Kęstučio Kadūno nuotr.

Koronaviruso atvejų skaičiui kiekvieną dieną vis didėjant, Lietuvos mokslininkų bendruomenė nesnaudžia ir vykdo populiacijos tyrimą, kurio metu siekia išsiaiškinti, kokia dalis visuomenės jau persirgo koronavirusu. Iš viso kvietimai siunčiami 13 tūkst. žmonių, o ištirti planuojama perpus mažiau – apie 6,5 tūkst. asmenų.
Tiesa, mokslininkams šiam tyrimui pasiruošti nėra taip paprasta – koją kiša dėl liūties sutrikusi Registrų centro veikla ir užtrukę pasiruošimo darbai, kurių neatlikus tyrimą pradėti neįmanoma. Apie tai, kokioje stadijoje šiuo metu yra populiacijos tyrimas ir kokių jo rezultatų yra tikimasi kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi Mindaugu Stankūnu.
Mindaugas Stankūnas

Mindaugas Stankūnas

Kokia šiuo metu situacija su populiacijos tyrimu? Ar jis pradėtas?
Tyrimas oficialiai prasidėjo, bet jo rezultatų nebus iki rugpjūčio pabaigos. Rugpjūčio pabaigoje tikimės turėti tik pirmuosius skaičius. Kas prasidėjo liepos 10 dieną, tai Sveikatos apsaugos ministras pasirašė sutartį ir kitus teisės aktus, kad mes galėtume pradėti tą tyrimą vykdyti. Tačiau pats žmonių testavimas dar nėra pradėtas, nes tyrimas nėra vien tik tų žmonių ištyrimas. Mums reikėjo ministro parašų, kad mes galėtume atlikti visą eilę paruošiamųjų darbų iki to, kol bus pradėti tirti žmonės.
Vienas iš svarbiausių parengiamųjų darbų yra atsitiktinai atrinktų asmenų adresų sąrašo sudarymas, kurį gali parengti tik Registrų centras. Sutiksite, kad tai yra jautri informacija, todėl negali jų bet kaip pasiimti. Būtent todėl mums ir reikėjo sulaukti to ministro įsakymo, kad galėtume rengti kitus dokumentus ir kreiptis į Registrų centrą. Galite įsivaizduoti, kiek tai užtrunka.
Taip pat puikiai žinote, kas buvo nutikę su Registrų centru, tai mums irgi gerokai uždelsė visą tyrimo eigą. Bet jau penktadienį gavome adresus ir kvietimai yra siunčiami. Manyčiau, kad šiuo metu jie jau turėjo pasiekti pirmuosius adresatus.
O kam bus organizuojami viešieji pirkimai?
Daug kam. Pavyzdžiui, kiekvienas žmogus, kuris pas mus ateis pasidaryti tyrimą, turės pasirašyti informuoto asmens sutikimo formą. Ta forma yra 6 lapų. O jų mums reikės atspausdinti 40 tūkst. lapų. Tai ir jiems atspausdinti reikės viešųjų pirkimų.
Anksčiau Jūsų kolega prof. Kęstutis Petrikonis sakė, kad tyrime planuojama ištirti 21 tūkst. žmonių, tačiau, kaip suprantu, formų spausdinsite daugiau. Ar nuspręsta ištirti daugiau žmonių?
Tyrimo metu planuojame ištirti virš 6 tūkst. žmonių. Bet mes remdamiesi kitų tyrimų patirtimi spėjame, kad tam tikra žmonių dalis tyrime dalyvauti nenorės arba negalės, nes, pavyzdžiui, atostogaus. Aišku, tokiuose miestuose kaip arba Vilnius, Kaunas, Klaipėda, ateis daugiau žmonių. Tačiau jei laišką gaus kažkas iš aplinkinių rajonų, jiems bus papildoma problema atvažiuoti iki paskirtos sveikatos priežiūros įstaigos ir atlikti tyrimą, nes tyrimai bus atliekami miestuose.
Mes spėjame, kad atsako dažnis bus apie 50 procentų, todėl siunčiame kvietimų dvigubai daugiau, nei planuojama ištirti. Jei vis tik dar mažiau žmonių sutiks dalyvauti tyrime, tai kvietimų siuntimą kartosime ir kviesime kitus asmenis. Tai tas 21 tūkstantis yra skaičius, kiek maksimaliai žmonių gali gauti kvietimą dalyvauti tyrime, bet tai tikrai nereiškia, kad tiek ištirsime.
Anksčiau kartu tyrimą atliksiantis jūsų kolega prof. Kęstutis Petrikonis žurnalistams sakė, kad dar nėra aišku, kur bus kviečiami gyventojai pasidaryti tyrimą. Ar jau paaiškėjo, kur kviesite žmones?
Taip, jau paaiškėjo. Tai užtruko, nes viską reikėjo suderinti su sveikatos priežiūros įstaigomis. Dabar jau nuspręsta, kad bus 6 tyrimo centrai kiekviename tiriamajame regione. Tyrimai bus atliekami Vilniaus Centro poliklinikoje, Kauno klinikose, Klaipėdos respublikinėje ligoninėje, Ukmergės ligoninėje, Tauragės ligoninėje ir Zarasų rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centre.
Jose bus skirtos atskiros patalpos tyrimams atlikti? Ar tiriamieji bus kviečiami į procedūrinį, kur lankosi ir kiti pacientai?
Šią minutę į šį klausimą atsakyti negaliu, nes dar ne viskas yra suderinta. , Kaip tik šiuo metu projekto koordinatoriai lankosi tyrimą vykdančiose sveikatos priežiūros įstaigose ir šiuos klausimus derina. Jūsų kolega prof. K. Petrikonis žurnalistams taip pat yra sakęs, kad šis tyrimas padės pasiruošti antrai koronaviruso bangai. Visgi jau dabar atvejų skaičius vis didėja ir panašu, kad antra banga pakeliui. Ar spėsite per ilgai trunkantį pasiruošimą atlikti tyrimą, kuris turi padėti pasiruošti antrai bangai? Žinote, daug kas klausia dėl tos antros bangos, bet atsakymas paprastas – mes nežinome, nei kada ji bus, nei kokia ji bus. Tą, ką dabar matome ir kas vyksta, tai mokslinėje literatūroje tai aprašoma kaip antrasis pikas, nes mes atidarėm sienas, žmonės atsipalaidavo ir tas viruso plitimas atsinaujino. Bet ar tai taps kažkuo labai baisiu kaip kitose šalyse, tai čia dar reikia palaukti. Jeigu mes kalbame apie antrąją bangą, tai jeigu ji bus, tai prognozuojama, kad ji bus šaltesniu metų laiku, apie spalio, lapkričio mėnesius. Tai iki to laiko tyrimą atlikti tikrai spėsime. Bet, žinoma, kuo anksčiau turėsime rezultatus, tuo geriau.
O kada laukti pirmų duomenų?
Tyrimo koordinatorius duomenys pasieks nuo pat pirmųjų testų, t.y. kiekvieną minutę mes matysime atsinaujinančius duomenis ir galėsime gyvai sekti rezultatus bei esant poreikiui apie juos informuoti atsakingas institucijas. Tačiau visuomenei jie bus pristatyti, tik kaip bus baigtas visas tyrimas. Tai bus daroma ne dėl to, kad tai būtų didžiulė paslaptis, bet tiesiog tie pirminiai skaičiai dažnai „šokinėja“, būna klaidų ar netikslumų. Todėl surinktus duomenis reikės atidžiai patikrinti ir deramai išanalizuoti, kad visuomenei pateiktume kokybišką ir patikimą informaciją. O su tuo dideliu skubėjimu skelbti galima sukurti dideles sensacijas, kurios neturės pagrindo ir po to turėsi paneigti. Žinoma, mes tyrimo informacija dalinsimės su tais, kurie priima sprendimus, ir ji bus tam, kad būtų galima nuspręsti, ar čia verta susirūpinti, ar nėra ko panikuoti. Iš mokslo pusės esame nusprendę parašyti du išsamius straipsnius, kur bus giliai išanalizuoti visi šitie dalykai ir pateikta dar išsamesnė informacija. Ar turite iškėlę hipotezes, kurias bandysite patvirtinti ar paneigti tyrimu? Mes hipotezių neturime, nes nėra į ką atsiremti. Kiek mes skaičiavome ir bandėm prognozuoti, koks galėtų būti asmenų, kurie persirgo koronavirusu, skaičius didžiuosiuose miestuose, tai spėjame, kad jis galėtų būti apie 3 procentus. Bet šis skaičius buvo apskaičiuotas gegužės 23 dieną, kai pradėjome rengti tyrimo protokolą. Šis spėjamas skaičius buvo pasirinktas atlikus intensyvią mokslinės literatūros apžvalgą. Mes žiūrėjome į kitas šalis, kuriose jau buvo panašūs tyrimai atlikti ir bandėme spėti, koks Lietuvos rodiklis galėtų būti. Iš mums artimesnių valstybių panašų tyrimą tuo metu buvo atlikusi ir rezultatus paskelbusi tik Suomija. Joje atliktas tyrimas parodė apie 3 procentus. Mes beveik neabejojame, kad atskiruose Lietuvos regionuose šis skaičius gali skirtis ir gana ženkliai.
Praėjusią savaitę daug atgarsio sulaukė Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirkti greitieji koronaviruso testai. Kaip suprantu, tyrimui jie ir bus naudojami?
Taip. Mes tyrime naudosime Austrų kompanijos „AMP“ greituosius testus. Šių greitųjų testų buvo nupirkta apie 0,5 mln. Kokia jūsų, kaip mokslininko, epidemiologo nuomonė – ar Lietuvai jų tiek reikėjo? Man yra labai sunku surasti argumentus, kam jų tiek daug reikia. Gal vyko kažkokios diskusijos tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos dėl jų panaudojimo. Nenoriu tikėti, kad sprendimas dėl jų pirkimo buvo spontaniškas ir be aiškios vizijos jų naudojimui.