Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

Šilutės r. savivaldybė prieš kelerius metus nusimatė tokią viziją: „Šilutės kraštas – kur vanduo ir žmonės kuria veržlų gyvenimą“. Matyt, vizija vandeniui patiko, jo tiek pritekėjo į Pamario kraštą, kad potvynius keičia poplūdžiai, žmogui nepalikdami veržlumo iš šio rato išsiveržti, nes vanduo dar veržlesnis.

129 dienos
Praėjusiais metais 400 m kelio Šilutė–Rusnė atkarpa po vandeniu išbuvo 129 dienas – 4 mėnesius ir 1 savaitę, tai yra, daugiau negu trečdalį metų. Tai laikas, kai vandens gylis ant kelio į Rusnę viršijo 15 cm, o esant tiek vandens per apsemtą kelio ruožą lengvieji automobiliai, keleiviai perkeliami specialia kelininkų technika – ant specialios priekabos užvairuotą automobilį per vandenį tempia traktorius. Čia jų būna 4, o dirba 2 ar 3, priklausomai nuo laukiančiųjų automobilių skaičiaus, nuo vandens gylio, srovės stiprumo. Kai vandens viršum kelio susidaro pusė metro, 4 traktoriams su priekabomis prasilenkti šioje atkarpoje tampa pavojinga.
Estakados laukiama dešimtmečius, ją pažadėta statyti šiais metais.

Informaciją „Pamariui“ pateikęs Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas nurodė, kad liepą Šilutės rajone iškrito 137,1 mm kritulių (mėnesio norma – 80 mm), rugpjūtį – 46,9 mm (norma – 95 mm), rugsėjį – 167,5 mm (norma – 89 mm), spalį – 255,2 mm (norma – 90 mm), lapkritį – 121,1 mm (norma 83 mm), gruodį – 93,5 mm (norma – 68 mm). Iš viso antrąjį praėjusių metų pusmetį iškrito 821,3 mm kritulių, kai vidutinė daugiametė norma yra 505 mm.

300 tūkstančių eurų automobiliams kelti

Rugsėjo 20 d. Šilutės rajone paskelbta ekstremali situacija. Merkė lietūs, laukuose liko nenuimto derliaus, tvino upės, vanduo sėmė sodybas, ūkinius pastatus, gyvenamųjų namų rūsius. Rudenį vanduo apsėmė kelią į Rusnę, ko nėra buvę daugybę metų.

Tačiau vanduo diktavo sąlygas ir tradiciškai 2017 metų pradžioje: sausio 3 d. esant vandens gyliui 15 cm pradėta kelti automobilius per užlietą kelio Šilutė–Rusnė ruožą, vandens gniaužtuose buvo 22 rajono kelių ruožai, iš viso per 25 km kelių, kurie tapo nepravažiuojami.

Sausio 3 d. pradėta automobilius kelti, o baigta kovo 24 d., kai vandens ant kelio beliko 14 cm. Iš viso pernai automobilius į Rusnę kėlė 129 dienas. Šiemet darbas vyksta toliau.

Vidutiniškai per vieną dieną nuo 6 iki 22 val. perkeliama apie 700 automobilių. Vienos dienos perkėlimo išlaidos siekia 2500 eurų.

Pernai automobilių kėlimo apsemtu kelio Šilutė–Rusnė ruožu vidutiniškai kainavo 322 500 Eur.

Rekordai

Netesėti pažadai pastatyti estakadą kelyje į Rusnę tikrai galėtų būti įrašyti Lietuvos rekordų knygoje (bet nėra). O jeigu dar suskaičiavus, kiek pinigų nuėjo vėjais rengiant žmogaus ūgio krūvą studijų, parengiamųjų projektų, neva reikalingų estakadai statyti…

Užtat Šilutė minima meteorologijos rekordų sąraše. 1981 m. – didžiausiais metinis kritulių kiekis siekė 1109,2 mm, 1994 m. liepą visiškai jų nebūta, tad Klaipėda, Palanga, Šilutė ir Telšiai pateko į mažiausių mėnesio kritulių rekordininkus, 1978 m. rugpjūtį Šilutėje buvo užfiksuotas didžiausias mėnesio kritulių kiekis – 291,1 mm prilijo per vieną mėnesį.

Gerų prognozių nežada

2017 m. lydėjo rekordinės liūtys, pridariusios nuostolių ūkininkams – jie neteko dalies derliaus, neįvažiavo į įmirkusias dirvas ir rudenį beveik nieko nepasėjo, iš apsemtų ganyklų anksti suginė į tvartus gyvulius ir turėjo juos šerti žiemai sukauptais pašarais. Šiemet tai pajus visi… Dauguma Lietuvos rajonų sužinojo, kas yra potvyniai ir poplūdžiai. Lapkritį kritulių kiekis daugiametes normas visur viršijo 2–3 kartus. Poplūdžiai dabar susimaišė su potvyniais, jų būna visais metų laikais, juos sunku beatskirti. Potvyniu buvo laikomas toks reiškinys, kai vanduo kyla dėl sniego tirpsmo, o poplūdžiu, – kai vandens lygis didėja dėl lietaus.

Anot specialistų, reikia ruoštis šlapiam pavasariui, nes žemė, jeigu įšals, yra prisigėrusi vandens, liūčių, potvynių, poplūdžių ateityje tik daugės, potvyniai – dažnės ir bus vis ilgesni. Akivaizdi klimato kaita siunčia jau ne pirmus signalus: juk vos prieš dvejus metus, 2015 m. Lietuva kentėjo nuo sausros, kai buvo išdžiūvę upeliai, net šuliniai.

Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Vandens lygis kyla

Per pastaruosius 25 metus rugsėjo–spalio mėnesiais Nemunu nutekėdavo vidutiniškai 3,3 kubinio kilometro vandens, o pernai nutekėjo net 8,3 kub. km. Tokį vandens kiekį lėmė gausūs krituliai, kurių per abu mėnesius iškrito 259 mm, kai norma yra 124 mm.

Per 1993 m. poplūdį Nemunu nutekėjo 6,6 kub. km vandens. Tačiau tais metais kelias Šilutė–Rusnė nebuvo apsemtas. Mat vandens lygis Nemuno žemupyje priklauso ne tik nuo sutekančio iš aukštupio, kur jo dydį lemia kritulių kiekis, bet ir nuo Baltijos jūros vandens lygio. Kai Kuršių marių vandens lygis pakyla, tai apsunkina Nemuno vandeniui tekėti į marias ir Baltijos jūrą. Štai praėjusių metų rugsėjį Baltijos jūros lygis buvo 14 cm, spalio mėnesį – 25 cm aukštesnis už daugiametį.

Kodėl vyksta klimato kaita?

Dėl žmonių veiklos (pramonės, žemės ūkio, transporto) sukeltos atmosferos taršos Žemės atmosferoje stiprėja šiltnamio efektas: iš Saulės ateinantys spinduliai pasiekia ir sušildo Žemės paviršių, tačiau šiluma, sklindanti nuo Žemės paviršiaus, yra sulaikoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų (teršalų). Panašiai veikia stiklas ar plėvelė sodininkų šiltnamiuose, todėl šis reiškinys ir vadinamas šiltnamio efektu.
Dėl klimato kaitos pasaulyje daugėja ekstremalių orų: karščio bangų, liūčių, stiprių vėjų, kyla vandenynų lygis.

Parengė Stasė SKUTULIENĖ