalicijas su visuomeniniais komitetais savivaldos rinkimuose, galvoja ne tik apie savivaldybių tarybų, bet ir apie 2020 m. Seimo rinkimus.

„Žinant, kad visuomeniniai rinkimų komitetai bus labai svarbūs savivaldos rinkimuose, kad jų daugės, nes kai koks politikas išeina ar išmetamas iš partijos, iš karto atsiranda rinkimų komitete, tai „valstiečiai“, vertindami šią situaciją, skaičiuoja (prisiminkime Kauno merą, jo situaciją ir bendradarbiavimą su „valstiečiais“) ir mes galime matyti daug manipuliacijų, kai tie patys „valstiečiai“ sudarinės darinius su rinkimų komitetais, kuriuos galbūt turėtų planų integruoti į savo partiją. Reikia taip pat turėti omeny, kad vyksta pasiruošimas ir 2020 metų Seimo rinkimams“, – dėstė pašnekovė.

Anot jos, nereikėtų atmesti, kad sustiprėję rinkimų komitetai galėtų nusisukti nuo „valstiečių“. Vis dėlto, pasak R. Urbonaitės, LVŽS tam galėtų užbėgti už akių ir įtraukti komitetų narius į savo partijos gretas.

„Galimų nusisukimų nuo koalicijų rizikos visada yra, bet tai priklausys nuo to, kokios bus užkulisinės šių koalicijų sudarymo sąlygos ir kokius saugiklius patys „valstiečiai“ sau susidės. Manau, kad tos koalicijos su komitetais gali „valstiečiams“ ir naudos atnešti, nes jeigu, tarkime, visuomeninis komitetas rinkimuose gerai pasirodo, „valstiečiai“ sugeba jį prie savęs prisirišti, tai gali tokiu būdu ir partiją sustiprinti – niekas neatmeta, kad komitete esančius žmones galima bandyti kalbinti prisijungti prie „valstiečių“ partijos“, – komentavo politologė.

Panašią nuomonę pateikė LRT.lt ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas Kęstutis Girnius. Jis pripažino, kad „valstiečių“ susibičiuliavimas su rinkimų komitetais gali būti rizikingas, tačiau, kaip teigia politologas, LVŽS yra panaši į rinkimų komitetą, tad greičiausiai „valstiečiai“ iš tokio plano išloštų.

„Pati „valstiečių“ partija yra netiesioginis R. Karbauskio visuomeninis komitetas. Kitaip tariant, partija neturi gilių struktūrų, jų rinkėjai yra naujai atėję, yra įvairiausių duotų pažadų, kurių dalis bus įgyvendinti, o kiti ne, tai „valstiečiai“ nuo rinkimų komitetų smarkiai nesiskiria. <...> Jeigu rinkimų komitetai pradėtų vyrauti prieš tradicines partijas, tai tokia tendencija „valstiečiams“ ilgainiui būtų naudinga – „valstiečiams“ būtų naudinga suktis tokioje politinėje konjunktūroje, kur būtų daugiau komitetų ir mažiau tradicinių politinių partijų“, – aiškino K. Girnius.

Kiek daugiau abejonių dėl „valstiečių“ ir rinkimų komitetų galimo bendradarbiavimo savivaldoje naudos pačiai LVŽS turėjo V. Savukynas. Anot jo, visų pirma, atvėrus kelią partijų ir komitetų priešrinkiminėms koalicijoms, šiuo šansu galėtų pasinaudoti ne tik „valstiečiai“, bet ir kitos partijos. Be to, situacijos regionuose, pastebėjo V. Savukynas, neretai smarkiai skiriasi nuo politinių jėgų bendradarbiavimo nacionaliniame lygmenyje.

„Galimi įvairūs scenarijai. Savivaldoje, skirtingose savivaldybėse yra skirtingos situacijos. Žinome, kad, tarkime, Seime yra vienokios koalicijos, o tuo metu partijos, kur viena yra valdžioje, o kita opozicijoje nacionaliniame lygmenyje, savivaldoje darniai dirba koalicijoje“, – apie politinės situacijos skirtumus regionuose ir Seime pasakojo politikos apžvalgininkas.

Didmiesčiuose gali atsitrenkti į sieną?

VU TSPMI politologas K. Girnius įsitikinęs, kad „valstiečių“ susibičiuliavimas su visuomeniniais komitetais savivaldos rinkimuose jiems padėtų išplėsti savo įtaką ne tik rajonuose, bet ir miestuose, kuriuose, pašnekovo manymu, LVŽS nėra stiprūs. Tiesa, K. Girnius pripažino, kad, jei Kaune „valstiečių“ bendradarbiavimas su laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio komitetu „Vieningas Kaunas“ partijai atneš naudą, tai Vilniuje tai pakartoti nebūtų lengva.

„Vilniuje dirvos naujam rinkimų komitetui nėra. Yra R. Šimašiaus komitetas partijos pavidale, kur pats R. Šimašius siekia atsiriboti nuo partijos. Daugiau kitų nėra. Gal su A. Zuoku kažką galima organizuoti. Bet Vilnius šiuo požiūriu yra pastovesnis. Kiek šią dirvą bepurentų, ji nebus derlinga“, – perspėjo „valstiečius“ K. Girnius.

R. Urbonaitė, E. Genio/LRT nuotr.

Tuo metu politikos apžvalgininkas V. Savukynas iš viso abejojo, ar „valstiečiai“ kartu su rinkimų komitetais būtų pajėgūs įsitaisyti didmiesčių valdžios viršūnėje.

„Kol kas, išskyrus sėkmingą „valstiečių“ ir V. Matijošaičio bendradarbiavimą Kaune, nematau kitų atvejų. Ar gali nudegti „valstiečiai“? Visuomeniniai rinkimų komitetai kuriasi įvairiais pagrindais, tai galvoti, kad tie komitetai, kurie susikurs ar jau yra susikūrę, bus palankūs tik „valstiečiams“, neskubėčiau“, – dėstė V. Savukynas.

Gytis Pankūnas