Aš­tun­tą de­šim­tį skai­čiuo­jan­čią plun­giš­kę piktina sukrypęs tualetas prie senųjų kapinių.

„Tai di­de­lė gė­da Plun­gei! Aš ne­su­pran­tu, ką da­ro žmo­nės, at­va­žiuo­jan­tys iš ki­to mies­to tvar­ky­ti sa­vo ar­ti­mų­jų ka­pe­lių, kai juos „pri­spau­džia rei­ka­las“? Ar ma­tė­te, koks prie se­nų­jų ka­pi­nių yra tu­a­le­tas? Bai­sus! Tie­siog ne­žmo­niš­kas! Jis ga­li net nu­virs­ti kam nors įė­jus! Ne­gi mū­sų su­per mies­tas tik to­kį su­per tu­a­le­tą teiš­ga­li?“ – pik­ti­no­si į „Plun­gės ži­nių“ re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si sen­jo­rė Al­do­na.

Aš­tun­tą de­šim­tį skai­čiuo­jan­ti plun­giš­kė sa­kė daž­nai ei­nan­ti pa­si­vaikš­čio­ti po mies­tą ir, ži­no­ma, vis ką nors pa­ma­tan­ti. Mo­te­ris mi­nė­jo Bi­ru­tės gat­ve kar­tais nu­ei­nan­ti iki Lur­do. Vaiz­de­lis se­nų­jų ka­pi­nių pa­bai­go­je ją kas­kart pri­tren­ki­ąs – ten, anot mo­ters, dau­gy­bę me­tų, kaip sa­ko­ma, dar nuo „ca­ro ma­ro lai­kų“, te­bes­to­vi su­kry­pęs lau­ko tu­a­le­tas, ku­ris da­ro gė­dą vi­sam Plun­gės mies­tui!

Pa­kal­nė­je, prieš pat til­tą, ne­to­li gat­vės, riog­san­ti me­di­nė tu­pyk­la iš­ties yra pa­svi­ru­si, vi­du­je vaiz­de­lis taip pat tra­giš­kas. Juo pa­si­nau­do­ti žmo­gui, ypač ko­kiai pa­gy­ve­nu­siai mo­te­riš­kei, tu­rė­tų bū­ti ne­men­kas iš­šū­kis. Al­do­nos tei­gi­mu, to­kiu tu­a­le­tu pa­si­nau­do­ti iš­vis ne­įma­no­ma, jis ga­li nu­virs­ti bet ku­riuo mo­men­tu!
Pa­šne­ko­vei la­biau­siai ne­ma­lo­nu dėl žmo­nių, ku­rie at­va­žiuo­ja į Plun­gės se­ną­sias ka­pi­nes tvar­ky­ti ar­ti­mų­jų am­ži­no­jo po­il­sio vie­tų. „Gal jie iš­kart už­si­de­da saus­kel­nes? Ne­įsi­vaiz­duo­ju, ką tu­ri da­ry­ti at­vy­ku­sie­ji iš to­liau. Kur jiems nu­bėg­ti pri­spau­dus rei­ka­lui? Net pa­krū­mės ap­link nė­ra, vi­sur iš­kirs­ta, pri­vers­ta vi­so­kių at­lie­kų. Anks­čiau, kol dar bu­vo ka­pi­nių sar­gė, ji kaž­kiek ap­kuop­da­vo tą tu­a­le­tą, pri­žiū­rė­da­vo, da­bar ne­bė­ra kam. Dėl to man ne­ma­lo­nu ir gė­da už Plun­gės mies­tą!“ – sa­vo pa­ste­bė­ji­mus dės­tė Al­do­na.
Iš­ties sar­gės na­me­lis ša­lia se­nų­jų ka­pi­nių jau se­no­kai už­ra­kin­tas. Kaip tei­gė se­niū­nas Gin­ta­ras Do­mar­kas – nuo pra­ėju­sių ru­dens sar­gės pa­slau­gų at­si­sa­ky­ta. Li­kęs kon­tei­ne­ri­nis na­me­lis at­ei­ty­je grei­čiau­siai taps tu­a­le­tu.

„Me­di­nės bū­de­lės pa­kal­nė­je tu­ri ne­lik­ti. Pas­ku­ti­niai me­tai, kaip ji ten sto­vi. Taip, pro­ble­ma yra, steng­si­mės kuo grei­čiau iš­spręs­ti. Šiuo me­tu ne­tu­riu nė vie­no dar­bi­nin­ko, ku­rį ga­lė­čiau ten nu­siųs­ti“, – sa­kė G. Do­mar­kas, ap­gai­les­tau­da­mas, kad da­bar se­niū­ni­ja ne­be­gau­na dar­bi­nin­kų pa­gal vie­šų­jų dar­bų pro­gra­mą.
Vis­gi se­niū­nas pa­ža­dė­jo, jog ar­ti­miau­siu me­tu su­kry­pęs tu­a­le­tas lai­ki­nai bus „ap­tam­py­tas“, kar­tu ieš­ko­ma ga­li­my­bių įreng­ti nor­ma­lų tu­a­le­tą sar­gės na­me­ly­je. Rei­kės apie 20 met­rų nu­ties­ti ka­na­li­za­ci­ją – maž­daug už to­kio at­stu­mo nuo kon­tei­ne­ri­nio na­me­lio yra tam skir­tas šu­li­nys. „Gal­būt pa­vyks tu­a­le­tą ten įreng­ti dar šie­met“, – svars­tė se­niū­nas.

Prie ki­tų ka­pi­nių, pa­sak G. Do­mar­ko, yra ga­na nor­ma­lūs lau­ko tu­a­le­tai. Jie pri­žiū­ri­mi, tu­ri­nys kas kiek lai­ko vis iš­trau­ki­amas.

Li­na MOTUŽIENĖ