„Tai buvo pirmieji metai. Vyriausybės ministrai atėjo nauji, jie nedalyvavo rinkimų kampanijoje – reikėjo pajusti, kaip dirba vyriausybė, suprasti, kaip kas veikia. Realios mokesčių reformos ir pensijų sistemos pertvarka bus vykdoma kitais metais“, – pasigedusiems rimtos mokesčių reformos aiškina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Seimas priėmė kitų metų biudžetą. Taip pat priėmė būsimus mokesčių įstatymus, kurie įsigalios nuo sausio 1 d.  Apie mokesčių pakeitimus – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku S. Jakeliūnu, komiteto nariu Mykolu Majausku ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.

– Pone Jakeliūnai, gal pradėkime ne nuo to, kas priimta, o nuo to, kas nepriimta. Buvo daug kalbama apie įvairiausių pajamų rūšių apmokestinimo suvienodinimą, bet iš to, kas priimta, matosi, kad tokio tikslo link nelabai judama, ar ne?

S. Jakeliūnas: Tendencinga formuluotė. Tai, kas buvo pasiūlyta, iš esmės viskas buvo priimta. Kas yra programinėse nuostatose – įgyvendinama. Taip, ne pilnu mastu, bet judama ta kryptimi. Verslo apmokestinimas, veikla pagal individualias pažymas yra supaprastinta, suvienodinta. Nebėra tų įvairių veiklos rūšių. Gyventojų pajamų mokestis priklausys nuo pajamų, o ne nuo veiklos rūšies – tai yra teigiamas žingsnis ta kryptimi, kurią ir esame nusibrėžę.

– Aš turiu omeny verslo liudijimus, dividendus, darbo santykius, įvairiausias pajamas, apmokestintas tuo pačiu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu.

S. Jakeliūnas: GPM tebėra 15 proc., jis nepasikeitęs. Smulkiajam verslui, kaip minėjau, yra tarifas nuo 5 iki 15 proc., priklauso nuo metinių pajamų. Mes visi turime palaikyti smulkiausią verslą, kad žmonės galėtų funkcionuoti ir nebūtų pokyčių staigių. Jeigu smulkieji verslininkai uždirba nedaug, tai tarifas jiems yra mažesnis.

– Pone Majauskai, ko jūs labiausiai pasigendate priimtuose mokesčių pakeitimuose?

M. Majauskas: Gyvenimas teka savo vaga, ekonomika auga, žmonės moka mokesčius. Valstybė viską, ką daro, tai iš esmės tik paskirsto tai, ką surenka, padalina turimą pyragą. Bet valdžios reikalas yra ne tik padalinti pyragą, bet ir pasirūpinti, kad tas pyragas būtų šiek tiek didesnis, kad rytoj gyventume geriau nei gyvename šiandien.

Jeigu „Investuok Lietuvoje“ per metus į šalį atveda apie 200 mln. eurų investicijų ir sukuria apie 4000 gerai apmokamų darbo vietų – skirkime jiems didesnį finansavimą, bet to nedarome. Pasižiūrėkime, didėja turizmo skaičiai. Vadinasi, žmonės atveža pinigus į Lietuvą – skirkime lėšas valstybės iniciatyvoms, kad tų pinigų ateitų dar daugiau. To nedarom. Pasižiūrėkime į švietimo rodiklius. Pagal eilę švietimo rodiklių atsiliekame, dabar yra tas metas, kai reikia investuoti į švietimą, bet to nedarom. Pažiūrėkime sveikatos rodiklius: vyrų mirtingumas yra pats didžiausias ES ir gyvenimo trukmė – pati trumpiausia, investuokime į psichikos sveikatą. Bet to taip pat nedarome. Tai iš esmės gyvenimas tiesiog teka savo vaga, valdžia keičiasi, profesionalai dirba, bet gyvenimas iš esmės ir nesikeičia.

– Aš tiesą sakant klausiau ne tiek apie išlaidas, kiek apie mokesčių pakeitimus.

M. Majauskas: Mūsų programoje buvo surašyta, kad turėtume supaprastinti mokesčių sistemą: sujungti GPM, sujungti darbdavių ir darbuotojų mokesčius. Ne kartą apie tai kalbėjome ir su valdančiąja dauguma, tačiau valios tuos pokyčius daryti nėra. Valdžia kalbėjo apie esminę mokesčių reformą – jos nėra. Tada sako, žiūrėkit, nedarysim esminės mokesčių reformos, padarysime šiek tiek teisingesnę mokesčių sistemą, bet vėl prie tos teisingesnės atėjo esminės lengvatos stambiesiems žemės ūkininkams. Jos buvo pateiktos, svarstytos ir joms pritarta, tik vėliau pataisas atsiėmė, kai pradėjome kalbėti, kad didelė dalis Seimo narių yra tiesiogiai tuo suinteresuoti.

– Pone Šilėnai, ko jūs labiausiai pasigendate?

Ž. Šilėnas: „Sodros“ „lubų“. Apie jas buvo seniai kalbama ir seniai žadama, kad būtų lengviau išlaikyti aukštą pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus. Galiausiai, tai būtų teisingesnė sistema. Tavo įmokos nėra ribojamos, o išmokos ribojamos – tad „Sodros“ „lubos“ tikrai buvo tas dalykas, kurio buvo galima tikėtis, bet jo nėra. Kažkas šnekėjo apie PVM mažinimą – to irgi nėra. Kalbant apie mokesčius, tai iš esmės yra tik jų padidinimai. Išskyrus NPD padidinimą, kuris kai kuriems žmonėms leis sumokėti mažiau mokesčių. Visais kitais atvejais mes turime tik mokesčių didinimą ir tai yra jau nežinau kelintus metus besitęsianti tendencija. Mokestines reformas tikrai buvo galima daryti, nes biudžeto pajamos vien iš mokesčių yra daugiau nei 0,5 mlrd. Surinkta papildomų pajamų. Jeigu dar pridėsime ES pinigus – pinigų yra, tai jeigu ne dabar mes tas reformas darysime, tai kada?

– „Sodros“ „grindys“ yra – jei žmogus dirba puse etato ar ketvirčiu etato, mokesčiai turės būti mokami nuo minimalios mėnesio algos. „Grindys“ yra – „lubų“ nėra, nors apie jas su įvairiomis verslo, investuotojų organizacijomis kalbama jau metų metais. 

S. Jakeliūnas: Lubos yra vienas iš elementų. Iš esmės jos tikrai gali būti įvestos, bet pirmiausiai turi būti sutvarkyta „Sodros“ sistema. Mes galų gale išsprendėme „Sodros“ skolos problemą, kuri ten visiškai nepriklausė ir palūkanos buvo mokamos į valstybės biudžetą – to nebėra. Jeigu dar sutvarkysime mokesčių sistemą, apjungiant darbdavio ir darbuotojo mokesčius ir pertvarkysime tuos dalykus...

– Jūs sakote „jeigu“ – tam yra politinės valios?

S. Jakeliūnas: Be abejo.

– Juk dabar galėjote tai daryti?

S. Jakeliūnas: Tai buvo pirmieji metai. Vyriausybės ministrai atėjo nauji, jie nedalyvavo rinkimų kampanijoje – reikėjo susidirbti, reikėjo pajusti, kaip dirba vyriausybė, suprasti, kaip kas veikia.

– Pone Jakeliūnai, aš esu tikras, kad jūsų stalčiuje, perkeltine prasme, yra tiek mokesčių pasiūlymų, tiek variantų, kad juos jau buvo galima įgyvendinti. Tiek jūsų, tiek pono Šilėno ar pono Kuodžio, kitų ekspertų pasiūlymai, kuriuos jums teikė. 

S. Jakeliūnas: Šie metai buvo pasirengimo ir apšilimo metai. Realios mokesčių reformos ir pensijų sistemos pertvarka bus vykdoma kitais metais.

– Pone Jakeliūnai, ką tik nuskambėjo jūsų viešas įsipareigojimas, kad kitais metais bus sujungtos darbdavio ir darbuotojų mokamos socialinio draudimo įmokos, jos bus sujungtos į vieną ir ją mokės pats darbuotojas?

S. Jakeliūnas: Ne, darbdavys kaip mokėdavo taip ir mokės, tačiau darbo užmokestis sutaps su darbuotojo išlaikymo kaštais. Darbuotojas ir darbdavys vienodai matys, kas kiek uždirba ir kiek sumoka mokesčių, mokesčius visi supras ir interpretuos vienodai. Sumažės paskatos „vokeliams“ ir atitinkamai šešėliui. Tada atsiras prielaidos tvarkyti GPM sistemą, kalbėti apie sveikatos pseudodraudimo prijungimą prie GPM ir spręsti kitus reikalus. Tada patys grįšime prie „Sodros“ „lubų“.

– Pone Majauskai, ar  pono Jakeliūno aptariamas sveikatos draudimo prijungimas prie GPM nėra itin sudėtinga reforma?

M. Majauskas: Absoliučiai. Mes apie tokius dalykus esame kalbėję eidami į rinkimus, rengėme programą. Mūsų programos mokesčių politikoje konkrečiu šiuo klausimu nelabai ir skyrėsi nuo „valstiečių“ programos ir mes tikrai sakėme, kad palaikysime tokius sprendimus. Bet pats jų finansų ministras tokių idėjų nepalaiko. Sako, kad nėra matęs tokių reformų, nežino kaip jos veikia, nežino, ką reikėtų daryti. Ir štai ateina su kažkokiais kosmetiniais pakeitimais, kurie iš esmės nieko nekeičia, o praėjo jau ketvirtis kadencijos.

Ž. Šilėnas: Ko aš nesuprantu, tai „Sodros“ „lubos“, ar, vadinkime, „Sodros“ „apjungimas“ – tai tikrai nėra sudėtingos reformos ir tai fiskaliai žmonių nelabai paliestų, bet jūsų pasirinktos „Sodros“ „grindys“ paveiks apie 200 tūkst. žmonių, kurie uždirba mažiausias pajamas ir jie dabar mokės didesnius mokesčius.

– Šiandien jau valymo įmonės viešai kalba apie tai, kad didelė dalis valytojų dirba ne pilnu krūviu ir tai yra būdas prisidurti, jos dirba valymo kompanijose. Tai šį verslą stums į šešėlį – tai jų jau vieši argumentai. 

Ž. Šilėnas: Arba į nedarbą. Jeigu lygintume su vaiko pinigais, tai už vaiką gausi 30 eurų, bet jeigu uždirbi tik 200 eurų, t. y. pusę minimalaus atlyginimo, tai tau mokesčiai išauga 60 eurų. Aš nesuprantu, kodėl tokia labai socialiai jautri ir ne iki galo apgalvota sistema buvo vykdoma, tuo tarpu žymiai paprastesnė, kaip „Sodros“ įmokų sujungimas ar tos pačios „lubos“ – nebuvo. To negaliu suprasti.

S. Jakeliūnas: Žmonėms, dirbantiems keliose vietose, nebus skaičiuojamos įmokos nuo minimalios algos. Mes turime suprasti, kad šešėlis tuo naudojasi: žmonės įdarbinami puse etato nors dirba pilnu krūviu, nukenčia tas pats darbuotojas, nes nėra apdraustas ir ateity jam pensija mažės. Turime galvoti ir apie tai. Visa tai padaryta Estijoje ir puikiai veikia, manau, veiks ir Lietuvoje.

M. Majauskas: Reikia pasakyti tiesiai šviesiai, ką galvojo valdančioji dauguma, įvesdama šitas naujas taisykles. Ji galvojo, kad tie 200 tūkst. žmonių dirba nelegaliai, t. y. iš esmės dirba pilnu etatu, bet dalį algos gauna „vokelyje“. Žinoma, dalis tikrai tokiu būdu dirba, bet negalime visų jų vadinti dirbančiais šešėlyje. Jeigu yra šešėlis, jį reikia spręsti gaudant, ieškant tų darbdavių, kurie taip elgiasi.

Ž. Šilėnas: Pirma, aš manau, geriausias įrodymas, kad tikrai ne visi dirba šešėlyje yra tai, kad nemaža dalis viešajame sektoriuje taip pat dirba ne pilnu etatu, tai sakyti, kad ir jie dirba šešėlyje yra tiesiog neadekvatu. Dalis žmonių iš tiesų tik tiek dirba.

Antras dalykas, turiu įtarimą, bet čia tik įtarimas, kad buvo vykdomos tos reformos, kurios realiai didina mokesčius. Juk tai irgi yra mokesčių padidinimas, nes iš šių „Sodros“ „grindų“ valdžia planuoja surinkti apie 75 mln. eurų ir atsisakę NPD už vaikus bus surinkta dar apie 70 mln. eurų. Vaiko pinigai kainuoja 190 mln. eurų. Tai vaiko pinigai iš esmės pasidengia apmokestinus tuos, kas dirba ne pilnu etatu ir atėmus mokesčių lengvatą už vaikus. Realiai vaiko pinigai tekainuoja apie 50 mln. eurų ir iš to perviršio juos labai lengva padengti.

S. Jakeliūnas: Neužmirškite tų, kurie naudosis pagrindiniu NPD – tai yra mokesčių mažinimas. Tie kurie dabar pagal individualią veiklą moka 15 proc., tačiau gauna nedaug pajamų – mokės 5 proc. GPM. Jiems taip pat mokesčiai mažėja.

– O kodėl taip padaryta? Kodėl yra tie 5 proc. GPM?

S. Jakeliūnas: Tam, kad smulkiajam verslui, kuris uždirba nedaug, neišaugtų našta ir kad būtų suvienodinti principai. Smulkusis verslas, gaunantis nedideles pajamas, mokėtų maksimaliai minimalius mokesčius, taip pat ir „Sodros“. Beje, čia yra viena problema. Mes turime paslėpto įdarbinimo problemą, kuri, manau, gali gilėti.

– Bet jūs kuriate dar papildomas išimtis. Jų nemažinate, o didinate?

S. Jakeliūnas: Tai yra apjungtos kelios sistemos: verslo rūšių nebėra, yra vienas principas – gaunamos metinės pajamos.

M. Majauskas: Vyriausybė siūlė 10 tūkst. ribą, o jūs ją padidinote iki 20 tūkst. Iš esmės dabar išeina taip, kad žmonės, kurie uždirba 1500 ir daugiau eurų mokės 5 proc. GPM, o medikai, mokytojai, valstybės tarnautojai, mokslininkai toliau mokės 15 proc. Tai labai keistai atrodo. Šie žmonės uždirba dažnai geriausiu atveju vidutinį atlyginimą, bet galiausiai sumokės daugiau.

S. Jakeliūnas: Ribos padidinimas – Seimo sprendimas. Komitete mes nusprendėme, kad riba būtų 15 tūkst. eurų ir aš už šį siūlymą balsavau, tačiau Seimas balsavo kitaip. Bet čia detalės. Manau, kad esminiai sprendimai priimti.

Ž. Šilėnas: Jeigu kalbame apie NPD, neužmirškime dar vieno dalyko – juo negali pasinaudoti, jeigu uždirbi daugiau. Jeigu uždirbi virš 900 eurų apskritai yra netaikomas neapmokestinamas pajamų dydis. Mes manome, kad pirmi 300 eurų yra neapmokestinami, bet tai yra netiesa. Jeigu uždirbi šiek tiek daugiau, tai moki viską nuo pat pirmo cento.

Pone Jakeliūnai, paaiškinkite pačią esmę – kodėl panaikintas NPD tėvams, auginantiems vaikus, ir atsirado tie 30 eurų, skiriami kiekvienam vaikui?

S. Jakeliūnas: Labai paprasta. Tie, kurie gaudavo minimalų ar arti minimalaus atlyginimo, jie galėdavo naudotis ir dabar galės naudotis tik pagrindinius NPD. Papildomas NPD taikomas tiems, kurie uždirbdavo daugiau ir jeigu šeima turi daugiau vaikų, reikėdavo vis daugiau pajamų, kad būtų galima pasinaudoti tuo papildomu NPD. Tai diskriminavo šeimas, kurios, ypač regionuose, uždirbdavo mažas pajamas, o tokių yra tikrai nemažai, ir tam, kad išspręstume šią neteisingumo problemą, įvedėme universalų vaiko išmokos dydį. Jis niekam nesumažina pajamų, tačiau visiems duoda vienodai.

– Pone Jakeliūnai, man tai iš esmės primena sumažintą PVM tarifą centriniam šildymui: ir tiems, kas turi pinigų, ir tiems, kas neturi. Ir tik centriniam šildymui, o ne visoms šildymosi formoms. 

M. Majauskas: Labai keistai atrodo. Anksčiau šeimos, kurios dirbdavo, automatiškai į savo sąskaitas gaudavo PNPD už vaikus ir jiems nieko nereikėjo pildyti. Dabar 500 tūkst. šeimų turės eiti į savivaldybes arba elektroniniu būdu pildyti ir prašyti tų pinigų. Be to, savivaldybės darbuotojai galės ateiti ir patikrinti, kaip šeima gyvena, ar jie iš tikrųjų gali gauti tuos pinigus, ar negali. Tai yra biurokratizmas. Didelė dalis dirbančiųjų galvoja, kad gaus dar papildomus pinigus, bet iš tikrųjų jų mokesčiai padidės, jie gaus mažesnį atlyginimą ir norėdami gauti tuos pinigus turės pildyti formas, kad jų gyvenimas būtų toks, koks buvo iki šiol.

S. Jakeliūnas: Vieną kartą tereikės užpildyti formą ir automatiškai kas mėnesį bus pervedami pinigai. Žmogui reikia pranešti, į kokią sąskaitą tuos pinigus pervesti. Tai yra tik techninės detalės.

Ž. Šilėnas: Ponas Jakeliūnas iš dalies yra teisus – labai siauram ratui žmonių pajamos padidės, uždirbantiems maždaug 400–500 eurų. Šie žmonės gaus šiek tiek daugiau. Kas uždirba daugiau – jiems ar vaiko pinigai, ar PNPD yra tas pats. Kas uždirba iki minimumo, tiems mokesčiai gal net labiau padidės.

Aš čia turiu kitą įtarimą: esmė buvo ne spręsti neatitikimus, o tiesiog duoti visiems. Dabar jau kalbama, kad kitais metais planuojama mokėti jau ne po 30 eurų, o dar daugiau. Aš turiu įtarimą, kad yra sekama bloguoju Lenkijos pavyzdžiu ir norima pervesti žmones nuo „aš uždirbu ir užsidirbu“ prie „man davė“.

– Pone Jakeliūnai, sutinkate su tuo, kad užuot žmonėms palikus pinigus, yra sukuriama tokia situacija, kad valdžia duoda pinigų?

S. Jakeliūnas: Jeigu mes būtume palikę taip, kaip yra, tai ką būtume darę su tais, kurie neuždirba pakankamai, kad naudotųsi PNPD? Šiuo atveju yra universalus sprendimas. O ateityje žiūrėsime, kiek galime didinti. Nemanau, kad pasieksime Lenkijos lygį su vaiko pinigais, nes paprasčiausiai tam nebus finansinių galimybių.