Pastaruoju metu Alytaus rajono valdžia vėl ėmė intensyviai ieškoti sprendimo, kaip iš viešosios erdvės pašalinti Raudonosios armijos karį šlovinančią skulptūrą, esančią Miroslavo seniūnijoje, Tolkūnų kaime. Ji yra prie pagrindinio iš Alytaus į Lazdijus vedančio kelio. Pravažiuojantiesiems dažnai iškyla klausimas, kaip čia gali stovėti sovietinius laikus primenanti skulptūra. Atseit tokiu būdu yra propaguojamos anų laikų vertybės.
Daugiau kaip prieš dvejus metus kreipėsi Seimo narys
2015-ųjų rudenį į savo partijos kolegą Alytaus rajono merą Algirdą Vrubliauską kreipėsi Seimo narys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Kęstutis Masiulis, prašydamas kuo skubiau iš viešosios erdvės pašalinti sovietinį Raudonosios armijos karį šlovinančią skulptūrą, kuri yra Miroslavo seniūnijoje, Tolkūnų kaime, prie pagrindinio kelio iš Alytaus į Lazdijus.
K.Masiulis tvirtino, kad tokį kreipimąsi parašė reaguodamas į aktyvių piliečių poziciją, o šie piktinasi sovietinį karį šlovinančia skulptūra.
Seimo nario kreipimesi buvo nurodoma, kad toks okupacijos simbolis yra nepagarba kovojusiems už Lietuvos laisvę ir patriotams, kurie patys savo akimis yra regėję ir išgyvenę sovietinį terorą: „Beveik nėra šeimos, kurios giminaičiai nebūtų nukentėję nuo sovietinių represinių tarnybų, todėl propagandinių objektų saugojimas yra priminimas apie patirtas skriaudas. Menininkai, kurie kūrė tuometinius ideologinius objektus, nebuvo laisvi. Iš jų buvo reikalaujama, kad kūriniai tarnautų komunistinės visuomenės kūrimui. Jie turėjo estetiškai išreikšti marksistinę pasaulio ir žmogaus koncepciją, sietis su komunistine ideologija bei revoliuciniu darbininkų judėjimu.“
K.Masiulis reiškė įsitikinimą, kad laisvoje Lietuvoje neturėtų būti vietos tokiems simboliams.
Tuomet Alytaus rajono meras sakė, kad Seimo nario prašymą pašalinti sovietinį karį šlovinančią skulptūrą svarstys jo potvarkiu sudaryta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti komisija.
„Tos skulptūros turi ten nelikti“
Pastaruoju metu, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Alytaus rajono valdžia ėmė intensyviai ieškoti sprendimo, kaip pašalinti minėtą sovietinius laikus primenančią skulptūrą. Kaip teigė Alytaus rajono meras A.Vrubliauskas, tai apsispręsta rajono tarybos valdančiojoje daugumoje: „Tos skulptūros turi ten nelikti. Norėjome tai padaryti iki vasario 16-osios, bet nepavyko, dar šiais metais mes tai išspręsime. Aš, kaip pilietis, įsitikinęs, kad tokia skulptūra neturi ten stovėti. Rusiškai kalbantys žmonės ten renkasi, degina žvakes, su visa jautra, bet tokio paminklo ten neturi būti.“
Mero tvirtinimu, sovietinio kario skulptūra turėtų būti išvežta į sovietinių skulptūrų muziejų Grūto parke.
„Alytaus naujienų“ redakciją pasiekė informacija, kad, nenorint patirti išlaidų dėl skulptūros pakėlimo ir pervežimo, rajono valdžia svarsto galimybę šią skulptūrą užkasti toje pačioje vietoje. A.Vrubliauskas tokios galimybės neatmetė.
Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas sakė, kad jam yra skambinęs Alytaus rajono meras dėl skulptūros patalpinimo šiame parke: „Sutarta, kad jie suieško kraną pakėlimui, aš atsiunčiu transportą išvežti. Skulptūrą tikrai su malonumu priglausime.“
Ketina rinkti parašus
Šio krašto gyventojai, sužinoję apie sovietinės skulptūros pašalinimą, ketina rinkti tam prieštaraujančių žmonių parašus ir juos įteikti rajono merui bei rajono tarybos nariams.
„1941 metų birželio 22 dieną vokiečiams pradėjus karą, rusų kariuomenės pulkas traukėsi link Alytaus. Kitą dieną visi rusų kariai buvo išžudyti Revų kaime. Šis paminklas pastatytas žuvusiems eiliniams kariams už aplinkinių gyventojų lėšas. Todėl, manome, kad jo likvidavimo klausimą būtina aptarti su gyventojais, o ne biurokratų kabinetuose. Kultūringos tautos visais laikais išreikšdavo paramą žuvusiems eiliniams kariams, nepaisant, kurioje fronto pusėje jie kovojo. Prisiminkime netolimą praeitį, kai lietuvių jaunuoliai tarnavo tarybinėje armijoje, jie buvo priversti kovoti Afganistane. Ar kartais nepradėsite teisti lietuvių, žuvusių Afganistane, griauti jiems pastatytų paminklų? Juk jie taip pat kovojo už Sovietų Sąjungą kaip ir pirmosiomis karo dienomis rusų eiliniai kariai“, – rašoma parašams rinkti paruoštame rašte, kuriuo ketinama siekti išsaugoti paminklą sovietiniam kariui Miroslavo seniūnijoje, Tolkūnų kaime.
Veikusio kolūkio valdžios duoklė tuometei valdžiai
Pasak buvusio Miroslavo seniūno, rajono tarybos nario, miroslaviškio Jono Juravičiaus, sovietinio kario skulptūrą reiktų vertinti kaip tuomet čia veikusio kolūkio valdžios duoklę rajono ir šalies valdžiai.
Jo prisiminimu, ši skulptūra buvo pastatyta daugiau kaip prieš tris dešimtmečius, atidengta švenčiant Pergalės dieną gegužės 9-ąją, o jos sumanytojas – čia veikusio „Obelijos“ kolūkio pirmininkas, jau miręs Pranas Sasnauskas: „Kokia konkrečiai turi būti skulptūra, sprendė rajono skulptūrų statymo komisija. Buvo nutarta įamžinti per karą nuo vokiečių bėgusių rusų atminimą skulptūra iš dviejų sovietinių karių galvų. Ją darė taip pat jau miręs Vladas Krušna iš šio krašto – Peršėkininkų. Prieš statant skulptūrą jis buvo iškėlęs sąlygą jo namuose pastatyti dirbtuves, padaryti bėgius įsivežti akmenims. Tai padarė tuomet mano vadovaujamas „Saulės“ kolūkis.“
Daugiau kaip prieš du dešimtmečius skulptūros dalis – viena sovietinio kario galva su pilote – buvo susprogdinta. Liko stovėti tik kario galva su šalmu.
J.Juravičius gerai mena jau dabartinį laisvos Lietuvos laikotarpį, kai rajono valdžiai buvo kilusi mintis nugriauti šią skulptūrą arba atiduoti Grūto parkui, tačiau tam pasipriešino vietiniai gyventojai.
„Man atrodo, kad skulptūra ir toliau gali stovėti šioje vietoje, niekam ji nekenkia. Jeigu jau taip visko bijom, tai gal iškelkim ir rusų karių kapus? Tokia mūsų šalies istorija, nesuprantu, kodėl turime ją ignoruoti“, – įsitikinęs J.Juravičius.
Alma MOSTEIKAITĖ