Kaimas Lietuvai yra ir liks labai svarbus, o svarstomas lengvatų optimizavimas turi būti vertinamas ne vien kaip iššūkis, bet ir kaip paskata tobulėti, diegti aplinką tausojančias technologijas, taikyti „žaliosios logistikos“ metodus, racionaliai naudoti resursus. „Tai puiki galimybė Lietuvos žemės ūkiui įnešti didesnį indėlį į aplinkosaugą, nes dėl sparčiai besikeičiančio pasaulinio klimato viena iš labiausiai nukentėjusių sričių yra žemės ūkis“, – sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius.

Kokią Lietuvos žemės ūkio ateitį Europos Sąjungos ir pasaulinių procesų raidos kontekste mato prezidentas Gitanas Nausėda ir jo komanda? Ar kaimas ir ūkininkai turėtų likti stipriai skatinama sritimi, ar į žemės ūkį vis labiau bus žvelgiama kaip ir į kitus verslus?

Lietuvos žemės ūkis yra strategiškai svarbi sritis ir ilgai tokia išliks. Globalizacijos ir griežtėjančių aplinkosaugos standartų fone jo vystymosi kryptimi taps naujų technologijų ir vadybos metodų diegimas, aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų kūrimas, aktyvi naujų produkcijos ir paslaugų realizavimo būdų paieška. Visa tai būtina siekiant tvaraus šiame sektoriuje veikiančių organizacijų ir dirbančiųjų bei Lietuvos regionų augimo.

Ar liekama prie nuomonės padidinti socialinės apsaugos finansavimą 83 mln. eurų sumažinus lengvatas ūkininkų naudojamiems degalams? Ne vieno eksperto teigimu, tai galėtų dar labiau sumažinti šalies žemės ūkio konkurencingumą, palyginti su kitomis ES šalimis, tarp jų ir kaimynėmis. Ar prasminga kurti gerovės valstybę dar labiau apsunkinant žemės ūkio sektoriaus, ir taip gaunančio mažesnę ES paramą nei kitos Vakarų Europos šalys, padėtį?

Šiuo metu garsiai aptariamų lengvatų žemės ūkyje naudojamiems degalams optimizavimą reikia suvokti ne tik kaip iššūkį, bet ir kaip paskatą sparčiau diegti aplinką tausojančias technologijas, taikyti naujus „žaliosios logistikos“ metodus ir siekti ekonomiškiau bei racionaliau naudoti turimus  resursus. Tai puiki galimybė Lietuvos žemės ūkiui įnešti didesnį indėlį į aplinkosaugos sferą, nes dėl sparčiai besikeičiančio pasaulinio klimato viena iš labiausiai nukentėjusių sričių yra žemės ūkis.

Žemės ūkis ir ekologija. Ar matote kryptis, kaip turėtų keistis Lietuvos ir visos ES politika? Kaip suderinti siekį mažinti šiltnamio efektą, norą skaniai valgyti, efektyviai ūkininkauti? Ar įmanoma išspręsti mokesčių bei išmokų nelygybę bent jau ES?

Sparčiai besikeičiantis pasaulio klimatas yra viena iš rimčiausių ir aktualiausių pasaulinio masto problemų, jis tiesiogiai veikia žemės ūkį, ekonomiką, migraciją, socialinę, sveikatos ir krašto apsaugos sritis, todėl svarbus tampa tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių, veikiančių organizacijų ir kitų institucijų pasiryžimas sparčiai plėtoti „žaliąją energetiką ir logistiką“, diegti naujas aplinką tausojančias technologijas bei metodus, kad būtų sumažintas mūsų planetai daromas neigiamas poveikis. Tokiu atveju galima tikėtis tvaraus ir ilgalaikio Lietuvos bei ES ekonomikos augimo, kuris leistų palaipsniui suvienodinti socialinio ir ekonominio vystymosi netolygumus tarp skirtingų regionų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu ir užtikrintų taiką ir gerovę ES. Žemės ūkis yra vienas iš ekonomikos sektorių, kurio veikla daro didelę įtaką klimatui, aplinkai, biologinei įvairovei, tad žemės ūkio produkcijos gamybos didinimas turėtų būti tvarus, apimantis ir socialinius bei aplinkosauginius aspektus.

Lietuvos žemės ūkio produkcija 1 žemės ūkio naudmenų hektarui yra viena žemiausių ES - tik 850 Eur, mes lenkiame tik Estiją, Bulgariją ir Latviją, o bendroji pridėtinė vertė vienam žemės ūkio naudmenų hektarui – tik 200 Eur, lenkiame tik Latviją. Ar nemanote, kad, siekiant padidinti žemės ūkio produkcijos gamybą, būtų tikslinga tiesiogines išmokas mokėti tik gaminantiesiems žemės ūkio produkciją?

Ekonominės veiklos išsaugojimas ir užtikrinimas regionuose labai svarbus. Vieni iš didesnių iššūkių, su kuriais netolimoje ateityje susidurs Lietuva, – demografiniai. Jau šiuo metu jaučiamas sąstingis kartų kaitos žemės ūkyje, tačiau su šia problema susiduriama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Norint užtikrinti šio sektoriaus ilgalaikį tvarumą, privaloma spręsti jaunųjų ūkininkų stokos problemą, tai leistų žemės ūkyje užtikrinti sklandžią kartų kaitą.

Naujosios ES finansinės perspektyvos laikotarpiu žemės ūkiui numatomos didesnės tiesioginės išmokos, bet mažės projektų finansavimas. Ką manote apie ES žemės ūkio politiką apskritai? Pasisakytumėte už išmokų vienodinimą visoje ES, o galbūt manote, kad visa bendrija turėtų pamažu atsisakyti tokio tipo išmokų ir keisti politiką iš esmės?

Žemės ūkio politika yra viena iš ilgiausią visuotinę strateginę svarbą turinčių ES politikos sričių. Dabartinėje ES finansinėje perspektyvoje Lietuva siekia, kad mūsų ūkininkus pasiekiančios išmokos būtų lygios su ES vidurkio išmokomis. Manome, kad svarbu ne tik išmokų vienodinimas ES, tačiau ir tiesioginių išmokų subalansavimas tarp smulkiųjų ir stambiųjų ūkių Lietuvoje. Skiriant daugiau dėmesio perskirstymo išmokoms užtikrinama tikslingesnė parama mažiems ir vidutiniams ūkiams.

Ar iškėlus Žemės ūkio ministeriją į Kauną ims ir pagerės ūkininkavimo sąlygos, derlingumas, žemių našumas ir susilauksime didelės ekonominės naudos, ar naudos iš to turės bent jau Kaunas?

Diskusijoje dėl galimo Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną prezidentas pasisako už regionų stiprinimą ir skatina plėtoti ir išnaudoti ten esantį potencialą valstybinėms funkcijoms vykdyti, tačiau abejojome dėl konkretaus prieš porą mėnesių pateikto sprendimo ekonominio pagrįstumo. Šiuo metu laukiame tolesnių Žemės ūkio ministerijos sprendimų dėl galimo perkėlimo ir tuomet juos vertinsime.

Kokia jūsų pozicija dėl sostinės ir provincijos santykio. Ar regionų plėtros projektai apskritai turi prasmę, ar verta susitaikyti su tuo, kad Vilnius, Kaunas ir Klaipėda vienaip ar kitaip plėsis ir vystytis, o kaimai – tuštės? Jei yra kaimo gaivinimo vizija – kokia ji?

Žemės ūkio puoselėjimas regionuose prisideda skatinant vietos bendruomenių ir ūkininkų bendradarbiavimą, tikslųjį ūkininkavimą, turizmą, atsinaujinančią energetiką, plėtojant biologinę ir žiedinę ekonomiką, kuriant pažangiuosius kaimus, sutelkiant dėmesį į gyvenimo kokybės gerinimą regionuose, tai leistų užtikrinti patrauklesnį gyvenimą kaimo vietovėse ir jaunesniajai kartai. Pasinaudojant bendrosios žemės ūkio politikos parama kaimo vietovių plėtrai reikia siekti didinti inovacijų diegimą ir kvalifikuotų darbo vietų kūrimą, paramos skyrimas jauniesiems ūkininkams ir nedideliems šeimų ūkiams leistų didinti užimtumą žemės ūkyje kaimo vietovėse. Lietuvos regionų raida tiesiogiai priklauso nuo juose gyvenančių ir dirbančių žmonių iniciatyvumo ir gebėjimų sėkmingai panaudoti savo žinias, kompetencijas bei patirtį naudojantis Lietuvos Respublikos ir ES suteikiamomis plataus spektro socialinėmis, teisinėmis, ekonominėmis, aplinkosauginėmis sąlygomis kurti, mokytis, dirbti ir klestėti. Todėl Lietuvos regionų gyventojai turi būti pasiruošę prisiimti didesnę atsakomybę už savo, o kartu ir regionų  sėkmingą, tvarų ir ilgalaikį vystymąsi sparčiai besikeičiančiomis globalios ekonomikos sąlygomis.