Šį antradienį iš Vilniaus Katedros aikštės Alytaus rajone, Punios seniūnijoje, Norgeliškių kaime, šalyje žinomos gyvūnų globos bendrovės „Nuaras“ Dzūkijos gyvūnų priežiūros centre atsidūręs šernas išvežtas į Panevėžio rajone, netoli Ramygalos esančius miškus. Po Vilniaus centrą bėgiojęs žvėris ir tapęs savotiška įžymybe į laisvę išleistas ir su žinomo žmogaus vardu. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pavardę jam išrinko LNK televizijos žiūrovai, kurie buvo pakviesti siūlyti šernui vardą reportaže apie Katedros aikštėje šio mėnesio pradžioje bėgiojusį žvėrį.
šgabeno parsivežęs gyvūnų priežiūros specialistas
Pirmosiomis šio mėnesio dienomis Vilniaus centre, Katedros aikštėje, pasirodęs bėgiojantis šernas Alytaus rajone, Punios seniūnijoje, Norgeliškių kaime esančiame „Nuaro“ Dzūkijos gyvūnų priežiūros centre atsidūrė neatsitiktinai.
Dėl laukinių gyvūnų globos priemonių teikimo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra sudariusi sutartį su šalies Gyvūnų globėjų asociacija. Tad šiems netikėtai pasirodžius urbanizuotose teritorijose, kaip atsitiko šiuo atveju, ar gavus pranešimų apie tokių gyvūnų neteisėtą laikymą, bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešama asociacijai.
Gyvūnų globėjų asociacija ima organizuoti laikiną laukinių gyvūnų globą.
Gavus pranešimą apie sostinėje, Katedros aikštėje, lakstantį šerną, atvykusi asociacijos komanda pirmiausia nuotoliniu būdu užmigdė žvėrį. Atgabenti į laikinus namus buvo iškviestas bendrovės „Nuaras“ Dzūkijos gyvūnų priežiūros centro, esančio Alytaus rajone, Punios seniūnijoje, Norgeliškių kaime, gyvūnų priežiūros specialistas Renatas Sartanavičius. Jis automobiliu šerną iš Vilniaus parsivežė gegužės 4-osios paryčiais.
Kaip sakė Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis, su urbanizuotoje teritorijoje pasirodžiusiu šernu reikalų turėti teko pirmą kartą.
Šį antradienį, beveik po pustrečios savaitės, tas pats gyvūnų priežiūros specialistas, pasitelkęs pagalbon draugą, žvėrį automobiliu išvežė į Panevėžio rajoną, netoli Ramygalos esančius miškus. Tiek laiko užtruko šernui taikytas karantinas, tyrimas dėl afrikinio kiaulių maro pavojaus, kuris parodė žvėrį esantį sveiką, specialių numerių į ausis, navigacijos užsakymas, kad būtų galima stebėti jo judėjimą laisvėje.
Prieš paleidimą į laisvę veterinarijos specialistai jam į ausis įsegė specialius numerius, taip ausyje įsegta ir navigacija.
Kelionei į laisvę šernas buvo patalpintas į specialų narvą, šis apklotas užtiesalais.
Kaip sakė R.Sartanavičius, kelionės pradžioje žvėris narve šiek tiek blaškėsi, bet netrukus nurimo, ir Ramygala pasiekta sėkmingai.
„Kai buvo pavadintas Veryga, ėmė stovėti ant dviejų kojų“
Dzūkijos gyvūnų priežiūros centre Vilniaus įžymybe tapęs maždaug vienų metų šernas gyveno narve, ir jame neblogai jautėsi. Leidosi šeriamas iš rankų žolėmis, bulvėmis, grūdais. Tai, gyvūnų prižiūrėtojų pastebėjimu, rodo, kad jis yra prijaukintas, galbūt pabėgęs iš globojusių žmonių.
Šiam šernui vardą rinko LNK televizijos žiūrovai, kai tokia galimybė jiems buvo suteikta parodžius reportažą apie Vilniaus centre bėgiojusį šerną.
Didžiausio palaikymo surinko sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pavardė. Verygos vardą žiūrovai šernui pasiūlė dėl konkrečios priežasties – žvėris geria tik vandenį ir neėda mėsos. Matyt, ministras televizijos žiūrovams asocijuojasi su sveiku gyvenimu būdu, galbūt alkoholio pardavimo apribojimais.
Tad į laisvę šernas išleistas jau turintis Verygos vardą.
„Kai buvo pavadintas Veryga, ėmė stovėti ant dviejų kojų. Kai aš jį vadinau Goša, tik šnipu daužė grotas, gal jam nepatiko vardas“, – šmaikštavo gyvūnų priežiūros specialistas R.Sartanavičius.
Jo teigimu, globotinis sveria apie 100 kilogramų, gal apie dešimt kilogramų priaugo būdamas centre.
Kodėl pasirinktos Ramygalos apylinkės?
Gyvūnų globėjų asociacijos vadovo V.Gustaičio teigimu, šerno paleidimo į laisvę vietą nurodė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
„Tai teritorija, praėjusi afrikinio kiaulių maro etapą, čia gera mitybinė bazė, stumbrų gyvenamoji vieta. Kadangi stumbrai yra stebimi, tuo pačiu bus galima stebėti ir šį šerną. Navigacija jam sumontuota mokslo tikslais dėl afrikinio kiaulių maro stebėjimo. Pagaliau yra visuomenės noras žinoti šio šerno buvimo vietą“, – aiškino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.
Alma MOSTEIKAITĖ