Neseniai Rygoje vyko spaudos konferencija, kurioje trijų Baltijos šalių visuomeninių organizacijų atstovai išsakė abejones ir priekaištus dėl milijardinės vertės europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projekto. Visose trijose valstybėse naujo geležinkelio tiesimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, tačiau šimtams žemės savininkų ir naudotojų bei aplinkosaugininkams kyla daug klausimų, į kuriuos jie negauna atsakymo.

Išlaidos auga

Baltijos šalių aplinkosaugos ir žemės savininkų organizacijos tarptautinį projektą „Rail Baltica“ kritikuoja kaip ekonomiškai nepagrįstą ir nuogąstauja, kad dėl esą išpūstos jo grįžtamosios naudos visoms trims valstybėms gali tekti mokesčių mokėtojų lėšomis baigti tiesti greitaeigio geležinkelio vėžes.

Rygoje spaudos konferenciją surengusios Latvijos visuomeninės organizacijos „Latvijos žemė, gamta, žmonės“ atstovai pabrėžė, kad projektas per brangus, neefektyvus ir neatitinka gamtos apsaugos standartų, taip pat gali neigiamai paveikti gyventojų gyvenimo kokybę. Dėl to neva kyla grėsmė, kad ES gali nutraukti projekto finansavimą ir paprašyti grąžinti jau investuotas lėšas.

„Nuo 2015-ųjų bendros tarptautinio projekto išlaidos padidėjo nuo 3,7 milijardo iki 5,8 milijardo eurų. Pradinės planuojamos sąnaudos Latvijoje siekė 1,27 milijardo eurų, o dabar jos išaugo iki 1,968 milijardo eurų. Kas garantuos, kad iki projekto pabaigos 2026-aisiais išlaidos dar nepadidės 2, 5 ar 10 kartų“, – teigiama minėtos organizacijos išplatintame spaudos pranešime.

Atsakymai netenkina

Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Pasvalio skyriaus pirmininkas Vidas Damanauskas spaudos konferencijoje pristatė problemas, su kuriomis dėl vykdomo projekto „Rail Baltica“ susiduria mūsų ūkininkai, žemių savininkai ir gyventojai.

Jis sutiko, kad įstojus į ES kilusi idėja geležinkelio linija, kuri atitiktų europinius standartus, sujungti tris Baltijos šalis, yra gera. Tai esą racionalu daryti remiantis jau esama geležinkelio linija. Tokiu būdu iki 2015 m. buvo nutiestas europinis geležinkelis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, tačiau norimo krovinių srauto nesulaukta.

Rygoje vykusioje spaudos konferencijoje Baltijos šalių visuomeninių organizacijų atstovai išsakė savo abejones dėl projekto „Rail Baltica“ naudos. Vido Damanausko nuotr.

Vėliau buvo patvirtintas specialusis planas, pagal kurį geležinkeliui „Rail Baltica“ nuo Kauno per Lietuvą numatytas naujas kelias, aplenksiantis jau esamą senąją geležinkelio infrastruktūrą ir pasuksiantis per vienas derlingiausių Lietuvos žemių – Panevėžio ir Pasvalio kraštą – bei sukursiantis daug aplinkosaugos problemų.

„Susidaro įspūdis, kad norima kuo labiau padidinti šio projekto kainą. Juk reikės statyti naujus tiltus, tiesti naujus kelius, naujas elektros linijas, sukurti naujas saugumo zonas ir kitą infrastruktūrą. Lenkija neleidžia didinti traukinių greičio, nes rūpinasi gamta, gyvūnija ir savo žmonėmis, o pas mus į tai neatsižvelgiama“, – apgailestavo V.Damanauskas.

Pradėjo matuoti žemę

Ministerijų raštų ir atsakymų į gyventojų skundus šūsnį sukaupęs vyras iki šiol nesupranta, kodėl valdžia ignoruoja šimtų žmonių interesus. Anot jo, LŽSS siuntė daug prašymų ministerijoms, aukštiems valstybės pareigūnams, kad būtų išsaugota gamta, vandenys, pačios derlingiausios ir ekonominę naudą nešančios žemės, tačiau sulaukė atsakymų, kad tai ne viešasis interesas, o tik privatus verslas ir kad projektas vykdomas pagal įstatymą.

Ūkininkas pasakojo, kad matininkai jau pradėjo matuoti žemę, kur bus tiesiamas geležinkelis, tačiau jam ir jo kolegoms, kurių žemė taip pat atsidurs po naujojo geležinkelio bėgiais, neatsakyta į daugybę klausimų.

„Atgauta senelio žemė dabar vėl nacionalizuojama – iš manęs bus paimta apie 10 hektarų. Geležinkelio bėgiai nubrėžti viduryje lauko, dalis žemės liks kitoje jo pusėje. Kaip ją pasieksiu ir ką tame atkirstame lopinėlyje veiksiu? Panašių ir kitokių nesklandumų daugybė, tačiau mūsų, vietos gyventojų, niekas nesiklauso, tik žada, kad viskas bus gerai“, – sakė ne tik savo, bet ir kitų žmonių interesus ginantis V.Damanauskas.

Neigiamos pasekmės

Tarptautinis projektas „Rail Baltica“ yra pripažintas ypatingos svarbos projektu. Tokiu atveju projektui reikalinga žemė iš savininkų paimama (išperkama) pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymą. Savininkams žadama atlyginti pagal rinkos vertę.

„Projektas tarptautinis, tad ir žemės kaina turėtų lygiuotis į europinę vertę. Tačiau mus jaudina ne tik asmeniniai interesai. Tiesiant naują geležinkelio liniją iki Latvijos sienos bus paimta apie 2 000 hektarų žemės, naujas projektas palies daugiau apie 2 300 savininkų interesus. Skaičiai įspūdingi, našta guls ant mokesčių mokėtojų pečių, o naudos turės akcinė bendrovė“, – kalbėjo ūkininkas.

Anot V.Damanausko, naujo geležinkelio linijų statybos turės neigiamų pasekmių ne tik konkretiems žemės savininkams ir naudotojams, bet ir šalies iždui, aplinkai. „Nesuprantama, kodėl nėra išnaudojama jau esanti geležinkelio linija? Kam reikia užgriebti derlingas teritorijas? Ar nebūtų pigiau ir racionaliau išnaudoti netoliese esančią senąją geležinkelio infrastruktūrą, ją pritaikant naujai vėžei? Kokia tokių milijardinių projektų prasmė?“ – bėrė klausimus ūkininkas.

Projekto „Rail Baltica“ koordinatorės – Rygoje veikiančios trijų šalių bendros įmonės „RB Rail“ – vadovybė yra skelbusi, kad siekia valdyti būsimą geležinkelio „Rail Baltica“ infrastruktūrą. Mūsų susisiekimo ministras Rokas Masiulis yra išsakęs Lietuvos poziciją, kad geležinkelio „Rail Baltica“ infrastruktūra turi būti valdoma valstybės ir negali pereiti į trečias rankas.

Geležinkelio "Rail Baltica" vėžė nuo Kauno eis per vienas derlingiausių Lietuvos žemių - Panevėžio ir Pasvalio kraštą. Scanpix nuotr.

Protestavo prieš sutartį

Estijos, Latvijos ir Lietuvos visuomeninių organizacijų nariai dar šių metų pradžioje pasirašė tarptautinę peticiją – protestą prieš šiemet sausio pabaigoje Taline trijų Baltijos šalių premjerų pasirašytą sutartį dėl europinio geležinkelio „Rail Baltica“ jungties plėtros.

Peticijoje buvo nurodyta, kad tarptautinio projekto organizatoriai ir rengėjai nepateikė visų trijų šalių piliečiams pakankamai išsamios informacijos apie neigiamas jo ekonomines, socialines, finansines ir žalingas aplinkai pasekmes. Peticijos autoriai reikalavo, kad be visuomenės pritarimo nebūtų pasirašomi jokie susitarimai.

Šiemet spalio 10 d. Lietuvos Seimas ratifikavo sausį Baltijos šalių premjerų pasirašytą susitarimą dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo. Šiuo susitarimu patvirtintas siekis projektą įgyvendinti 2025 m., o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais.

Lietuva jau yra nutiesusi „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, o šių metų sausį Vyriausybė patvirtino specialųjį planą, kuriuo įtvirtino ir geležinkelio liniją nuo Kauno iki Latvijos ir Lietuvos valstybių sienos.

Anot Susisiekimo ministerijos, iki 2015 m. į geležinkelio „Rail Baltica“ nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno statybas buvo investuota 364,5 mln. eurų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų. Šiuo metu projektui „Rail Baltica“ toliau įgyvendinti Lietuva yra užsitikrinusi 248,1 mln. eurų europinių fondų investicijų. Be to, šiemet Europos Komisija patvirtino finansavimo paraišką, pagal kurią, pasirašius sutartį, bus skirta dar 94,9 mln. eurų.

Bendra apskaičiuota trijų valstybių projekto investicijų suma yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma –apie 2,474 mlrd. eurų, iš jų 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Numatoma, kad nutiesus 700 km geležinkelį „Rail Baltica“ nuo Kauno iki Talino, kelionė šiuo maršrutu užtruks 3 val. 24 min., o nuo Rygos iki Vilniaus – apie 2 val.

Nauda neabejojama

Vytautė Šmaižytė, susisiekimo ministro patarėja

Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ visus veiksmus siekiama atlikti skaidriai, suteikiant kuo daugiau informacijos visiems juo besidomintiesiems – gyventojams, ūkininkams, žemės savininkams ir naudotojams bei kitiems susijusiems asmenims ir jų grupėms. Tuo tikslu atliekant europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano ir poveikio aplinkai vertinimą buvo vykdomos ir projekto viešinimo procedūros. Visi besidomintieji galėjo teikti pasiūlymus raštu per visą projekto rengimo ir parengto projekto viešinimo laikotarpį bei vykusių viešųjų susirinkimų metu. Gauti pasiūlymai buvo įvertinti, į motyvuotus siūlymus buvo atsižvelgta, atitinkamai koreguojant planuojamos geležinkelio linijos sprendinius arba papildomai numatant neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemones.

Šiuo metu vykdomos planuojamos geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena žemės išpirkimo visuomenės poreikiams procedūros, kurių metu kiekvienam išperkamam žemės sklypui bus parengta atskira turto vertinimo ataskaita, joje nurodant išperkamo žemės sklypo rinkos kainą ir patiriamų nuostolių vertę. Už išperkamą žemę ir patiriamus nuostolius bus atlyginta pinigais. Apie šiuos darbus visi žemės savininkai ir naudotojai informuoti laiškais.

UAB „Sweco Lietuva“ 2014 m. atliko minėtos geležinkelio linijos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV), kurio metu buvo analizuojamos galimos trasos alternatyvos. Kiekviena jų buvo analizuojama ekonominiu, socialiniu, aplinkosaugos ir kitais aspektais. SPAV ataskaitos išvada – prioritetine alternatyva įgyvendinant projektą laikytina europinio standarto geležinkelio linija Kaunas–Panevėžys–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena. Ši išvada buvo patvirtinta 2014-ųjų kovo 18 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-124.

2017 m. balandį atlikta kainų ir naudos analizė rodo, kad šis projektas yra gyvybingas ir naudingas tiek Lietuvai, tiek visoms Baltijos valstybėms. Išlaidų ir naudos analizė parodė, kad kiekvienas į šį projektą valstybės investuotas euras duos 6 eurus naudos. Visa socialinė ir ekonominė projekto nauda sieks daugiau nei 16 mlrd. eurų, o projektui įgyvendinti visose trijose Baltijos valstybėse prireiks apie 5,8 mlrd. eurų.

Su išlaidų ir naudos analizės išvadomis sutinka ir ES Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (DG Move), kurio atsiųstame rašte teigiama, jog kaštų ir naudos analizė atlikta laikantis EK gairėse nurodytų standartų ir dėl to nėra jokio pagrindo abejoti jos rezultatais.