Scanpix nuotr.

Mokslo pasiekimai, technologijos naujovės, išradimai nelabai paveikė žmonių tikėjimą stebuklais. Visokiais burtininkais ir žiniuonėmis tiki ne tik kur nors Lietuvos pamiškėje gyvenanti senutė, Afrikos smėlynuose klajojantis beduinas ar Azijos džiunglėse gaidžių kovas stebintis vietnamietis, bet ir Vilniuje sėdintys politikai ar garbūs Lietuvos verslininkai. Vyriausiąja šalies ragana tituluojama Vilija Lobačiovienė, gerąja fėja save vadinanti Vaiva Budraitytė ir kiti panašūs „specialistai“ nuolat šmėžuoja televizijų ekranuose ir prognozuoja ne tik žmonių, bet ir šalies ateitį.

Kadangi lietuviai save laiko dorais krikščionimis, tai vertėtų visiems „stebukladarių“ mylėtojams priminti Bažnyčios požiūrį į burtininkus, netikrus pranašus ar ateities spėjikus. Kas gali žinoti ateitį? Tik Dievas ir velnias. Naujajame Testamente net septynis kartus perspėjama saugotis netikrų pranašautojų ir aiškiaregių. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis yra pasakojęs žurnalistams apie savo darbą Afrikoje. „Ten kone kiekvienas katalikas priklausydavo dar kokiam nors slaptam vietinio burtininko būreliui, – sakė kardinolas. – Jeigu jam atsitinka kas bloga, jis ateina į bažnyčią, pasimeldžia, o vakare bėga pas burtininką ir ten atlieka apeigas. Taip žmogus apsidraudžia“.

Bet argi taip yra tik Afrikoje? Lietuvoje irgi tas pats. Daugelis save laikančių katalikais tiki reinkarnacija, po mišių bažnyčioje skuba į kokią nors Merkinės piramidę ar geria „stebuklingą“ vandenį. Todėl ir tarpsta būrimo salonai, spėjikai, chiromantikai, užkalbinėtojai, kurių vieną net Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pagaliau leido vadinti apgavike.

Tokio sprendimo sulaukė aiškiaregė Ala Naruševičienė. Apie tai, kaip ji didino karvių pieningumą, kiek vėliau, o dabar – apie istorinį LAT sprendimą dėl magijos paslaugų teikimo.

Aiškiaregiai sukčiauja

LAT, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl magijos paslaugų teikimo, konstatavo, kad magijos paslaugų teikėjų veikos, pasinaudojant nukentėjusiųjų patiklumu, kai tyčia užvaldomas jų turtas, nepagrįstai teigiant, jog gresia pavojus nukentėjusiųjų ar jų artimųjų gyvybei, sveikatai ar turtui – pripažįstama sukčiavimu.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmenų, teikiančių magijos pobūdžio paslaugas paranormalūs gebėjimai nėra patvirtinti mokslo ir praktikos, kaip ir objektyvūs tokios veiklos rezultatai. Tokių paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje įstatymu nėra uždraustas. Paaiškinama, kad šios paslaugos gali būti įvairios, pavyzdžiui, pramoginio pobūdžio, naudojamos kaip priemonė žmogaus gyvenimo kokybei pagerinti (saviįtaiga, placebo efektas). „Vien tik su magija susijusių paslaugų teikimo faktas savaime nesudaro pagrindo tokios veikos laikyti sukčiavimu, nes objektyviai numatyti tokių paslaugų pageidaujamo rezultato negalima,“ – pažymima LAT nutartyje.

Teismas atkreipė dėmesį, kad magijos paslaugų teikimas yra ribojamas, jei jis vykdomas nesąžiningai. „Kai magijos paslaugų teikėjas, pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, tyčia užvaldo nukentėjusiojo turtą, kaip apgaulę panaudodamas objektyviais duomenimis nepagrįstus teiginius apie grėsmes nukentėjusiojo ar jo artimųjų gyvybei, sveikatai ar turtui ir tai turi įtakos sudaryti nukentėjusiajam nenaudingą sandorį, veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas,“ – akcentavo LAT. Pažymima, kad tokios veikos pavojingumas yra didesnis, kai kaltininkas manipuliuoja žmogaus sąmone, išgalvotomis grėsmėmis gyvybei, sveikatai ar turtui. Siekiant naudos, tokiu manipuliavimu lengviau paveikti nukentėjusįjį, kad šis sudarytų sau nenaudingą sandorį. Be to, taip yra apsunkinamas nukentėjusiojo teisių ir teisėtų interesų gynimas.

Nuosprendžio nepakeitė

Nagrinėjamoje byloje Ala Naruševičienė buvo kaltinama apgaule įgijusi ir užvaldžiusi didelės vertės turtą. Nustatyta, kad nukentėjusieji kreipėsi į A. Naruševičienę aiškiaregės konsultacijų. Ji įtikino nukentėjusiuosius dėl jiems ir jų artimiesiems gresiančių nelaimių, netekčių ir jos galių tai įveikti. Taip už tariamą turto apsaugą, gyvenimo ir verslo sutvarkymą, sielos išvalymą, užkalbėjimų nuėmimą, amuletus, apgaule iš keturių nukentėjusiųjų įgijo didelės vertės turtą.

Už tokį sukčiavimą Kauno apylinkės teismas A. Naruševičienei skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, paskelbęs nuosprendį, burtininkę areštavo teismo salėje. Šis faktas – aiškiaregės nenaudai, nes, kokia gi ji aiškiaregė, jei nenumatė, kad taip gali atsitikti?! Net kriminaliniai nusikaltėliai dažnai nujaučia, koks bus nuosprendis ir jo išklausyti ateina į krepšį susikrovę viską, ko gali prireikti už grotų arba „deda į kojas“. Kitaip sakant, pasislepia. Aiškiaregė nei išnyko, mostelėjusi burtų lazdele, nei atsinešė krepšį su dantų šepetuku, tualetiniu popieriumi ir kitais areštinėjė reikalingais daiktais. Atėjo policininkai – ir išsivedė moteriškę.

Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs būrėjos skundą, nusprendė moterį išleisti iš pataisos namų. Šio teismo teisėjai, matyt, nutarė, kad moteris per laiką, praleistą už grotų, galbūt, prarado burtininkės savybes ir atidėjo bausmės vykdymą dvejiems metams. Teismas taip pat įpareigojo A. Naruševičienę grąžinti žmonėms jiems priteistus ieškinius.

LAT paliko galioti tokius Kauno teismų nuosprendžius ir konstatavo, kad keturių nukentėjusiųjų turtą A. Naruševičienė užvaldė nesąžiningai, todėl šios jos veikos pagrįstai pripažintos sukčiavimu.

Legalios paslaugos

Dabar galime priminti, kaip Ala sukčiavo, nes lengvatikai bet kada gali pakliūti ant panašaus kabliuko.

Naruševičienės teigimu, ji yra baigusi Netradicinės medicinos centro Maskvos hipnozės ir magijos mokyklą. Šioje mokykloje Ala įgijo astrologės-parapsichologės specialybę. Turi ir tai patvirtinančius dokumentus. Prokurorės nuomone, šie diplomai yra niekiniai, nes pasirašyti pačios Alos, o vienas jų net ir patvirtintas jos pačios įmonės antspaudu, tik iki teismo to niekas nežinojo.

Kadangi ponia Ala skelbėsi esanti diplomuota specialistė, tai ir dirbo pagal specialybę. Jos sūnūs įsteigė uždarąją akcinę bendrovę. Bendrovės direktoriumi akcininkai paskyrė vieną Alos sūnų – Giedrių Visocką. Konsultantais jie pakvietė dirbti savo motiną Alą ir jos vyrą Gediminą Naruševičių, kuris irgi diplomuotas magijos specialistas. Jie abu ir teikė bioenergetikos paslaugas.

Apie teikiamas paslaugas bioenergetikė reklamavosi žurnale „Būrėja“. Skelbime buvo aiškiai suformuluotas teikiamų paslaugų pobūdis: individualūs talismanai, apsauga nuo blogio, verslo krizių priežasčių aiškinimas, magiško poveikio nustatymas, prakeikimų, nužiūrėjimų šalinimas. Tokių paslaugų teikimas Lietuvoje nėra draudžiamas, tokia veikla nėra ir licencijuojama, tačiau, kaip dabar išaiškino LAT, tai turi būti daroma sąžiningai, neprašant už tokią veiklą tūkstančių.

Bute, kuriame buvo teikiamos minėtos paslaugos, ant sienos kabėjo UAB registracijos pažymėjimas, todėl visiems buvo akivaizdu, kokia bendrovė paslaugas teikia. Ir kainininkas buvo, kuriame įvardintos visos teikiamos paslaugos bei jų kainos. Mažiausiai kainavo konsultacija, vandens kodavimas – nuo 400 litų (116 eurų), amuletų gamyba ir įkrovimas, apsaugos priemonių įkrovimas kainavo nuo 10 000 litų (2900 eurų), kompleksinės paslaugos – namų, ofisų, darbo vietų, verslo vietų bioenergetinė analizė, kompleksinės apsaugos priemonės kaina buvo nustatoma abipusiu šalių susitarimu. Kiekvienas klientas galėjo laisva valia išsirinkti, kokias paslaugas užsakyti ir apmokėti.

Plaukė tūkstantėliai

Taigi, 2012-ųjų vasaris. Ponia, pavadinkime ją Aldona, žurnale „Būrėja“ perskaitė labai ją sudominusį reklaminį skelbimą, kad aiškiaregė gali apsaugoti nuo blogio, išsiaiškinti, kodėl nesiseka verslas, pašalinti prakeiksmus, nužiūrėjimus. Turbūt nereikia aiškinti, kad žmonės tokius skelbimus skaito tuomet, kai ištinka nesėkmė. O kaip tik taip ir atsitiko ne tiek Aldonai, kiek jos sūnui Edvardui, kuriam nesisekė verslas, nors turėjo įsteigęs ne vieną įmonę.

Tad moteris, kartu su sūnumi ir pravėrė Alos UAB-o duris. Klientai buvo sutikti labai šiltai, pavaišinti arbata ir paprašyti papasakoti apie ištikusias bėdas. Tiesa, prieš pradedant konsultacijas – taip buvo pavadintas jų susitikimas – Ala nepamiršo parodyti kainoraščio. Jos konsultacijų valanda kainavo 400 litų (116 eurų). Motina su sūnumi užtruko keletą valandų, tad už pirmąjį vizitą sumokėjo 2000 litų (580 eurų). Tokių vizitų buvo 18, nes aiškiaregė, išklausiusi klientų pasakojimą, tvirtino tikrai galinti padėti. Ir dar pagąsdino, kad jei Edvardas pagalbos nesulauks, tai jis taps invalidu, neteks kojos. Paskui bus dar baisiau – bekojis atsidurs kalėjime.

Už Edvardo gyvenimo ir verslo „sutvarkymą“ buvo paprašyta 50 000 litų (14 481 eurų), nes būrėja paaiškino, kad reikalingi amuletai, kainuojantys 24 000 litų (6950 eurų). Jie, anot aiškiaregės, turi būti iš aukso. Kad būtų galima sutvarkyti Edvardo firmų reikalus, reikėjo ir žalvarinių pėdučių. Už 3 apvalius amuletus ir auksinį žiedą, 15 vienetų žalvarinių pėdučių Aldona sumokėjo 24 000 litų (6950 eurų).

Pėdutės nepadėjo

Vėliau aiškiaregė, matydama, kad motina ir sūnus ja labai tiki, ėmė plėsti savo veiklą ir pasirašė dar vieną paslaugų teikimo sutartį – teikti konsultacijas verslo reikalais. Pagal sutartį užsakovas turėjo sumokėti 60 000 litų (17 377 eurų). Grynų pinigų tuo metu Edvardas neturėjo, pasiskolinti irgi nepavyko. O Ala jį spaudė ir sakė, kad „įmonės sutvarkymo“ darbus ji pradės tik gavusi pinigus.

Tuomet Edvardas aiškiaregei pasiūlė 2005 metų laidos visureigį „Range Rover Sport“, kurio vertė tuo metu buvo apie 70 000 litų  (20 273 eurų). A. Naruševičienė sutiko paimti automobilį užskaitant 60 000 litų (17 377 eurų) sumą. Kai automobilis buvo perrašytas, Ala po truputį ėmė užsakovo, kuris buvo jau išmelžtas ir nebeturėjo pinigų, šalintis. Tuomet jau Edvardas ėmė ieškoti paslaugų teikėjos, kuri visokiais būdais išsisukinėjo nuo susitikimo su apmulkintu klientu. Sykį buvo atvažiavusi į Edvardo ofisą pažiūrėti, kur geriau išdėlioti pėdutes, tačiau, anot Alos, „jie esantys taip prakeikti, kad juvelyras, kuris pradėjo gaminti pėdutes, susilaužė pirštą“. Kai pagaliau ofise buvo išdėliotos „stebuklingosios“ pėdutės, o įmonių veikla ir toliau blogėjo, tik tuomet Edvardas suvokė esąs apgautas.

Vyras ryžosi susigrąžinti būrėjai sumokėtus pinigus ir visureigį. Po didelių diskusijų ir ginčų tiek su Ala, tiek su jos vyru G. Naruševičiumi, Edvardas šiaip ne taip susigrąžino automobilį, tačiau dėl pinigų teko kreiptis į policiją. Teisme Edvardas pareiškė 77 000 litų (22 300 eurų) ieškinį.

Dabar po visų teismų jau aišku, kur Ala padarė klaidą. Nebūtų ji gąsdinusi, kad Edvardas taps invalidu tai, ko gero, jos paslaugos būtų pripažintos teisėtomis.

Draugių dovana

Panelę Elvyrą į aiškiaregės rankas pastūmėjo draugės, kurios sužinojusios, kad merginą paliko vaikinas, padovanojo savo draugei seansą pas aiškiaregę. Draugėms ta dovana kainavo tik 400 litų (116 eurų), tačiau Elvyra po to išleido kelis kartus daugiau.

Pirmiausia A. Naruševičienė Elvyrą prigąsdino, kad, jei ši nesusitaikys su buvusiu vaikinu, sodyboje ją išprievartaus. Ir ne tik ją, bet ir jos seserį. Ala net susirūpino: kažin ar čia jos jėgoms padėti merginai ir paaiškino, jog turinti gerai pagalvoti ir pasitarti su aukštesnėmis jėgomis… Ir reikšmingai parodė į viršų. Kodėl ne į apačią, neaišku – juk Alos aukštesniosios jėgos, jos valdžia turėtų būti ne danguje, o pragare. Na, bet nesvarbu, kas tie aiškiaregių viršininkai, kurie yra nematomi ir, ko gero, pinigų neima. O štai Alai pinigai rūpėjo. Jau kitą dieną ji paskambino Elvyrai ir paragino kuo skubiausiai atvykti. Moteris išsiprašė iš darbo ir nuvyko pas Alą, kuri ją pažadėjo apsaugoti nuo išprievartavimo ir sugrąžinti į ją palikusio vaikino glėbį.

Ala net pažadėjo, kad „jei neišeis apeigos, tai ji pinigus grąžinsianti“. Kiekvieną kartą, kai apsilankydavo pas Alą, Elvyra sumokėdavo po 400 litų (116 eurų). Gal ir nedaug, jei tik kartą, tačiau klientė pas Alą nuo gegužės iki birželio vidurio apsilankė apie 50 kartų. Tik kai Elvyra iš Alos nusipirko amuletą, aiškiaregė kilnaširdiškai leido už vizitus nemokėti ir dar davė „užkoduoto“ vandens.

Už amuletą Elvyra sumokėjo 15 000 litų (4344 eurų) ir dar 10 000 (2900 eurų) už jo įkrovimą – antraip amuletas būtų neveiksmingas. Bet ir tų pinigų dar buvo mažai. Jau kitą dieną aiškiaregė paskambino Elvyrai ir pareiškė, kad ši esanti taip užkeikta, jog žmogus, daręs amuletą, susilaužė pirštą, todėl turinti atnešti dar 5000 litų (1448 eurų). Prisimenate – ir kitiems savo klientams – Aldonai ir Edvardui – Ala irgi sakė tuos pačius žodžius.

Šių laikų aiškiaregiai dažnai nejaučia saiko, pasigavę lengvatikį melžia jį tiek, kiek tik gali. Tad Ala vėl paskambino Elvyrai ir padejavo, kad kol įkrovė amuletą labai nusilpo ir, kad jėgas galėtų atstatyti tik dar gavusi 2000 litų (579 eurų). Patikli moteris atnešė ir tuos pinigus.

Po to buvo suorganizuota tokių, kaip Elvyra, lengvatikių ekskursija į sodybą už Birštono. Joje buvo atliekamos apeigos, mėtomi kiaušiniai. Matyt, kažkam neįtiko sodybos šeimininkė ir Alos kompanija, mėtydama kiaušinius, turėjo susargdinti ją vėžiu. Ryte visos moterys nudrožė į kapines tęsti apeigų.

Kerai nepadėjo

Dar po kurio laiko Ala suorganizavo kursus, kur naivuolės, susirinkusios Preiloje, buvo mokomos aiškiaregystės meno. Už visa tai moterys, tarp jų ir Elvyra, sumokėjo po 2000 litų (579 eurų) ir dar susimokėjo už gyvenimą viešbutyje.

Seminare Preiloje dalyvavo ir ponia Dalia. Savo tinklą Ala užmetė ir ant jos ir rezgė tol, kol ši aiškiaregei atnešė beveik 70 000 litų (20 273 eurų). Daliai Ala pareiškė, kad ši esanti prakeikta, todėl jos vyras gėrė ir gers, girtuoklis bus ir sūnus. Aiškiaregė taip pat „perspėjo“, kad Dalios būsima marti – gyvatė, tenorinti įlįsti į šeimą, o paskui visus išnaikinti. Išsigandusi, kad jos vaikas gali tapti alkoholiku, Dalia nusitempė sūnų pas Alą ir įkalbėjo nešioti amuletą, kuris turėtų jį išgelbėti. Amuleto kainą jūs jau žinote – 15 000 litų (4344 eurų) ir dar 10 000 litų (2900 eurų) už jo įkrovimą. Be to, nuolat reikėjo gerti „užkoduotą“ vandenį, kurio „kodavimas“ kainavo 400 litų (116 eurų).

2012 metų gegužės mėnesį į A. Naruševičienę kreipėsi ūkininkė Zita iš Akmenės rajono. Ji ir jos sūnus turėjo problemų tiek su sveikata, tiek ir su ūkiu – susirgo ir labai greitai numirė Zitos vyras, galvijai krito vienas po kito. Už kompleksines paslaugas ūkininkai aiškiaregei sumokėjo 178 000 litų (51 552 eurų). Ir tik, kai pieno primilžiai nė kiek nepadidėjo, ūkininkai suprato esantys apgauti.

Iliuzionistai, ir tiek

Galime visai smagiai pasišaipyti iš verslininkų, medikų, ūkininkų, kurie gera valia ir niekieno neverčiami nešė aiškiaregei pinigus, dovanojo automobilius, norėdami patirti sėkmę versle ar asmeniniame gyvenime, apsisaugoti nuo nelaimių. Vykdydamas Alos paliepimus, 30 metų perkopęs kelių Kauno įmonių savininkas pirko specialų aiškiaregės „užkalbėtą“ vandenį, druską, amuletus ir kartu su motina važiuodavo į Karmėlavos kapines, kur prie ką tik palaidoto žmogaus kapo veidus prausdavo iš būrėjos nupirktu vandeniu bei trindavosi kapinių smėliu. Jaunas verslininkas vylėsi, kad po tokių burtų paaštrės protas, kur kas sklandesnis taps pašlijęs jo verslas, geriau klostysis studijos universitete.

Visi klientai tikėjo, kad amuletų nešiojimas ar kūno trynimas kapų smėliu jiems lems sėkmę, bet, kai šios pastangos nepateisino jų lūkesčių, puolė į policiją. Ir tai atsitiko ne viduramžiais, o dvidešimt pirmajame amžiuje.

Betgi ar tik eiliniai žmonės tiki burtininkais? Prisiminkime, kad ir gruzinę Leną Lolišvili, kurios paslaugomis naudojosi net du mūsų prezidentai – Rolandas Paksas ir Algirdas Brazauskas.

Plačioji visuomenė apie šią aiškiaregę sužinojo per R. Pakso inauguraciją į prezidentus. Iki tol niekam nežinoma moteris, atsidūrusi pirmosiose svečių eilėse, tuoj pat patraukė žurnalistų dėmesį ir buvo „išnarstyta“ iki kaulelio. Moteriškei, matyt, patiko nuolat būti laikraščių puslapiuose, tad ji dalino interviu į kairę ir į dešinę: pasakojo, kad ji jau prieš kelerius metus pasakiusi, kad R. Paksas bus du kartus meras, du kartus – premjeras, o paskui – prezidentas. Ji buvo atspėjusi ir kitus Lietuvos prezidentus – A. Brazauską ir Valdą Adamkų. Pastarasis su ja jokių ryšių neturėjo, o štai A. Brazauskas tapo L. Lolišvili klientu ir net yra garsiajai burtininkei padovanojęs Bibliją. Tai buvo 2003-iųjų metų pradžioje.

Paprastai aiškiaregių įtaka būna neilgalaikė. Dingo iš akiračio ir Lena. Prisiminkime ir Merkinės piramidę. Vos spauda parašė apie jos gydomasias galias, žmonės plūstelėjo į Merkinę, tačiau pamažu norinčių stebuklingai pasveikti smarkiai sumažėjo.

Niekas neneigia, jog paslaptingosios žmogaus galios ir jėgos, dar vadinamos „psi fenomenais“, iš tiesų gali egzistuoti. Tokių jėgų turėjo bulgarė Vanga, gruzinė Džuna, Mesingas. Tai žmonės su galiomis, kurios viršijo normalaus suvokimo ribas. Tačiau tai – išskirtiniai, kazuistiniai atvejai.

Dabartinius aiškiaregius būtų galima įvardinti nebent tik kaip savo darbą neblogai įvaldžiusius iliuzionistus.

 

Žilvinas VIZGIRDA