Bendrovės nuotr.

Beveik nebūna savaitės, kad žiniasklaida neišspjautų informacijos apie griausmingą teisėsaugos operaciją panaudojant kaukes ir automatus arba bent jau kokios nors institucijos vadovo nuotraukos su prierašu, jog jis – „teisėsaugos taikiklyje“. Prabėga mėnesiai ir metai, bet nieko rimto neįvyksta. Dažniausiai pareigų netenkama dėl vairavimo pripūtus alkoholio, o ne dėl ko nors rimčiau. Bet ne tik valdžios institucijose įsitaisę laimingieji ir nepakeičiamieji.

Visada viską laimintieji

Yra tokia užkeikta sritis – viešieji pirkimai. Jiems organizuoti ir prižiūrėti atitinkamas komisijas turi visos perkančiosios organizacijos. Priimtas net atskiras įstatymas jiems prižiūrėti.  Įsteigta Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kuri budriai stebi, kad viskas būtų skaidru ir sąžininga. Prikurta daugybė taisyklių, reikalavimų, prašoma dešimčių pažymų apie nepriekaištingas reputacijas. Net pradedami ikiteisminiai tyrimai, bet tie, kurių atžvilgiu jie pradedami, neretai toliau sau sėkmingai šluoja pergales kovoje dėl gardžių kąsnelių.

Pamenate skandalą dėl „auksinių“ grikių pirkimo, garsiuosius „auksinius“ bendrovės „Nota Bene“ šaukštus ir pirštines kariuomenei? Beje, pastaroji įmonė tarsi sukurta konkursams laimėti, nes įsigudrina tiekti viską – nuo žirklių iki mobiliojo ryšio kalėjimuose įrangos. Gerokai pagirgždėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba neseniai vėl pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl gertuvių pirkimo iš šios firmos, mat įtarta, kad techniniai reikalavimai joms buvo pritaikyti vieno pardavėjo naudai. Kas bus toliau? Manau, nieko ypatingo – „Nota Bene“ pareiškė jokių pažeidimų nepadariusi. Manytina, kad ji ir toliau sėkmingai sieks užsakymų, nes jai tiesiog sekasi – valdininkai be jokių motyvų ima ir suteikia visiškai atsitiktinę paslaugą.

Yra ir daugiau laimingųjų. Viena tokių – statybos bendrovė „Irdaiva“, ne vienus metus šluojanti viešuosius pirkimus įvairiausiose statybos (ir ne tik jos) srityse.

Rinkos lyderiai ir laimės kūdikiai

UAB „Irdaiva“ valdybos narys, pardavimų direktorius Algirdas Miceika mano, kad įmonė tiesiog labai sėkmingai dirba. Jis teigė maloniai nustebęs, kad „bent vienas žurnalistas per tiek laiko pasidomėjo jų pozicija.“ Mat bendrovė nuolat minima neigiamame kontekste. Deja, komentaras į klausimus (jų paprašyta raštu) buvo gana „vandeningas“.

„Pirmiausia norėtume pabrėžti, kad esame vieni iš rinkos lyderių. Tad turima patirtis, veiklos apimtys, įmonės kainodaros politika suteikia galimybę užsakovams siūlyti itin konkurencingas kainas. Atsižvelgdami į tai, aktyviai dalyvaujame konkursuose ir nuolatos siekiame juos laimėti, nepriklausomai nuo to, ar vykdomas viešasis ar privatus pirkimas. Pastaruosius keletą metų stebime tendenciją, kad užtikrinama didesnė konkurencija viešuosiuose konkursuose. Tokia situacija džiugina, nes leidžia mūsų įmonei laisvai konkuruoti rinkoje ir, teikiant mažiausias kainas, laimėti skelbiamus pirkimus. Nepaisant to, aktyviai dalyvaudami konkursuose, siekiame ir sieksime, kad konkursų sąlygos būtų kuo skaidresnės, o perkančiosios organizacijos naikintų neteisėtus reikalavimus bei neteisėtai priimtus sprendimus. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomės ir jau vykdomuose projektuose, nes būtent tai kuria prognozuojamos verslo aplinkos pamatus“, – lakoniškai ir diplomatiškai, pagal visas viešųjų ryšių taisykles pakomentavo jis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tirianti galimą sukčiavimą viešuosiuose pirkimuose, balandžio mėnesį atliko kratas bendrovėje „Irdaiva“, jos generalinis direktorius ir vienintelis savininkas Irmantas Kubilius netgi buvo trumpam sulaikytas. Tyrimas, kaip „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino FNTT Komunikacijos skyriaus konsultantai, tebevyksta. Yra 7 įtariamieji, pareikšti sunkūs įtarimai dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo. Daugiau komentarų tarnyba neteikia.

Keisti sutapimai

Viešųjų pirkimų prievaizdai dėl įtartinų sandorių pirmiausia užpuola jų organizatorius ir perkančiąsias organizacijas. Verslininkai lieka ramiai sau švilpauti ir laukia kitos progos. Tačiau „Irdaivos“ atvejis neliko nepastebėtas. VPT keletą kartų savo išvadose „skalbė“ ne vieną pirkimų, kuriuose dalyvavo UAB „Irdaiva“, procedūrą.

„Pasinaudota schema, kai pirkimą laimi vieni, darbams atlikti samdomi kiti, šie samdo dar kitus, ir taip kiekviena grandies dalis išpučia pasiūlymo kainą ir sėkmės atveju pasidalija milijoninės vertės užsakymą“, – sakė VPT direktorė Diana Vilytė, komentuodama Respublikinės Kauno ligoninės rekonstrukcijos darbų konkursą.

Vilniaus lopšelio-darželio „Ąžuolas“ ugdymo aplinkos atnaujinimo darbų papildomas pirkimas irgi sukritikuotas, mat darbai jau buvo atlikti, o tik tada sumanyta sudaryti sutartis. UAB „Irdaiva“ buvo pasisekę laimėti ir čia. VPT nurodė, kad, „išanalizavus statybos darbų žurnalus, nustatyta, jog dalis darbų buvo atlikti gerokai iki paskelbimo apie jų pirkimą, taigi vykdytas pirkimas – tik jo imitacija, siekiant įteisinti jau sudarytą sandorį.“

Kaip nurodo VPT savo pranešime spaudai, „Irdaiva“ –viena arba su partneriais – taip pat figūruoja ir kitose statybos darbų rangos sutartyse, kurių valdytoja – Vilniaus vystymo kompanija, pvz., su Vilniaus m. lopšeliu-darželiu „Gluosnis“, Vilniaus sporto mokykla „Tauras“, Karoliniškių poliklinika, Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija, Vilniaus „Laisvės“ gimnazija ir Šv. Roko ligonine.

Žagarės regioninio parko direkcijai VPT buvo nurodžiusi dėl pažeidimų nutraukti 11,19 mln. eurų vertės Žagarės dvaro parko Joniškio rajone tvarkymo sutartį. Ji, atsitik tu vėl taip, sudaryta su bendrove „Irdaiva“ ir keliais jos partneriais. Sąrašą būtų galima tęsti, bet vargu ar prasminga. Nepaisydama gausių pažeidimų atvejų ir VPT baksnojimo, įmonė sugeba laimėti ir gauna galimybę dalyvauti Regioninio skrydžių centro statyboje. Be to, ji yra prižiūrėjusi ir Vilniaus kapines, neturėdama nė vieno prižiūrėtojo. Tikri laimės zuikučiai, ką ir bepasakysi.

Politinis prieskonis?

Laimingieji nugali visoje Lietuvoje rengiamuose konkursuose. Kartu su „Irdaiva“ daugelį metų juose dalyvauja ir UAB „Eigesa“. „Kuo čia dėta bendrovė „Eigesa“?“ – kalbinamas telefonu nervingai nusistebėjo „Irdaivos“ atstovas R.Miceika.

Išties, ką bendro turi įmonė, kuri dažniausiai laimi vandenvalos tvarkymo konkursus, tačiau būna atvejų, kai ji imasi ir bažnyčios stogus remontuoti arba dalyvauja konkursuose kaip neva „Irdaivos“ konkurentė, kai iš anksto žinoma, kad ji neatitiks kvalifikavimo sąlygų. Pavyzdžiui, dar 2012 m. VPT liepė nutraukti sutartį dėl gaisro nuniokotos Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios atstatymo darbų projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo. Jį laimėjo bendrovė „Irdaiva“, pasiūliusi darbus atlikti už 1 mln. 970 tūkst. litų, o konkursą vienuolyno atstatymo darbams – bendrovės „Irdaiva“, „Eigesa“ ir dar viena įmonė.

Tas pat nutiko ir šių metų gegužę su konkursu sporto kompleksui Širvintų rajone statyti. Nežinia, kiek čia svarbi politinė dedamoji, bet Vydas Baravykas yra socialdemokratas, buvęs Seimo, o dabar Alytaus rajono savivaldybės narys. Jo sūnus Eimantas Baravykas vadovauja privačiai įmonei UAB „Eigesa“. Kai vyko viešasis pirkimas 2016 m., Širvintų rajono mere jau buvo Živilė Pinskuvienė, Darbo partijos, t. y. socdemų koalicijos partnerių, atstovė. Ten ir vėl matome tiek „Irdaivą“, tiek „Eigesą“. Sutapimai? Gal. Bent jau taip teigia pats V.Baravykas. „Koks aš įtakingas? Kad vieną kadenciją buvau Seimo nariu? Na, ir kas? Ne to kirpimo žmogus esu. Daugiau tarybinio kirpimo. Ūkio vadovu dirbau – koks iš manęs verslininkas. Sūnus gal verslesnis, bet ir tas prie vidutiniokų. Tėvas mano direktoriumi dirbo, tai per 50 metų nesugebėjo namo pasistatyti“, – juokais viską nuleido politikas.

Negyjantis pūlinys

Kaip ten bebūtų, FNTT nurodo, kad „Irdaivą“ sukrėtusiame tyrime, kur pareikšti sunkūs įtarimai, dalyvauja ir daugiau bendrovių. Klausimas – ar vykstant tokiems skandalams ir jiems kartojantis, bendrovės gali toliau tenkinti perkančiųjų organizacijų privalomai reikalaujamą nepriekaištingos reputacijos kriterijų? Gal tai užsakytas konkurentų ir papirktos teisėsaugos kryptingas persekiojimas? Gal. Bet patys verslininkai to garsiai sakyti nedrįsta ir, matyt, turi tam priežasčių. Juolab kad FNTT neseniai pareiškė įtarimus ir „Irdaivai“ kaip juridiniam asmeniui.

Skaidrūs ir efektyvūs viešieji pirkimai, kaip pabrėžia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorė Lina Mačiulė, dažnai yra viešojo sektoriaus iššūkis. „Deja, vieno būdo, kaip išspręsti čia vis iškylančias problemas, nėra. Viena iš priemonių, galinčių užkardyti piktnaudžiavimą, ypač kai pirkimus laimi vis tas pats tiekėjas, yra konkurencijos didinimas. Ne paslaptis – kuo daugiau įmonių varžosi konkurse, tuo didesnė tikimybė, kad jos pasiūlys geresnį kainos ir kokybės santykį perkančiajai organizacijai. Įmonės aktyviau įsitrauks į viešuosius pirkimus, jeigu konkursai bus organizuojami tinkamai. Būtent dėl to būtina nuolat kelti specialistų, dirbančių su viešaisiais pirkimais, kvalifikaciją, investuoti į juos. Profesionalūs specialistai gali užtikrinti, kad konkursas bus organizuojamas kokybiškai, o tiekėjams ir jų siūlomoms prekėms bus keliami pagrįsti reikalavimai“, – sakė ji „Valstiečių laikraščiui“.

L.Mačiulė teigė, kad gerų pokyčių vis dėlto esama. „Džiugu, kad ir pačios perkančiosios organizacijos imasi iniciatyvos nelaukdamos, kol jų problemas išspręs kitos institucijos. Tą rodo vis ilgėjantis Nepatikimų tiekėjų sąrašas, į kurį patenka sutarties įsipareigojimų neįvykdę tiekėjai. Kokybiškos prekės ar paslaugos negavusios organizacijos pačios praneša apie tai, ir nepatikimos įmonės netenka teisės dalyvauti pirkimuose Lietuvoje. Nors dar per anksti daryti išvadas, kokią realią naudą ši praktika atneša, bet svarbu, kad perkančiosios organizacijos pradeda suprasti, kad kokybiškų prekių bei paslaugų įsigijimas yra ir jų rankose“, – aiškino ji.

Gal pažangos ir esama, bet sėkmė „Irdaivai“, kaip aiškėja, galėjo būti garantuojama prikuriant jai ir dar dviem jai draugiškoms bendrovėms palankių kvalifikacinių reikalavimų. Antai, vos tik UAB „Irdaiva“ ir dar trys didžiosios statybų bendrovės 2015 m. gruodį įsigijo naujus kvalifikacijos atestatus (vietoj signalizacijos atsirado gaisrinės saugos inžinerinės sistemos), jų pradėta reikalauti ir konkursuose. Kitas manipuliavimo būdas, kaip skelbiama, – riboti dalyvių skaičių. Dalyvauti leidžiama tik tiems, kuriuos perkančioji organizacija teikiasi pakviesti. Dar kitas „sėkmės laidas“ – perkančioji organizacija „netyčia“ susigalvoja reikalavimą turėti atitinkamą skaičių įvykdytų sutarčių. Tai vėl atsitiktinai sutampa su nuolatinių laimėtojų interesais. Žodžiu, išradingumui ribų nėra, o faktas, kad kratų metu bendrovėje rastos didelės pinigų sumos, – iškalbingas.

Šių ir panašių istorijų kontekste iškyla ir daugiau klausimų: su kuo dažniausiai susiduriama – su perkančiosios organizacijos vadovų aplaidumu ir neatidumu renkantis tiekėją ir prekę ar paslaugą, o gal su sukčiavimu, kai pardavėjas įbruka nereikalingą šlamštą? O gal, kai tokios keistos „sėkmės istorijos“ kartojasi, galima įtarti bendrą interesą? Juk pirkėjas disponuoja ne savo pinigais, o pardavėjas, ypač toks, kuris gali parduoti viską – nuo šaukšto iki kosminio laivo, galbūt yra linkęs maloningai tais „niekieno“ pinigais pasidalyti. Taigi tie, kas žino kelią į sėkmę, sėkmingai juo ir toliau žygiuoja.

Reikia ne tik rekomendacijų

andrius_palionis

Andrius Palionis, Seimo Antikorupcijos komisijos narys

Tai sakau ne tik dabar, būdamas Antikorupcijos komisijos narys, sakiau tą patį ir praėjusioje kadencijoje, kai dirbau Biudžeto ir finansų komitete, – situacija skandalinga. Tai didelė problema valstybės biudžetui. Kalbant apie tokias bendroves pastebima, kad dažniausiai panašius pirkimus skelbia ir prastumia savivaldybių administracijos. Ne kartą sakiau ir dar kartą pakartosiu, kad VPT turėtų ne tik skelbti išvadas bei rekomendacijas, bet ir vykdyti aktyvesnę veiklą. Suprantama, tam tarnybai trūksta ne tik įgaliojimų, bet ir išteklių. Prieš dvejus metus specialiai domėjausi, kiek viešųjų pirkimų patikrinama, ir nustebau. Vos 0,63 proc. visų sandorių. Tai ne mažai, tai nieko. Ir tai – tik ledkalnio viršūnė. Ar yra politinė dedamoji? Na, gali būti, jei kalbame apie kvalifikacinius reikalavimus – tokių dalykų esu matęs. Tik ne kainos siūlymo srityje. Čia jau nieko nepakeisi.

Nepakankama kontrolė

 tomas-tukleris

Tomas Tukleris, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras, tyręs „auksinių“ šaukštų atvejį)

Pagrindinė problema, mano požiūriu, yra nepakankamas kontrolės mechanizmas. Kontroliuoti viešuosius pirkimus turėtų ne kažkokia VPT jau post factum, o kiekvienu atveju reikalingas auditas, kuris orientuotųsi ne į formalų procedūrų atitikimą taisyklėms, bet įvertintų ir ekonominį pirkimo pagrįstumą. Ar tikrai reikėjo tokios konkrečios prekės ir iš ko ją pirkti? Ir iš Jonaičio valdomos mažos įmonės kartais galima daug gero nusipirkti. Ką nors keisti Baudžiamajame kodekse tikrai nėra prasmės – pakankamai turime teisinių normų ir įstatymų. Nepadės ir senaties termino ekonominiams nusikaltimams ilginimas. Čia kaip su liga – daug lengviau prevenciškai užkirsti jai kelią, nei paskui gydyti. Mes juk irgi visada kovojame su padariniais – apie visus įtartinus dalykus sužinome pavėluotai, po ilgų tampymųsi ir ne iš pirmų lūpų. Neretai tų įrodymų surinkti nebeįmanoma, net jei tirsi 100 metų. Taigi reikia peržiūrėti kontrolės mechanizmą, nors visuomenė kartais ir vadovaujasi įsišaknijusia kaltumo prezumpacija. Jei mes skubėtume ir galėtume greitai nuteisti visus, kuriuos įtariame, greitai nusiristume į 1937 m. Sovietų Sąjungos represijų laikus.