Kodėl slaptasis vamzdis buvo rastas tik dabar, nors signalai apie aplinkos taršą į atsakingas institucijas plaukė ne vienus metus?

Per ką tik pasibaigusią Seimo rudens sesiją buvo priimta daugiau nei 370 teisės aktų, nors dirva purenta didesniam jų skaičiui. Priėmimo laukiančių teisės aktų pluošto viršuje – aplinkosauginių pataisų paketas. Jo aktualumą išryškino ekologiniai pastarojo meto skandalai. Po jų, panašu, Lietuvoje nebeliks slaptų vamzdžių teršalams į aplinką skleisti.

Pasitvirtino blogiausi įtarimai

Peržiūrėti aplinkos teršėjų atsakomybę reglamentuojančius įstatymus Aplinkos ministeriją (AM) paskatino gyventojų, ypač Klaipėdos bendruomenės, nepasitenkinimas. Gyventojai buvo beprarandantys viltį, kad gali būti sutramdytos įmonės, teršiančios gyvenamąją jų aplinką.

Žemdirbių atstovai iniciatyvą ir numatomus teisės aktų pakeitimus vertino prieštaringai – nuogąstavo, kad jie gali tapti dar viena kliūtimi jų verslui. Diskusijose neretai buvo nukrypstama į tai. Pagrindinis numatomų pakeitimų taikinys yra didžiosios įmonės kaip potencialios aplinkos teršėjos apskritai. AM parengtas ir Vyriausybės palaimintas penkių įstatymų pataisų paketas kalba apie ūkio subjektus, kuriems privalu turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) ar taršos leidimus. Verta priminti, kad žemės ūkyje TIPK leidimai reikalingi intensyvios gamybos paukštininkystės (per 40 tūkst. vietų) bei tokiems kiaulininkystės ūkiams, kuriuose laikoma daugiau kaip 2 tūkst. mėsinių kiaulių (per 30 kg) ar daugiau kaip 750 paršavedžių.

Svarstant siūlomas pataisas Seimo komitetuose AM atstovai ne kartą kartojo, esą dabar tokios įmonės nesuinteresuotos investuoti į aplinkos taršą mažinančias technologijas. Užuot tai dariusios, susimoka aplinkos taršos mokesčius, kurių tarifai nebuvo keičiami apie dvylika metų. Teisinis reglamentavimas nėra pakankamas teršėjams drausminti. Dėl aplinkos taršos nebuvo sustabdyta nė vienos įmonės veikla (leidimo galiojimas). Drausminimo kelias per teismus pernelyg ilgas ir sudėtingas, todėl teismus pasiekia 3–4 tokios bylos per metus, o Europos Sąjungos šiaurės šalyse jų būna po šimtą ir daugiau.

Po naujausio šiųmečio skandalo, kai prokurorų iniciatyva Klaipėdos įmonėje „Grigeo“ per atliktą netikėtą patikrinimą buvo rastas slaptas nuotekų išleidimo į Kuršių marias vamzdis, pasitvirtino blogiausi įtarimai. Vietos bendruomenė ne be reikalo mynė Vyriausybės slenksčius, o dabar vis dar mina kelius į Seimą, siekdama apginti teisę į švarią aplinką.

Dėl galimai nusikalstamos įmonės veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau kodėl slaptasis vamzdis buvo rastas tik dabar, nors signalai apie aplinkos taršą į atsakingas institucijas plaukė ne vienus metus?

Schema gudri, problema sisteminė

Ar nėra korupcinio pobūdžio veikų, atsakingų pareigūnų veikimo ar neveikimo? Neatimdama duonos iš teisėsaugininkų, šią savaitę parlamentinės kontrolės nutarė imtis ir Seimo Antikorupcijos komisija.

Pasak AM atstovų, viešojoje erdvėje sklando daug įvairiausių interpretacijų apie galimą korupciją, iš jų 90 proc. yra netiesa, o kilęs ažiotažas ne mažiau kenkia aplinkosaugai negu pati situacija. Problema yra ne pareigūnų skaidrumas – jie veikia pagal galiojančius teisės aktus.

Pasak ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovo Raimondo Sakalausko, „Grigeo“ operacijos sėkmę lėmė visiškas jos slaptumas (gudriai suplanuotam pažeidimui paslėpti būtų pakakę trijų minučių), žvalgybiniai metodai.

Aplinkosaugos ekspertų kartu su policija atlikta operacija buvo pradėta vidurnaktį, iš miegų pažadinus operatorių, ir truko iki 10 val. ryto. Plastikinis išleistuvas po žeme buvo įrengtas tokioje technologinėje grandyje, kad jokiais planiniais patikrinimais jo aptikti neįmanoma – įtarimų nekelia nei laboratoriniai tyrimai, nei paimamo ar išleidžiamo vandens apskaita. „Sunku patikėti, kad tokiame objekte gali būti tokių dalykų“, – pripažino R. Sakalauskas, pats dalyvavęs šioje operacijoje.

Prokurorai pradėjo dar dešimties įmonių Vakarų Lietuvoje tyrimą. Iš viso Lietuvoje yra 119 įmonių, kurios gamybines nuotekas tvarko individualiai. Visos bus patikrintos.

Anot viceministrės Justinos Grigaravičienės, tiksinčios ekologinės bombos yra išdava „to, kas buvo“, problemos sisteminės. Jos identifikuotos atlikus vidaus auditą, pagal išvadas formuluojami teisės aktų pakeitimai. Vyksta dideli pokyčiai patikrų sistemoje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba dar 2016 m. atliko korupcijos rizikos analizę Aplinkos apsaugos agentūros veiklos srityse, tačiau į pateiktas pastabas dėl taršos ir TIPK leidimų išdavimo bei jų sąlygų laikymosi nebuvo atsižvelgta. Kaip patvirtino naujausias antikorupcinis taršos leidimų ir TIPK leidimų išdavimo (keitimo, naikinimo) bei leidimo sąlygų kontrolės vertinimas, trūkumai ir vėl tie patys – trūksta procedūrinio aiškumo, suinteresuotos visuomenės įtraukimo.

Kodėl klupo svarstymas

Dabar siekiama taisyti sisteminius trūkumus, sukurti tobulesnę teisinę aplinką. Klaipėdos bendruomenės atstovai nekantravo ir pyko, kad teisės aktų svarstymo procedūra yra lėta. Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK), kuris įsijungė į svarstymą kaip papildomas komitetas, netgi kaltino blokavimu.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir susijusių įstatymų pataisų paketas šiame Seimo komitete užsibuvo du mėnesius, buvo daromos dvi svarstymo pertraukos. Jų prireikė paaiškėjus, kad AM ne iki galo aptarė siūlomas nuostatas su Žemės ūkio ministerija, nebuvo įvertinti pasiūlymai, kuriuos kartu pateikė Lietuvos pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumo, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos bei Žemės ūkio rūmai.

Uostamiesčio atstovai mažesnėmis ir didesnėmis grupėmis vyko į kiekvieną Seimo komiteto posėdį. Į vieną jų kartu atvyko, KRK ragino neatidėlioti išvadų ir buvęs šio komiteto narys bei žemės ūkio ministras, dabartinis Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Nors politikas gerai žino teisėkūros virtuvę, kurioje negali būti skubėjimo. Valstybės kontrolė ne kartą yra pasisakiusi, kokia žalinga yra skubiai priimamų teisės aktų praktika. Taip sukuriamos naujos problemos.

Estafetė – Aplinkos apsaugos komitete

Svarstymo estafetę perėmė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK). Šios savaitės posėdyje buvo aptartos siūlomų naujų nuostatų jautrios vietos. Vis dar yra tokių frazių, kurių formuluotės kelia abejonių politikams ar Žemės ūkio rūmams, Pramonininkų konfederacijai, Vandens tiekėjų asociacijai ar kitoms suinteresuotoms pusėms.

Teisės aktų nuostatos turi būti aiškios tiek kontroliuojančiai pusei, tiek ir ūkio subjektams.

Kokiais atvejais gali būti stabdoma veikla, susijusi su aplinkos tarša? Iki šiol galiojo nuostata, kad masiškai turi žūti gyvūnai, o to įrodyti beveik neįmanoma. Dabar numatomos trys svarbiausios priežastys: pažeidžiamos leidimo sąlygos („Grigeo“ vamzdžio atvejis), neleistinas išteklių naudojimo atvejis ir neleistinas atliekų kaupimas (Alytaus padangų perdirbėjų „Ekologistika“ atvejis). Sutarta dėl nuostatos, kad sprendimą dėl įmonės veiklos stabdymo turi teisę priimti institucijos (Aplinkos apsaugos agentūros) vadovas.

Vienas rengiamo teisės aktų paketo uždavinių yra sudaryti didesnes galimybes valstybei valdyti pažeidėjus, o kitas – kartu sumažinti laisvę pareigūnams, kad dėl mažareikšmių pažeidimų nebūtų stabdoma ūkio subjektų veikla.

Kaip tik dėl to nuogąstauja žemės ūkio verslas. Nerimą supranta AAK pirmininkas Juozas Imbrasas. Jo žodžiais, „inspektorių galios kartais peržengia protingumo ribas“, ir AM turinti užtikrinti, kad to būtų išvengta.