Birželį fiksuota 0,5 proc. infliacija – tiek birželį, palyginti su geguže, pabrango vartojimo prekės ir paslaugos. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų, odontologų paslaugų, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių, vaisių kainų padidėjimas bei daržovių, spirituotų gėrimų, šilumos energijos, drabužių kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį beveik nepasikeitė, o paslaugų – padidėjo 1,6 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,4 proc., rinkos – padidėjo 0,7 proc. Birželį, palyginti su geguže, transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,7 proc. Pokytį lėmė degalų ir tepalų (3,6 proc.) kainų padidėjimas. Sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 2,8 proc.) nulėmė odontologų paslaugų (12,4 proc.), medicinos paslaugų (2,7 proc.), sanatorijų (6 proc.) kainų padidėjimas. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,4 proc.

Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia sumažėjo saldžiųjų paprikų, gūžinių salotų, pomidorų, kininių kopūstų kainos, bet padidėjo kivių, morkų, mandarinų, obuolių kainos. Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,2 proc. Avalynė atpigo 1,7 proc., drabužiai – 1 proc.

Birželio metinė (2020 m. birželį, palyginti su 2019 m. birželiu) infliacija sudarė 1 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo elektros energijos, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, mėsos ir jos produktų, vaisių, odontologų paslaugų, atliekų rinkimo kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, kietojo kuro, šilumos energijos kainų sumažėjimas. Vartojimo prekių kainos per metus sumažėjo 0,9 proc., paslaugų – padidėjo 5,5 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 3 proc., rinkos – 0,7 proc. Birželį vidutinė metinė infliacija sudarė 1,9 proc.

Skelbti