Vyriausybė iš esmės pritarė grupės Seimo narių pateiktam Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimų projektui, tačiau siūlys Seimui jį dar patobulinti.

Keičiamo įstatymo tikslas yra padėti pasiekti derybinių galių pusiausvyrą ir drausti nesąžiningas prekybos žaliu pienu praktikas, taip pat nustatyti institucijas, atsakingas už įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, bei atsakomybę už įstatymo pažeidimus.

Žemės ūkio ministerija siūlo atsisakyti žalio pieno pardavėjų grupavimo pagal parduodamo pieno kiekį, o pieno pirkimo kainą nustatyti pagal pieno pristatymo būdą – pienas pristatomas į supirkimo punktą, paimamas tiesiogiai iš ūkio, pristatomas tiesiogiai į perdirbimo įmonę ir taip nustatyti supirkimo kainą.

ŽŪM manymu, turi būti ribojami priedų ir priemokų dydžiai, todėl siūloma nustatyti, kad priemokų ir priedų dydžiai sudarytų ne daugiau kaip 20 proc. supirkimo kainos ir jie būtų nurodyti sutartyje.

Pieno pirkėjas, norėdamas pieno kainą sumažinti daugiau kaip 5 proc. nei nustatyta sutartyje, privalėtų pagrįsti šios kainos mažinimą. Šiuo metu nuostata taikoma, kai kaina mažinama 3 proc.

Vadinamasis Pieno įstatymas skubos tvarka 2015 m. buvo priimtas Seime. 2016 m. Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą  dėl įstatymo atitikties Konstitucijai. Konstitucinis Teismas nutarė, kad Pieno įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja atsakingo valdymo principams, tačiau pripažino, jog pats reguliavimas Konstitucijai neprieštarauja.

Žemės ūkio ministerijoje buvo sudaryta įstatymo projekto tobulinimo darbo grupė, kurioje dalyvavo suinteresuotų institucijų ir visų asocijuotų struktūrų, veikiančių pieno sektoriuje, atstovai. Po ilgų diskusijų  darbo grupės nariams bendrą sutarimą pavyko pasiekti tik dėl dalies keičiamo įstatymo nuostatų.