Planuojama, kad šiemet bus parengtas gydymo įstaigų tinklo optimizavimo planas.

Provincijai ruošiamas dar vienas smūgis – ne vienoje rajonų ligoninių ketinama palikti tik senukų slaugą, o gydymo paslaugas sutelkti apskričių centrinėse ligoninėse. Tam, kad savivalda negalėtų pasipriešinti, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rengiasi tapti rajonų ligoninių dalininke ir praktiškai perimti jų valdymą.

Nerentabilūs piliečiai

Rajonų ligoninių vadovams ir savivaldybių merams seniai priekaištaujama, esą vieni jų nori ligonines išlaikyti dėl postų, o kiti – dėl rinkėjų viliojimo. Gyventojų poreikiai, jų nuomonė seniai niekam nebeįdomūs. Jiems, kaip kokioms prekėms, taikomas vienas matas – apsimoka ar neapsimoka. Į provincijos žmones žvelgiama kaip į nerentabilius piliečius.

Buhalteriai suskaičiavo, o politikai patvirtino, kad regionuose neapsimoka laikyti mokyklų, bibliotekų, pašto, gydymo ir kitokių įstaigų. Tik „bambalius“ pardavinėjančias parduotuves ir užeigas leidžiama turėti.

Skaudu klausyti, kai pasiligoję provincijos žmonės guodžiasi, kad jiems vis dažniau tenka pasikliauti Dievo valia, nes daktarėlio taip lengvai nepasieksi. Penkiolika metų be atvangos reformuojama ir optimizuojama sveikatos apsaugos sistema tiek „nureformuota“, kad kokybiškos gydymo paslaugos jau nebe kiekvienam prieinamos. Dauguma pacientų tampa tik farmacijos pramonės „rėmėjais“.

Regionams klestėjimą žadėjusių „valstiečių“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga rajonams ruošia naują dovanėlę, perrištą juoda juostele. Žadama ne vieno rajono ligoninę paversti slaugos įstaiga, o gydymo paslaugas sugrūsti po apskričių centruose veikiančių ligoninių stogu.

Matyt, tam, kad savivaldos politikai ir ligonių vadovai nepasipriešintų tokiems tikslams, rengiama atitinkamo įstatymo pataisa, pagal kurią SAM taptų svarų balsą turinčia rajonų ligoninių dalininke. Maža to, naujame įstatymo projekte numatyta, kad dabar privalomai veikiančios ligoninių stebėtojų tarybos, sudarytos iš savivaldybių tarybų paskirtų narių ir visuomenės atstovų, nebus privalomos. Nori – sudarai, nori – ne.

Paliks tik slaugą

Kalbinti ligoninių vadovai ir merai neabejojo, kad tokios pataisos reikalingos tam, jog pastaraisiais metais smaugiamas provincijos ligonines būtų galima galutinai pribaigti.

Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas sakė esąs apstulbęs, kad SAM šitaip nesiskaito su savivalda. „Ministerija ne tik ruošiasi tapti rajonų ligoninių dalininke ir tvarkytis, kaip nori. 14 rajonų ligoninių laukia rimtos pertvarkos – dauguma jų funkcijų bus perkelta į centrines apskričių ligonines, o rajonuose liks tik slauga. Provincijai bus suduotas dar vienas stiprus smūgis – gyventojams nutols gydymo paslaugos, neliks darbo vietų. Ši centralizacija turės karčių padarinių“, – konstatavo jis.

Saulius Gegieckas

Saulius Gegieckas

Toks nuosprendis parašytas ir Pakruojo rajono ligoninei, kuri, anot mero, subalansuoja piniginius srautus. „Savivaldybė yra pasiruošusi padėti išlaikyti chirurgijos paslaugas. Galvojame, kaip dar optimizuoti. Norime rimtai diskutuoti, bet mūsų neklauso, iš viršaus nuleidžia vienašališkus sprendimus. Kvietėme sveikatos apsaugos ministrą, jis pažadėjo atvykti, bet taip ir nepasirodė“, – sakė S.Gegieckas.

Kodėl gydytojus rūšiuoja?

„Žmonės labai vylėsi, kad į Seimą išrinkta politinė jėga pagaliau atsigręš į regionus, deja, vyksta atvirkščias veiksmas – viskas centralizuojama“, – nusivylimo neslėpė Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės vyriausiasis gydytojas Vygantas Sudaris.

Vygantas Sudaris

Vygantas Sudaris

Anot jo, rajonų ligoninės įspraustos į pamažu jas dusinančių įkainių ir reikalavimų rėmus. Maža to, viešojoje erdvėje formuojama nuomonė esą rajonuose dirba prastesni gydytojai ir pan.

„Mus vis spaudžia į kampą, nors galima būtų sukurti kitas sąlygas. Pavyzdžiui, tretinio lygio gydymo įstaigos gydytojo neurologo darbas įkainotas kur kas didesne suma, nei tokios pačios kvalifikacijos gydytojo, dirbančio antriniame lygyje. Ten permoka, o mums – neprimoka. Kodėl? Sudaryta tokia kainodara, kuri nukreipia pinigus ten, kur reikia, į teikiamas paslaugas neatsižvelgiama. Tai akivaizdžiai vyksta jau daug metų.

Be to, stengiamasi žmonėms įteigti, kad rajonuose esą dirba antrarūšiai gydytojai. Juos parengė tie patys universitetai, jų licencijos tokios pačios, tačiau juos bandoma kažkodėl sumenkinti“, – apgailestavo V.Sudaris.

Veš į didmiesčius

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas įsitikinęs, kad dabartinis SAM siekis rajonų ligonines paversti slaugos įstaigomis ne tik skaudžiai atsilieps kaimo gyventojams, bet ir dar labiau išaugins pacientų eiles didesnėse gydymo įstaigose.

„Centrinės ligoninės jau dabar apkrautos. Jeigu rajonuose paliks tik slaugą, bus dar prasčiau. Bet niekam tai neįdomu. O kas dėsis rajonuose? Poliklinikos dirba tik darbo dienomis. Po darbo valandų, savaitgaliais žmones priima ligoninės. Bet jeigu bus panaikintas aktyvus gydymas ir liks tik slauga, ligoninėje nebus privaloma turėti visą parą veikiančio priėmimo skyriaus. Kas tada teiks skubią pagalbą? Kam ardyti tai, kas dabar veikia?“ – stebėjosi V.Sudaris.

Paradoksalu tai, kad net geriatrijos paslaugos traukiamos į didmiesčius. Jau seniai planuota, kad senstančiuose rajonuose bus stiprinamos šios paslaugos, tačiau jos perkeliamos į Vilnių ir Kauną.

„Mūsų gydytojai išklausė atitinkamus kursus ir gali puikiausiai gydyti senus žmones bendro profilio vidaus ligų skyriuose. Mums aiškinama, kad tam reikia kitokio išmanymo, esą rajonų ligoninėse nemokėsime gydyti, todėl geriatrijos paslaugos bus teikiamos centruose. Matyt, kažkam pakvipo europiniai pinigai. Neįtikėtina, kad socialinei atskirčiai mažinti skirta parama atitenka centrams. Jau nebežinome, ar juoktis, ar verkti“, – nusivylęs kalbėjo V.Sudaris.

Smaugia per finansus

Molėtų rajono ligoninės direktorius Vaidotas Grigas apgailestavo, kad vykdoma provincijai nepalanki sveikatos apsaugos politika. „Rajonuose teikiama vis mažiau gydymo paslaugų. Mūsų ligoninė pernai suteikė paslaugų daugiau nei planuota, tačiau už stacionarines viršplanines paslaugas Ligonių kasa nesumokėjo – sumažino balo vertę ir neatsiskaito. Dėl to ir pikta, ir graudu, bet niekas nesirengia keisti šios sistemos. Net geriatrijos centrus nuspręsta kurti Vilniuje ir Kaune. Rajonuose norima panaikinti net paprasčiausias stacionarinio gydymo paslaugas. Tendencija aiški: norima „užspausti“ finansavimą, kad rajonų ligoninės tiesiog uždustų“, – konstatavo jis.

V.Grigas nesiėmė prognozuoti, kas bus po metų kitų. „Tai iki gegužės 1 dienos žadėjo padaryti sveikatos apsaugos ministras. Palaukime ir pamatysime, koks scenarijus parengtas“, – sakė jis.

Patiria spaudimą

Pasak Lietuvos ligoninių asociacijos prezidento, Anykščių rajono ligoninės vadovo Dalio Vaigino, remiantis praėjusių metų trijų ketvirčių rezultatais, apie 75 proc. rajonų ligoninių dirbo nuostolingai. Į tokią padėtį jas stumia griežtėjantys reikalavimai ir neadekvati kainodara.

„Štai pernai pagal vasarį pasirašytą įsakymą buvo sumažintas indeksavimo koeficientas. Tai saldainis, kad kuo mažiau guldytume žmonių į ligoninę. Esmė ta, kad kuo daugiau ligonių gydome, tuo daugiau nuostolių patiriame. Metų pradžioje ir pabaigoje būna didesni ligonių srautai, bet už tai daugiau nemokama, nes yra nustatytos lubos“, – aiškino jis.

Anot D.Vaigino, rajonų ligoninės suteikia vidutiniškai apie 60 proc. paslaugų vietos gyventojams, tačiau patiria SAM spaudimą. „Atsakingi pareigūnai kalba, kad periferijoje esą teikiamos nekokybiškos paslaugos, gydytis nesaugu. Taip diskredituojama visa sveikatos apsaugos sistema“, – apgailestavo jis.

Tvarkys „kietuoju“ būdu

Rajonų gydymo įstaigų vadovai neabejoja, kad pasitelkiant visokius metodus ligoninės esą stumiamos į bankrotus. „Rengiami atitinkami teisės aktai, kad rajonų ligoninės liktų be aktyvaus gydymo. Žinant, kad greitosios pagalbos ištekliai labai riboti, situacija bus kebli. Tam, kad savivalda nesipriešintų, rengiama įstatymo pataisa, kuri leis Sveikatos apsaugos ministerijai tapti rajonų ligoninių dalininke. Kitaip tariant, sprendimai bus priimami „kietuoju“ būdu. Ministras to ir neslepia. Beje, tokie teisės aktai dar neįsigaliojo, o ministro rekomendacijos jau perkeliamos į savivaldos lygį. Kai kur priiminėjami sprendimai, kad ligoninių vadovai būtų atleidžiami pagreitintu būdu“, – sakė D.Vaiginas.

V.Grigas abejojo, ar rajonų ligoninėse atsisakius aktyvaus gydymo bus pasiektas koks nors ekonominis efektas. „Jeigu ir bus, tai tik nedidelis ir laikinas. Bet su ligoninių vadovais nesitariama, gyventojų nuomonė irgi neįdomi. Pakeis teisinius dokumentus, ir privers tai daryti“, – teigė jis.

Pakruojo rajono ligoninės vadovas sakė, kad jo vadovaujamai įstaigai per metus reikia palyginti nereikšmingos sumos – 1–1,5 mln. eurų. „Pavyzdžiui, Respublikinei Šiaulių rajono ligoninei, kurios biudžetas yra didesnis už visą Pakruojo rajono savivaldybės iždą, tai – tik ašara. Bet mūsų krašto žmonėms labai svarbu vietoje gauti paslaugas“, – tikino V.Sudaris.

Pasak Lietuvos ligoninių asociacijos prezidento, rajonų ir regionų ligoninių bendras biudžetas nėra didelis. „Per metus jas išlaikyti kainuoja 120–150 mln. eurų. Tai maždaug pusė Santaros klinikų metinio biudžeto“, – pabrėžė D.Vaiginas.

SAM Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto Kazio Rušinsko teigimu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projektu numatoma galimybė gydymo įstaigų steigėjais būti valstybei kartu su savivaldybėmis. Tai įtvirtinus sprendimo teisė priklausytų dviem skirtingas patirtis turintiems subjektams. Derinamą projektą dar žadama tobulinti.

Diktatoriškas sprendimas

gentvilas.php

Eugenijus Gentvilas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas

Ne visi rajonų savivaldybių merai žinojo, kad SAM ruošiasi tapti ligoninių dalininke ir įgyti sprendžiamojo balso teisę: neįneša jokio turto, bet nori valdyti daugiau kaip 50 proc. balsų. Tai toks diktatoriškas sprendimas. Negana to, įstatymo pataisose numatyta, kad nebus privalomos stebėtojų tarybos. Aišku, kad jos priešintųsi ligoninių naikinimui, todėl norima, kad jų nebeliktų.

Kam to reikia? Matyt, ne tam, kad būtų patobulinta ligoninių veikla ar joms skirtas didesnis finansavimas. Greičiausiai jas norima uždaryti ir centralizuoti paslaugas. A.Veryga neturi kantrybės laukti, kol jos pamažu pačios numirs, ir nori greičiau numarinti.

Vėl optimizuos

 Lina Businskaite_Sriubene

Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, sveikatos apsaugos ministro patarėja

Planuojama, kad šiemet bus parengtas gydymo įstaigų tinklo optimizavimo planas, kurio pagrindinis rengėjas – Valstybinė ligonių kasa. Tik dabar prasidėjo diskusijos apie šią pertvarką, vyksta pasitarimai su savivaldybių ir ligoninių vadovais. Juk labai svarbu užtikrinti efektyvų gydymo įstaigų darbą regionuose, kad jis būtų ir ekonomine prasme geras. Galutinių sprendimų nėra, nes jie negali būti skuboti.

Be to, reikėtų paminėti, kad jau dabar yra gydymo įstaigų susijungimo pavyzdžių. Pavyzdžiui, prieš kelias savaites Alytuje vykusiame susitikime ministras A.Veryga su miesto ir gydymo įstaigų vadovais kalbėjosi apie ligoninių regioninio planavimo idėjas. Kol kas jokių sprendimų šiuo klausimu nepriimta.