Asociatyvi nuotr.

Pandemijos metu nelengva daugeliui. Tačiau Vyriausybei prabilus apie poros šimtų eurų išmoką pensininkams, sulaukta nevienareikšmiškos reakcijos. Kodėl taip yra, „Valstiečių laikraštis“ kalbina ekonomistą Romą Lazutką.

Kaip vertinate prapliupusį išmokų lietų?

Visų pirma reikia nepamiršti, kad išmokos mokamos visų mūsų žmonių sąskaita. Juk valstybė tų pinigų nesukuria, tiesiog renka mokesčius, o kadangi dabar yra ekonomikos nuosmukis, tai viskas dengiama iš skolintų lėšų. Gal yra kiek nors rezervo, tačiau jis sukauptas iš mūsų žmonių įmokų. O jei lėšų trūksta, tai valstybė paprastai skolinasi. Žinoma, yra niuansų, kad valstybių skolų atiduoti nėra privaloma, juk jei suėjus grąžinimo terminui valstybė negali jų grąžinti, nes nesurenka mokesčių, tiesiog vėl ima ir skolinasi. Naujomis paskolomis grąžina senas, taip valstybės skola kaupiasi. Paprastai gerais laikais valstybės ekonomika auga, todėl ji tas skolas gali atlyginti. Juk per 2009-ųjų krizę valstybė labai daug prisiskolino, tačiau per 10 metų ekonomika augo, pamažu valstybė atidavinėjo skolas, kai nebuvo iš ko, vėl ėmė naujas paskolas. Taigi jei ekonomika ateity augs, viskas bus gerai, tačiau jei po kelių metų vėl kils pandemija, skolintis jau bus sunkiau – turinčiai daug paskolų valstybei skolinama nenoriai arba pakeliamos palūkanos.

R. Lazutka

R. Lazutka

Tačiau kodėl kilo toks erzelis: vieni pritaria, kiti abejoja, treti prieštarauja, aiškina esą valdantieji daro priešrinkiminį šou. Ar tai blogai – pensininkai gaus tuos 200 eurų ir džiaugsis?..

Tai, kad valstybės padeda žmonėms, yra gerai. Visuomet reikia skatinti vartojimą, kuris yra ekonomikos variklis. Reikia, kad valdžios tai darytų, nes paprastai krizių atvejais vienas reiškinys gena kitą: žmonės netenka darbų, tada jie gali mažiau pirkti, paslaugas teikiančios įmonės turi mažinti darbuotojų skaičių ir t. t. Įsisuka karuselė, ekonomikos spyruoklė sukasi žemyn. Todėl būtina sulaikyti ekonomiką nuo tokio smukimo, reikia, kad žmonės turėtų iš ko pirkti. Klausimas tik vienas – kaip tuos pinigus dalinti, kad jie pasiektų būtent tuos, kuriems jų reikia labiausiai? Juk yra įvairiausių būdų ir kelių. Todėl ir diskusijų, ar pensininkai nukentėjo, yra labai įvairių. Juk yra pensininkų, kurie, tarkim, kaip Seimo nariai, gauna pensiją ir atlyginimą, dar kiti pensininkai turi savo verslus. Taip pat ir teisėjai, kurių pensijos siekia 1 000 eurų, policininkai, kurie gauna pareigūnų pensijas, o dar antrą pensiją iš SODROS ir pan. Tačiau yra ir tokių, kurie nedirba, jų pensija labai maža. Dažniausiai tai moterys, kurių alga kadaise buvo mažesnė, tos pensijos nuvertėjo ir jos gyvena labai sunkiai, ypač jei liko vienišos. Taip pat kalbame apie vienišas, neįgalius vaikus auginusias mamas, kurių finansai labai riboti, nes atėjus laikui jos tiesiog nesukaupė stažo. Dabar tokios moterys gauna šalpos pensiją – 210 eurų. Tai kaip lyginti tuos, kurie gauna šešis šimtus eurų pensijos ir dar atlyginimą, siekiantį 2 000 eurų, su gaunančiaisiais varganą pensiją? Todėl būtina pažvelgti atidžiau ir pagelbėti būtent tiems, kuriems reikia. Reikėtų diferencijuoti.

Kitas labai svarbus dalykas – padėti ne tik per krizę. Reikia sudaryti sąlygas sukurti gerovės valstybę, kurioje kiekvienas gyventų oriai.

Tačiau gerovės valstybė per pandemiją gali likti tik gražia vizija…

Galiu palyginti – štai mes turime ligos išmokas, mokamas iš SODROS, ir nedarbo išmokas. Ligos išmokų sistema gerai padaryta ir veikia. Sergantys žmonės visada gauna išmokas už pirmąsias dvi dienas iš darbdavio, kitką moka SODRA. Todėl kai per pandemiją reikėjo prižiūrėti vaikučius, mamos ir tėčiai du mėnesius gavo ligos išmokas. Ir tai suveikė gerai, nes ligos išmoka sudaro didžiąją dalį algos, yra diferencijuota – kas daugiau gauna, tam ji išmokama didesnė. Tai puikus gerovės valstybės pavyzdys, kuris suveikė ir pandemijos metu. O tuo tarpu nedarbo išmoką gali gauti tik tie, kurie išdirbo 12 mėnesių, paskui ta išmoka kas trejetą mėnesių yra mažinama, todėl žmonės nedarbo atveju buvo labai menkai apsaugoti. O dabar daug kas neteko darbų ir bene du trečdaliai iš jų negauna bedarbio išmokos. Manau, kad vietoje tų kelių šimtų eurų dalijimo į kairę ir į dešinę geriau reikėjo sustiprinti bedarbių apsaugą. Tiesa, dabar vyriausybė įveda tokią naujovę – tie, kurie negauna iš SODROS, galės gauti darbo ieškančiojo išmoką iš biudžeto. Tai reikia stiprinti. O štai dėl pagalbos pensininkams – vietoje vienkartinio pinigų dalijimo reikia pamąstyti apie pensijų didinimą, juk buvo planuota jas didinti nuo naujųjų metų, o kaip bus dabar? Juk SODROS biudžetas dėl bendros ekonominės situacijos mažėja. Tad jei nuo kitų metų SODROS biudžetas bus deficitinis, iš ko reikės mokėti pensijas? Vėl teks skolintis. Šiuos klausimus reikia spręsti, o ne mėtyti vienkartines išmokas.

Pensijų sistemą reikia reformuoti, tai Vyriausybė buvo įsirašiusi į programą, bet taip nieko ir nepadarė. Yra tokių, kurie gauna dvi pensijas ir gana neblogas. O kai kas gauna vieną ir labai menką. Štai ką reikia tvarkyti nepaisant krizės. Suprantu, kad kiekvienas džiaugsis šita numesta išmoka, taigi politikai pritaria, prezidentas pradžioje kritikavo, bet dabar irgi pritaria, dar jis siūlo išmokas vaikams. Ir prezidentas teisus: kodėl vien pensininkams? O ką daryti šeimoms, kurioje abu tėvai prarado darbą – jiems juk nemokama, o bedarbio išmoka nesuveikia taip, kaip turėtų.