Artėjant Seimo rinkimams pasigirdo kalbų dėl radikalios Seimo rinkimų sistemos pertvarkos. / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Seimo rinkimai jau visai čia pat. Kaip ir kaskart, prieš rinkimus pasigirsta kalbos apie neefektyvią rinkimų sistemą. Šį kartą Prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis, kalbėdamas apie Seimo rinkimų reformą, užsiminė, kad Prezidentūra norės diskutuoti apie rinkimų sistemos keitimą iš mišrios, kokia yra dabar, į proporcinę. Ir vis dėlto šis siūlymas sulaukė itin aštrių pasisakymų – vieni griežtai prieš, kitiems rodosi, kad pats laikas atsisakyti vienmandačių apygardų. Kuris rinkimų variantas demokratiškesnis? Kuris lemtų kokybiškesnį Seimo darbą?

Ieško asmeninės naudos?

Tenka pastebėti, kad rinkimų reformos kortą dažniausiai traukia tie, kurie nujaučia prastokus rinkimų rezultatus ir, pasitelkdami reformą, bando pelnyti palankesnes sąlygas sau ir savo partneriams. Dėl to dažnu atveju naivu manyti, kad rinkimų reformos siekiama dėl skaidresnės politikos – veikiau dėl naudos sau.

Konstitucija numato, kad Seimo rinkimų sistema gali būti bet kokia – proporcinė, mažoritarinė arba mišri. Lietuvoje šiuo metu derinama proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos – 71 narys renkamas absoliučiosios daugumos būdu, o 70 – taikant proporcinį atstovavimą su galimybe reitinguoti partijų sąrašus.

Negali atstovauti apygardoms

Tuo tarpu Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas laidoje „DELFI diena“ kalbėjo, kad pats dar prieš daugiau kaip dešimtmetį kėlė idėją dėl vienmandačių apygardų naikinimo.

„Akivaizdu, kad proporcinė rinkimų sistema turi daugiau pranašumų prieš mažoritarinę. Galima sakyti, kad žymiai mažiau balsų nueina veltui negu pagal mišrią. Be to, yra ir kiti dalykai – Seimo narys yra visos tautos atstovas ir jis negali atstovauti jokiai teritorinei bendruomenei. Jis turi vadovautis nacionaliniu interesu. Aišku, natūralu, kad žmonės, kurie yra renkami apygardose, visada turės vidinę įtampą“, – kalbėjo D. Žalimas.

Konstitucinio teismo pirmininkas teigia, kad pagal Konstituciją Seimo narys yra visos tautos atstovas. Tuo tarpu vienmandatėje apygardoje rinkimus laimėję Seimo nariai gali jausti vidinį ar išorinį spaudimą daugiau dėmesio skirti būtent apygardos interesų gynimui.

 Kraštietis parlamentaras D. Kaminskas tikina – naikinti vienmandačių tikrai negalima.  Artėjant Seimo rinkimams pasigirdo kalbų dėl radikalios Seimo rinkimų sistemos pertvarkos. / BNS nuotr.

Kraštietis parlamentaras D. Kaminskas tikina – naikinti vienmandačių tikrai negalima. Artėjant Seimo rinkimams pasigirdo kalbų dėl radikalios Seimo rinkimų sistemos pertvarkos. / BNS nuotr.

Leidžia žmogui susipažintiVienmandatės apygardos palankiai vertinamos nemažo skaičiaus rinkėjų. Vis dėlto būtent vienmandatėse išrinkti Seimo nariai turėjo skirti labai daug dėmesio asmeninio ryšio su rinkėjais užmezgimui.

Galimybė pažinti renkamą politiką, artimas ir glaudus ryšys rinkėjams vis dar stipriai imponuoja. Į tą dėmesį atkreipia ir kėdainietis Seimo narys Darius Kaminskas.

„Patys valdantieji dar anksčiau yra sakę, kad rinkiminėje sistemoje apskritai turėtų vyrauti vienmandatės. Tiesa, dabar tokios kalbos jau kiek nuosaikesnės. Tačiau aš manau, kad naikinti vienmandačių tikrai negalima.

Jos suteikia rinkėjams galimybę gerai pažinti žmogų. Rinkėjai gali atsirinkti asmenybes, kurias nori matyti Seime. Taip į Seimą patenka kur kas daugiau asmenybių, kurių Lietuvoje ir taip trūksta.

Vienmandatėje vyksta kandidatų egzaminavimas ir, galiu pasakyti, labai rimtas egzaminavimas. Rinkėjai su kiekvienu kandidatu gali susitikti, užduoti klausimus, diskutuoti, sužinoti nuomonę pačiais įvairiausiais klausimais, debatuoti. Jie gali pažinti žmogų, kurį renka į Seimą.

Bijau, kad jei būtų panaikintos vienmandatės apygardos ir būtų pereita prie proporcinės rinkimų sistemos, išnyktų galimybė rinkėjams pasirinkti asmenybes.

Būtų sudaromi politiniai sąrašai, juose vyrautų partiniai žmonės, dažnu atveju jie būtų iš didžiųjų miestų, regionai būtų pamiršti, nustumti į antrą planą. Regionuose gyvenančių žmonių niekas neatstovautų“, – atkreipia dėmesį D. Kaminskas pabrėždamas, kad gyvenimo tempas ir problemos didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir regionuose labai skiriasi.

Didmiesčių politikams tikrai sunku suprasti, su kuo susiduria regionų gyventojai, o tai reiškia, kad jų priimami sprendimai būtų palankūs didmiesčiams, o regionuose paprasčiausiai neveiktų.

Pokyčių tikėtis sunku

Vis dėlto, nors kalbos apie rinkiminės sistemos keitimą nenurimsta, D. Kaminskas mano, kad sunku būtų tikėtis esminių pokyčių ir perėjimo prie vienos iš radikalesnių rinkiminių sistemų.

„Reali situacija yra tokia, kad sunku būtų tikėtis, jog rinkimų sistema pakryps į vieną ar į kitą pusę. Sprendimas tikrai nebūtų vienareikšmiškas.

Pasilikti tik prie vienmandačių apygardų neleis partijos, nes jos suinteresuotos, kad jų lyderiai ir partijos nuolatiniai, ilgalaikiai nariai būtų išrinkti pagal proporcinę sistemą. Savo ruožtu pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos neleistų tie, kurie laikė savo egzaminus vienmandatėse, juos išlaikė ir supranta to dalyko svarbą. Jie palaikys vienmandates.

Manau, realiausia situacija tokia, kad Lietuvoje išliks mišri rinkimų sistema, nors tenka pripažinti, kad ji tikrai nėra ideali“, – sako parlamentaras.

Dirba visiems

Vienmandatėje apygardoje išrinktas parlamentaras D. Kaminskas nesutinka su mintimi, kad apygardoje išrinkti politikai pamiršta globalesnes Lietuvos problemas ir darbuojasi tik dėl savo rajono. Politiko teigimu, didžioji dalis darbo yra daroma dėl visų Lietuvos gyventojų, o manyti, kad proporcinė rinkimų sistema apsaugos nuo vieno ar kito politiko padidinto dėmesio kažkuriam regionui – tiesiog naivu.

„Aš atstovauju visai Lietuvai. Tikrai nėra taip, kad galvočiau tik apie savo rinkiminę apygardą. Ir lygiai taip pat daro kiti vienmandatėse išrinkti Seimo nariai. Mūsų sprendžiami klausimai susiję su mokesčiais, socialinėmis problemomis, sveikatos apsauga – jie svarbūs kiekvienam rinkėjui, kad ir kur jis begyventų.

Maža to, net jei ir būtų įteisinta proporcinė rinkimų sistema, naivu būtų galvoti, kad politikai būtų atsiriboję nuo kažkurios vietovės, kurioje jie gyvena ar iš kurios yra kilę. Nors tokiu atveju dauguma politikų veikiausiai būtų iš didmiesčių, vis dėlto kas garantuos, kad į juos nesikreips, tarkime, jų gimtųjų miestų merai, prašydami pagalbos ar užtarimo?

Nemanau, kad tai rimtas argumentas sakyti, kad proporcinė sistema privers Seimo narius dirbti visiems, o ne vienam regionui“, – įsitikinęs Darius Kaminskas.

 

Eglė KUKTIENĖ