www.alytausnaujienos.lt nuotr.

Pas­ta­ruo­ju me­tu Aly­taus ra­jo­no val­džia vėl ėmė in­ten­sy­viai ieš­ko­ti spren­di­mo, kaip iš vie­šo­sios erd­vės pa­ša­lin­ti Rau­do­no­sios ar­mi­jos ka­rį šlo­vi­nan­čią skulp­tū­rą, esan­čią Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jo­je, Tol­kū­nų kai­me. Ji yra prie pa­grin­di­nio iš Aly­taus į Laz­di­jus ve­dan­čio ke­lio. Pra­va­žiuo­jan­tie­siems daž­nai iš­ky­la klau­si­mas, kaip čia ga­li sto­vė­ti so­vie­ti­nius lai­kus pri­me­nan­ti skulp­tū­ra. At­seit to­kiu bū­du yra pro­pa­guo­ja­mos anų lai­kų ver­ty­bės.

Dau­giau kaip prieš dve­jus me­tus krei­pė­si Sei­mo na­rys

2015-ųjų ru­de­nį į sa­vo par­ti­jos ko­le­gą Aly­taus ra­jo­no me­rą Al­gir­dą Vrub­liaus­ką krei­pė­si Sei­mo na­rys Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vas Kęs­tu­tis Ma­siu­lis, pra­šy­da­mas kuo sku­biau iš vie­šo­sios erd­vės pa­ša­lin­ti so­vie­ti­nį Rau­do­no­sios ar­mi­jos ka­rį šlo­vi­nan­čią skulp­tū­rą, ku­ri yra Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jo­je, Tol­kū­nų kai­me, prie pa­grin­di­nio ke­lio iš Aly­taus į Laz­di­jus.

K.Ma­siu­lis tvir­ti­no, kad to­kį krei­pi­mą­si pa­ra­šė re­a­guo­da­mas į ak­ty­vių pi­lie­čių po­zi­ci­ją, o šie pik­ti­na­si so­vie­ti­nį ka­rį šlo­vi­nan­čia skulp­tū­ra.

Sei­mo na­rio krei­pi­me­si bu­vo nu­ro­do­ma, kad toks oku­pa­ci­jos sim­bo­lis yra ne­pa­gar­ba ko­vo­ju­siems už Lie­tu­vos lais­vę ir pat­rio­tams, ku­rie pa­tys sa­vo aki­mis yra re­gė­ję ir iš­gy­ve­nę so­vie­ti­nį te­ro­rą: „Be­veik nė­ra šei­mos, ku­rios gi­mi­nai­čiai ne­bū­tų nu­ken­tė­ję nuo so­vie­ti­nių rep­re­si­nių tar­ny­bų, to­dėl pro­pa­gan­di­nių ob­jek­tų sau­go­ji­mas yra pri­mi­ni­mas apie pa­tir­tas skriau­das. Me­ni­nin­kai, ku­rie kū­rė tuo­me­ti­nius ide­o­lo­gi­nius ob­jek­tus, ne­bu­vo lais­vi. Iš jų bu­vo rei­ka­lau­ja­ma, kad kū­ri­niai tar­nau­tų ko­mu­nis­ti­nės vi­suo­me­nės kū­ri­mui. Jie tu­rė­jo es­te­tiš­kai iš­reikš­ti mark­sis­ti­nę pa­sau­lio ir žmo­gaus kon­cep­ci­ją, sie­tis su ko­mu­nis­ti­ne ide­o­lo­gi­ja bei re­vo­liu­ci­niu dar­bi­nin­kų ju­dė­ji­mu.“

K.Ma­siu­lis reiš­kė įsi­ti­ki­ni­mą, kad lais­vo­je Lie­tu­vo­je ne­tu­rė­tų bū­ti vie­tos to­kiems sim­bo­liams.

Tuo­met Aly­taus ra­jo­no me­ras sa­kė, kad Sei­mo na­rio pra­šy­mą pa­ša­lin­ti so­vie­ti­nį ka­rį šlo­vi­nan­čią skulp­tū­rą svars­tys jo po­tvar­kiu su­da­ry­ta Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui pa­mi­nė­ti ko­mi­si­ja.

„Tos skulp­tū­ros tu­ri ten ne­lik­ti“

Pas­ta­ruo­ju me­tu, ar­tė­jant Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui, Aly­taus ra­jo­no val­džia ėmė in­ten­sy­viai ieš­ko­ti spren­di­mo, kaip pa­ša­lin­ti mi­nė­tą so­vie­ti­nius lai­kus pri­me­nan­čią skulp­tū­rą. Kaip tei­gė Aly­taus ra­jo­no me­ras A.Vrub­liaus­kas, tai ap­si­spręs­ta ra­jo­no ta­ry­bos val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je: „Tos skulp­tū­ros tu­ri ten ne­lik­ti. No­rė­jo­me tai pa­da­ry­ti iki va­sa­rio 16-osios, bet ne­pa­vy­ko, dar šiais me­tais mes tai iš­sprę­si­me. Aš, kaip pi­lie­tis, įsi­ti­ki­nęs, kad to­kia skulp­tū­ra ne­tu­ri ten sto­vė­ti. Ru­siš­kai kal­ban­tys žmo­nės ten ren­ka­si, de­gi­na žva­kes, su vi­sa jaut­ra, bet to­kio pa­min­klo ten ne­tu­ri bū­ti.“

Me­ro tvir­ti­ni­mu, so­vie­ti­nio ka­rio skulp­tū­ra tu­rė­tų bū­ti iš­vež­ta į so­vie­ti­nių skulp­tū­rų mu­zie­jų Grū­to par­ke.

„Aly­taus nau­jie­nų“ re­dak­ci­ją pa­sie­kė in­for­ma­ci­ja, kad, ne­no­rint pa­tir­ti iš­lai­dų dėl skulp­tū­ros pa­kė­li­mo ir per­ve­ži­mo, ra­jo­no val­džia svars­to ga­li­my­bę šią skulp­tū­rą už­kas­ti to­je pa­čio­je vie­to­je. A.Vrub­liaus­kas to­kios ga­li­my­bės ne­at­me­tė.

Grū­to par­ko įkū­rė­jas Vi­liu­mas Ma­li­naus­kas sa­kė, kad jam yra skam­bi­nęs Aly­taus ra­jo­no me­ras dėl skulp­tū­ros pa­tal­pi­ni­mo šia­me par­ke: „Su­tar­ta, kad jie su­ieš­ko kra­ną pa­kė­li­mui, aš at­siun­čiu trans­por­tą iš­vež­ti. Skulp­tū­rą tik­rai su ma­lo­nu­mu pri­glau­si­me.“

Ke­ti­na rink­ti pa­ra­šus

Šio kraš­to gy­ven­to­jai, su­ži­no­ję apie so­vie­ti­nės skulp­tū­ros pa­ša­li­ni­mą, ke­ti­na rink­ti tam prieš­ta­rau­jan­čių žmo­nių pa­ra­šus ir juos įteik­ti ra­jo­no me­rui bei ra­jo­no ta­ry­bos na­riams.

„1941 me­tų bir­že­lio 22 die­ną vo­kie­čiams pra­dė­jus ka­rą, ru­sų ka­riuo­me­nės pul­kas trau­kė­si link Aly­taus. Ki­tą die­ną vi­si ru­sų ka­riai bu­vo iš­žu­dy­ti Re­vų kai­me. Šis pa­min­klas pa­sta­ty­tas žu­vu­siems ei­li­niams ka­riams už ap­lin­ki­nių gy­ven­to­jų lė­šas. To­dėl, ma­no­me, kad jo lik­vi­da­vi­mo klau­si­mą bū­ti­na ap­tar­ti su gy­ven­to­jais, o ne biu­ro­kratų ka­bi­ne­tuo­se. Kul­tū­rin­gos tau­tos vi­sais lai­kais iš­reikš­da­vo pa­ra­mą žu­vu­siems ei­li­niams ka­riams, ne­pai­sant, ku­rio­je fron­to pu­sė­je jie ko­vo­jo. Pri­si­min­ki­me ne­to­li­mą pra­ei­tį, kai lie­tu­vių jau­nuo­liai tar­na­vo ta­ry­bi­nė­je ar­mi­jo­je, jie bu­vo pri­vers­ti ko­vo­ti Af­ga­nis­ta­ne. Ar kar­tais ne­pra­dė­si­te teis­ti lie­tu­vių, žu­vu­sių Af­ga­nis­ta­ne, griau­ti jiems pa­sta­ty­tų pa­min­klų? Juk jie taip pat ko­vo­jo už So­vie­tų Są­jun­gą kaip ir pir­mo­sio­mis ka­ro die­no­mis ru­sų ei­li­niai ka­riai“, – ra­šo­ma pa­ra­šams rink­ti pa­ruoš­ta­me raš­te, ku­riuo ke­ti­na­ma siek­ti iš­sau­go­ti pa­min­klą so­vie­ti­niam ka­riui Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jo­je, Tol­kū­nų kai­me.

Vei­ku­sio ko­lū­kio val­džios duok­lė tuo­me­tei val­džiai

Pa­sak bu­vu­sio Mi­ros­la­vo se­niū­no, ra­jo­no ta­ry­bos na­rio, mi­ros­la­viš­kio Jo­no Ju­ra­vi­čiaus, so­vie­ti­nio ka­rio skulp­tū­rą reik­tų ver­tin­ti kaip tuo­met čia vei­ku­sio ko­lū­kio val­džios duok­lę ra­jo­no ir ša­lies val­džiai.

Jo pri­si­mi­ni­mu, ši skulp­tū­ra bu­vo pa­sta­ty­ta dau­giau kaip prieš tris de­šimt­me­čius, ati­deng­ta šven­čiant Per­ga­lės die­ną ge­gu­žės 9-ąją, o jos su­ma­ny­to­jas – čia vei­ku­sio „Obe­li­jos“ ko­lū­kio pir­mi­nin­kas, jau mi­ręs Pra­nas Sas­naus­kas: „Ko­kia kon­kre­čiai tu­ri bū­ti skulp­tū­ra, spren­dė ra­jo­no skulp­tū­rų sta­ty­mo ko­mi­si­ja. Bu­vo nu­tar­ta įam­žin­ti per ka­rą nuo vo­kie­čių bė­gu­sių ru­sų at­mi­ni­mą skulp­tū­ra iš dvie­jų so­vie­ti­nių ka­rių gal­vų. Ją da­rė taip pat jau mi­ręs Vla­das Kruš­na iš šio kraš­to – Per­šė­ki­nin­kų. Prieš sta­tant skulp­tū­rą jis bu­vo iš­kė­lęs są­ly­gą jo na­muo­se pa­sta­ty­ti dirb­tu­ves, pa­da­ry­ti bė­gius įsi­vež­ti ak­me­nims. Tai pa­da­rė tuo­met ma­no va­do­vau­ja­mas „Sau­lės“ ko­lū­kis.“

Dau­giau kaip prieš du de­šimt­me­čius skulp­tū­ros da­lis – vie­na so­vie­ti­nio ka­rio gal­va su pi­lo­te – bu­vo su­sprog­din­ta. Li­ko sto­vė­ti tik ka­rio gal­va su šal­mu.

J.Ju­ra­vi­čius ge­rai me­na jau da­bar­ti­nį lais­vos Lie­tu­vos lai­ko­tar­pį, kai ra­jo­no val­džiai bu­vo ki­lu­si min­tis nu­griau­ti šią skulp­tū­rą ar­ba ati­duo­ti Grū­to par­kui, ta­čiau tam pa­si­prie­ši­no vie­ti­niai gy­ven­to­jai.

„Man at­ro­do, kad skulp­tū­ra ir to­liau ga­li sto­vė­ti šio­je vie­to­je, nie­kam ji ne­ken­kia. Jei­gu jau taip vis­ko bi­jom, tai gal iš­kel­kim ir ru­sų ka­rių ka­pus? To­kia mū­sų ša­lies is­to­ri­ja, ne­su­pran­tu, ko­dėl tu­ri­me ją ig­no­ruo­ti“, – įsi­ti­ki­nęs J.Ju­ra­vi­čius.

 

Alma MOSTEIKAITĖ