„Rinkos aikštė“ žvejus užfiksavo ne tik ant Babėnų karjero, miesto parko tvenkinio, bet ir ant Juodkiškio, Bublių, Labūnavos, Angirių užtvankų ledo. / Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.

Praėjusį savaitgalį stipriau spustelėjus šaltukui užkietėję žvejai traukė ant mūsų miesto ir rajono vandens telkinių. Plūstelėjus šaltesniems orams mažesnius vandens telkinius jau ima kaustyti ledas. Jei šaltukas spustels stipriau – ledas sutvirtės, tačiau šiuo metu žvejai privalo būti itin atsargūs. Ir nors Kėdainiuose nelaimių išvengta, tačiau Lietuvoje pirmasis ledas jau nusinešė ir žmonių gyvybes, tad gelbėtojai perspėja žvejus nepakliūti į ledo spąstus, nerizikuoti savo ir aplinkinių gyvybėmis.

„Atidarė žvejybą“

Praėjusį savaitgalį žvejų buvo galima išvysti ir ant mažų, kurie užšąla pirmieji, ir ant didesnių, kuriuose matosi atviros properšos, vandens telkinių. „Rinkos aikštė“ žvejus užfiksavo ne tik ant Babėnų karjero, miesto parko tvenkinio, bet ir ant Juodkiškio, Bublių, Labūnavos, Angirių užtvankų ledo. Mažieji vandens telkiniai atrodo užšalę, tačiau didžiuosiuose – dar labai pavojinga. Žvejai bando laimę palei šių užtvankų krantus, neidami tolyn. Tačiau dalis žvejų perspėja vieni kitus – ledo storį šiuo metu bando tik nutrūktgalviai, mat įlūžti tikimybė tikrai didelė.

Ragina nerizikuoti

„Taip, dalis kolegų jau praėjusį savaitgalį lipo ant mažesniųjų vandens telkinių ledo. Buvo ir tokių, kurie lipo ir ant didesnių vandens telkinių pakrančių ledo. Suprantame, jie tiesiog neištvėrė. Bet mes, daugybę metų žvejojantys, tikrai dar patariame ant ledo nelipti, palaukti, kol jis sutvirtės. Pirmasis laimikis – nedideli ešeriukai – tikrai neverti jūsų gyvybės. Juolab kad įlūžti tikimybė yra tikrai didelė. Ledas dar netolygus, yra properšų, šalia žolynų jis visai nesaugus. Tai kam rizikuoti? Gerai, jei teks tik išsimaudyti, tačiau atminkite, kad tai gali būti ir paskutinė jūsų žvejyba, tad ar tikrai verta rizikuoti?“ – retoriškai klausia Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos ilgametis žvejys Stasys Navikas.

Įspėja ir gelbėtojai

Apie pavojingą ledą Kėdainių žvejus įspėja ir gelbėtojai. Ugniagesiai žvejams taip pat rekomenduoja palaukti, kol ledas sutvirtės ir ant jo lipti bus saugu.

„Mūsų ugniagesiai gelbėtojai stebi situaciją ir yra visuomet pasiruošę padėti į nelaimę patekusiems žmonėms. Visa įranga yra sukomplektuota ir esame bet kurio metu pasirengę išvykti į pagalbą. Stebime, kad šiuo metu ledo ant upių dar nėra, bet nedideliuose vandens telkiniuose jis jau formuojasi.

Patariame ant silpno ir neseniai susiformavusio ledo dar nelipti, truputį palūkėti, kol jis sustiprės. Geriau bent jau kol kas to nedaryti“, – perspėja Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas, pabrėždamas, kad specialiosios tarnybos tikrai ne visada gali suspėti atvykti prie kiekvieno tvenkinuko laiku, o žmogui mirtinai sušalti vandenyje pakanka dešimties minučių.

Viršininkas taip pat akcentuoja, kad žvejai turi maksimaliai save saugoti patys: turėti specialius smaigus, kurie įlūžus padėtų kuo ilgiau išsilaikyti ant ledo, taip pat į žvejybą pasiimti virvę, kuri taip pat gali būti labai naudinga. Pamačius skęstantį žmogų pareigūnas nedelsiant ragina skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.

 

Dimitrijus KUPRIJANOVAS