Šalyje iš įvairių tribūnų paskelbtas karas smurtui šeimoje, ypač – smurtui prieš vaikus. Policija ėmė viešinti visus per parą užregistruotus tokius atvejus ir elgtis griežtai – tokius namus laikinai palikti be vaikų, šiuos išskirstant po globos įstaigas ar giminaičių namus. Teisėjai irgi neatsilieka – siunčia smurtautojus į pataisos namus, nors ir trumpam laikui. Tokiais kovos būdais tikimasi kuo greičiau perauklėti lietuvius.

Perlenkta lazda?

Deja, smurto šeimoje mažėjimo tikisi tik optimistai. O pesimistai sako, kad tas perauklėjimas truks dar ne vieną dešimtmetį, nes smurtas artimoje aplinkoje įsišaknijęs giliai. Tačiau dar yra ir didžiulis būrys skeptikų, teigiančių, kad kovoje su smurtu pastaruoju metu perlenkta lazda.

Štai šalies policijos įvykių suvestinėse kasdien užrašyta po keliolika faktų, kai policininkai buvo iškviesti gesinti smurto šeimose. Nuvykę pareigūnai neretai randa susimušusius suaugusiuosius, skubiai įvertina, kuris iš jų buvo piktesnis, ir veža mažiausiai dviem paroms į areštinę. Labai dažnai paaiškėja, kad pora pešėsi matant savo mažyliams. Šiems iškart ieškoma blaivių artimųjų, kurie galėtų laikinai išsivesti vaikus. Jau buvę net tokių atvejų, kai įtariamo smurtautojo auka, kuriai neprireikia medikų pagalbos, neblaivi tik šiek tiek (lengvas girtumo laipsnis), tačiau jai namie po incidento nepaliekamas net ir 16–17 metų sūnus ar dukra – esą ir nesaugu su tokia mama, ir blogas pavyzdys. Toks nepilnametis priešinasi policininkų sprendimui, tikina, kad viskas bus gerai, nes jis jau ne pirmą kartą matė besiriejančius tėvus, tačiau priverstas vis tiek krautis būtiniausius daiktus į krepšį ir palikti namus. Gerai, jeigu išvyksta pas močiutę ar tetą, bet kur kas blogiau – jeigu į globos namus. Nes juose niekada nebuvęs mąstantis paauglys išgyvena ir gėdos, ir nerimo, ir baimės jausmus, kitaip tariant – jaučiasi kaip patyręs psichologinį smurtą. Ratas užsidaro. Todėl ir sakoma, kad kovoje su smurtu lazda neretai perlenkiama.

Gilios šaknys

Bet kaip neperlenkti tos lazdos, atsakymo vis dar ieškoma daugelyje institucijų.

Šie itin aktyvūs kovos su smurtu veiksmai ir pareigūnų, ir medikų, ir visuomenininkų buvo pradėti po to, kai sausio pabaigoje Kauno klinikose mirė mažametis kėdainietis Matas (4 m.), namie patyręs, kaip įtariama, motinos ir patėvio stiprų smurtą. Paaiškėjo, kad berniukas smurtu „auklėtas“ ne vieną kartą.

Maža to, po Lietuvą sklindant Mato tragedijos išjudintai kovai prieš smurtą, kovo pradžioje Šiaulių ligoninėje mirė taip pat, kaip įtariama, motinos smurtą patyrusi vos 7 mėnesių mergytė. O pačiai motinai – vos 17 metų...

Šis faktas netgi perša išvadą, kad smurtas šeimoje taip įsigalėjęs, jog jokia kova negali jo išrauti. Juolab kad policijos užfiksuoti faktai rodo, jog dėl žiauraus smurto prieš namiškius (naudojant peilį ar kitus žalojančius įrankius) žabojantys pančiai reikalingi net ir visai jaunutėms moterims (18–20 metų), sveiką nuovoką skandinančioms alkoholyje. Jos užaugo tokioje aplinkoje – taip gyvena ir pačios, o liūdniausia, kad tokias „tradicijas“ jos perduos ir savo vaikams.

Kaip efektyviai kovoti su šaknis giliai įleidusiu smurtu šeimoje, būdų kol kas nerandama. Šiaudo griebiasi teismai – na, gal nors trumpas įkalinimas kai kuriuos smurtautojus privers susimąstyti ir keisti savo gyvenimo būdą?

Su kirviu rankose

Štai prieš kurį laiką Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Kazlų Rūdos gyventojas Edvinas Bartkevičius (32 m.) buvo kaltinamas girtas smurtavęs prieš savo motiną (52 m.), su kuria kartu gyvena, paskelbė nustatęs šio jauno vyro kaltę ir pasiuntė jį 8 mėnesius atgailauti pataisos namuose. Bet smurtautojas nenori vykti į „zoną“, kurioje jis, ne kartą teistas, jau yra gyvenęs. Todėl vyras apskundė minėtą nuosprendį Kauno apygardos teismui.

Bartkevičius įsitikinęs, kad teismas turėjęs skirti jam švelnesnę bausmę, mat ir šį smurtautoją teisme kaltinusi prokurorė buvo pasiūliusi bausti jį tik 60 parų arešto.

Neseniai Kauno apygardos teismas išnagrinėjo E. Bartkevičiaus apeliacinį skundą, bet nuteistojo nė kiek nenudžiugino, nes nustatė, kad pirmasis – Marijampolės – teismas viską savo darbe atliko tinkamai ir bausmę smurtautojui paskyrė pelnytą. Taigi dabar nuosprendis E. Bartkevičiui jau įsiteisėjo – vyras privalo atlikti 8 mėnesių įkalinimo bausmę.

Į „zoną“ šį neramų Kazlų Rūdos gyventoją nuvarė jo girtavimas praėjusių metų spalio pabaigoje. Vyras, būdamas vidutiniškai apgirtęs (1,56 promilės alkoholio kraujyje), namie nedavė ramybės savo motinai ir sukėlė konfliktą – porą kartų spyrė motinai į galvą ir mažiausiai 4 kartus sudavė smūgius kumščiais. Negana to, pasiėmęs kirvį, girtas sūnus daužė juo kambario grindis ir rėkė: „Užkaposiu!“, „Nukirsiu galvą!“, „Papjausiu!“. Motina, ką tik patyrusi sūnaus smūgius ir spyrius, jautė realią grėsmę savo gyvybei, bijojo, kad bus žalojama kirviu. Dėl to ir kreipėsi skubiai į policiją.

Sūnus tą naktį buvo išvežtas į areštinę dviem paroms. Po to, žinoma, vėl grįžo į motinos namus. Teisme vyras dargi savo naudai suko faktą, kad po to incidento su motina jau susitaikęs, ji jam atleidusi. Bet teismas, kaip žinia, neatleido.

Beje, už prieš motiną panaudotą smurtą, nors ir nesukėlusį jai rimtesnių sveikatos problemų, E. Bartkevičius nuteistas viena iš griežčiausių bausmių, kokia gali būti skiriama už tokius veiksmus, – nelaisve. Švelnesnė bausmė pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK) galėjo būti ir viešieji darbai, ir laisvės apribojimas, ir areštas. Bet galėjo būti ir dar griežtesnė bausmė – 2 metai įkalinimo.

Griebėsi peilio

Temidės griežtumą dėl smurto prieš artimą žmogų savo kailiu neseniai pajuto ir Kataučiznos kaimo (Vilkaviškio r.) gyventoja Zenė Gaisrienė (60 m.), pernykštės liepos viduryje namie smurtavusi prieš savo sugyventinį (52 m.). Ir nors tas smurtas truko tik kelias akimirkas, tačiau Kauno apygardos teismas siunčia Z. Gaisrienę 2 metus gyventi už grotų. Ir tai yra pati švelniausia bausmė šiai smurtautojai, nes ji tąkart peiliu sužalojo sugyventinį į krūtinę, o medikai nustatė, kad sužalojimas buvo sunkus, pavojingas gyvybei. BK už tai numato 2–12 metų nelaisve, tad Z. Gaisrienė gali tik džiaugtis, kad teismas jai vis dėlto buvo gailestingas.

Klausučių seniūnijos, kurioje gyvena Z. Gaisrienė, darbuotojai teigė, kad gerokai anksčiau fermos vedėja dirbusi ir palankiai vertinta ši moteris pastaruoju metu gana sparčiai ritosi žemyn: darbo ne tik neturėjo, bet ir neieškojo, pinigų pragyvenimui gaudavo iš užsienyje dirbančios dukros, kurios sūnų pasilikusi prižiūrėti, ir vis dažniau būdavo matoma neblaivi. Duomenų, kad anksčiau neteistos našlės Z. Gaisrienės namie būtų smurtaujama, nei seniūnijoje, nei policijoje nebūta iki lemtingosios pernykštės liepos 14-osios.

O tą dieną Z. Gaisrienė su savo sugyventiniu, su kuriuo gyvena jau septintus metus, viešėjo pas vieną moterį netolimame miestelyje – girtavo. Pavakare Z. Gaisrienė, vedina dviračiu, nes dėl girtumo nebepajėgė vairuoti, namo parėjo pėsčiomis. Sugyventinis tuo metu kartu dar nėjo.

Bet kai netrukus namo parėjo ir sugyventinis, per keliolika minučių kilo konfliktas. Kitame kambaryje tuo metu buvęs Z. Gaisrienės anūkas vėliau teigė staiga išgirdęs triukšmą – močiutė pykosi su savo širdies draugu dėl cigarečių. O patys kruvino incidento abu dalyviai po įvykio tikino nieko nebeprisimenantys – nei dėl ko kilęs ginčas, nei kaip moters rankose atsidūręs virtuvinis peilis, nei kaip ji dūrusi peiliu sugyventiniui į krūtinę.

Tik staiga anūką (nepilnametį) pasišaukusi močiutė liepė jam skubiai kviesti greitąją pagalbą. Pati tuo metu buvo prie sužalotojo ir stengėsi sulaikyti kraujavimą, stebėjo savo vyrą.

Jeigu ne promilės...

Tas vakaras Z. Gaisrienei baigėsi areštinėje, o sužalotam vyrui – ligoninėje. Po to įtariamoji nuskubėjo pas savo ligonį, rūpinosi juo, maitino, globojo. Žinoma, vyras tokiai dėmesingai sugyventinei tuoj pat atleido.

Teisme pora tikino, kad abu jau seniai susitaikę, tebegyvena kartu – nuoskaudos pamirštos, daugiau smurto nebūsią. Teismas tuo patikėjo, tačiau skirti švelnesnę bausmę, negu įkalinimas, negalėjo, nes už sunkų sužalojimą BK numato tik laisvės atėmimą.

Savo kaltę Z. Gaisrienė pripažino visiškai ir teisme džiaugėsi, kad sužalotas sugyventinis nenumirė, nes išsiblaiviusi moteris iškart suprato, jog jųdviejų, girtų, barnis namie tuokart buvęs tik per plauką nuo žmogžudystės.

Ir nuteistoji, ir jos smurto auka supranta, kad tragediją namie prišaukė tik tuokart išgertas alkoholis. Štai Z. Gaisrienei po įvykio buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – beveik 3 promilės alkoholio. Tad už tokią girtą viešnagę ir tenka mokėti savo laisve.

Ir ne tik laisve. Be įkalinimo bausmės, teismas dar nurodė Z. Gaisrienei sumokėti 2202 eurus Ligonių kasai už sužaloto sugyventinio gydymą. Taigi smurtas šeimoje dar ir nuskurdina.

Irena ZUBRICKIENĖ