Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prieš kurį laiką užsibrėžtas siekis, kad šalies savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandose iki 2020 metų beveik tūkstančiu sumažėtų dirbančių ugniagesių, o gaisrams gesinti daugiau būtų pasitelkiami savanoriai, palaikymo sulaukia toli gražu ne visose savivaldybėse. Vienose jų jie jau padeda gesinti gaisrus, o kitose nėra nė vieno savanorio. O ir dabartiniai PAGD vadovai pertvarkos neforsuoja.

Veikla įsibėgėja

Nuo savanorių ugniagesių veiklos organizavimo pradžios – 2016 m. balandžio 1 d. – iki šių metų Jurbarko rajono priešgaisrinė tarnyba yra sudariusi savanoriškos veiklos sutartis su 63 savanoriais ugniagesiais. Jiems išduoti savanorio ugniagesio pažymėjimai ir savanorio ugniagesio atpažinimo ženklai.

Pernai šio rajono savanorių ugniagesių gretas papildė 24 savanoriai. Jie priskirti prie artimiausios pagal savanorio ugniagesio gyvenamąją vietą ugniagesių komandos. Savanoriais ugniagesiais tapo 8 Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos darbuotojai ir 16 Viešvilės seniūnijos gyventojų. Pastarieji tapo Viešvilės savanorių ugniagesių rinktinės savanoriais ugniagesiais.

Kaip pranešė Jurbarko rajono priešgaisrinė tarnyba, šiemet tarp savanorių yra 32 šios tarnybos darbuotojai, 15 darbuotojų – iš Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei 16 Viešvilės miestelio savanorių ugniagesių rinktinės narių.

Pernai Jurbarko savanoriai ugniagesiai gaisruose ir pratybose sugaišo daugiau kaip 212 valandų. Dažniausiai kartu su ugniagesių profesionalų komandomis budėjo bei į incidentus vyko Viešvilės savanorių ugniagesių rinktinė – 50 kartų.

Už gaisrų gesinimą kaimo vietovėse yra atsakingos savivaldybės. Joms tokią funkciją deleguoja valstybė. Todėl Jurbarko rajono priešgaisrinė tarnyba kartu su Viešvilės bendruomenės centru „Skalvija“ ir Smalininkų bendruomenės centru parengė projektą, kuris bus finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų bei Jurbarko rajono savivaldybės lėšų. Šiemet už daugiau kaip 20 tūkst. eurų savanoriams ugniagesiams bus nupirkta apsauginių ugniagesio gelbėtojo aprangų, gaisrų gesinimo ir radijo pokalbių įrangos.

Svarbiausia – netrukdyti

Ne visose Lietuvos savivaldybėse savanoriai ugniagesiai tapo tikrove. Pasak Biržų rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininko Kęstučio Vaičaičio, jų rajone savanorių ugniagesių nebuvo nei prieš trejus metus, nei dabar. Komandas sudaro ugniagesiai profesionalai, o savanorių jie nepasigenda. „Kol bus išlaikomi profesionalai, tol jų ir užteks. Svarbiausia jiems netrukdyti dirbti ir nenaikinti tų komandų“, – įsitikinęs Biržų rajono savivaldybės ugniagesių vadovas.

Anot jo, padedant Biržų rajono savivaldybės vadovams, jiems visuose kaimuose pavyko išsaugoti ugniagesių komandas. K.Vaičaičio nuomone, tose savivaldybėse, kur į pagalbą atėjo savanoriai, situacija gesinant gaisrus tikrai nepagerėjo. „Ten profesionalių ugniagesių etatai buvo panaikinti, o vietoj jų buvo surašyti savanoriai. Ar priverstiniai, ar „popieriniai“ – aš nežinau. Gesinant gaisrus, likviduojant incidentus, reikia patirties, greitos reakcijos. O kol sulauksime savanorio, kažin ar mes gyventojams galėsime padėti nelaimės atveju“, – situaciją apibūdino Biržų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas.

Norinčiųjų nedaug

Pasak Pasvalio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovo Sauliaus Maticko, jiems gesinti gaisrus padeda tik 4 savanoriai ugniagesiai, o prevencinę veiklą vykdo dar 25 savanoriai ugniagesiai, tarp jų yra ir seniūnų, savivaldybės darbuotojų, net mero pavaduotojas.

Rokiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Remigijus Sunklodas sakė, kad šiuo metu sutartys savanoriškai veiklai vykdyti, gaisrams gesinti sudarytos su 8 profesionaliais ugniagesiais iš Rokiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir su 3 savanoriais ugniagesiais, kurie nesusiję su profesionalia ugniagesyba.

„Rajone susikūrusi ugniagesių savanorių draugija žada savo veiklą plėsti Žiobiškyje ir Lukštuose, kur neliko anksčiau buvusių profesionalių ugniagesių, bet visa turėta technika išsaugota. Laukiame savivaldybės tarybos sprendimo perduoti tą įrangą ugniagesių savanorių draugijai“, – pasakojo R.Sunklodas. Jis neslėpė, kad savanoriais ketina kviesti panaikintose ugniagesių komandose dirbusius profesionalus.

Savanorystės daigeliai

PAGD Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Nuobarienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad savanorių ugniagesių šalyje nuolat daugėja. Tiesa, procesas vyksta ne itin sparčiai. Mat Lietuvoje savanorystė gesinant gaisrus – dar naujas dalykas, nors Vakarų Europos šalyse ji turi gilias šaknis.

„Ir Lietuvoje stebime tendencijas, kad vis daugiau žmonių prisijungia prie ugniagesių savanorių. Visuomenė tampa sąmoningesnė. Net ir jaunimas nelieka nuošalyje. Prieš kelias dienas sulaukėme laiško iš jaunos mergaitės, kuri norėtų tapti ugniagese savanore, tik ne kovojančia su ugnimi, bet vykdančia šviečiamąją veiklą“, – pasakojo L.Nuobarienė. Savanoriais ugniagesiais Lietuvoje gali tapti 18–65 metų gyventojai, o jaunuoliai nuo 14 metų kviečiami tapti savanoriais, atliekančiais prevencinį visuomenės švietimą gaisrosaugos klausimais.

Pasak L.Nuobarienės, pradžioje savanoriais ugniagesiais dažniausiai tapdavo tie, kurie dirba profesionaliais ugniagesiais, o dabar vis daugiau tarp savanorių žmonių, visiškai nesusijusių su šia profesija. Be to, nuo praėjusių metų rudens yra padvigubintos savanorių ugniagesių parengimo pajėgos – anksčiau norintieji tapti savanoriais ugniagesiais turėdavo kreiptis į savivaldybių priešgaisrines tarnybas, o dabar jau gali kreiptis ir į apskrityse veikiančias priešgaisrines gelbėjimo valdybas.

Tikimasi, kad savanorystės plėtrai pasitarnaus ir šiuo metu rengiami Priešgaisrinės saugos įstatymo bei poįstatyminių aktų pakeitimai, kurie turėtų palengvinti tapimo savanoriu ugniagesiu procesą.

Reikalingi visi

Kęstutis Lukošius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius

Savanorystė darosi vis aktualesnė, nes šalies savivaldybės susiduria su rimtomis problemomis – gyventojų ne tik mažėja, bet jie ir sensta. Kartais būna labai sunku kaimuose sukomplektuoti ugniagesių komandas, tačiau tai nereiškia, kad jos keičiamos savanorių komandomis. Šiuo metu sistemoje dirba trijų skirtingo pasirengimo lygių ugniagesiai – statutiniai profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai, etatiniai savivaldybių ugniagesiai ir savanoriai ugniagesiai. Visus vienodai vertiname ir visi vienodai reikalingi – ne tik gaisrų ar kitokių nelaimių atveju, bet ir prevenciniam darbui. Savanoriai skleisdami apsaugos kultūrą gali labai pagelbėti – jie žino, kaip išvengti nelaimių, ir gali tomis žiniomis pasidalyti su gyventojais, kad šie taip pat mokėtų apsisaugoti ir išvengtų nelaimių.