Beširdžių ir neatsakingų šeimininkų išmestas šunelis jau nuo pavasario jų laukia šalikelėje. Mažą šunelį nuo mirties gelbėja neabejingi Surviliškio, Krekenavos ir net Panevėžio gyventojai. / Gyventojų nuotr.

Ši istorija tikrai neeilinė. Ji apie besąlyginę šuns meilę ir ištikimybę savo šeimininkams. Tiesa, apie šeimininkus to pasakyti tikrai negalime. Beširdžių ir neatsakingų šeimininkų išmestas šunelis jau nuo pavasario jų laukia šalikelėje. Mažą šunelį nuo mirties gelbėja neabejingi Surviliškio, Krekenavos ir net Panevėžio gyventojai. Žmonės, važiuodami pro šalį, sustoja ir pameta šuneliui kokį kąsnelį, kad šis nenumirtų iš bado, kol dar laukia sugrįžtančių savo šeimininkų…

Nuo gegužės

„Šis šunelis šalia kelio Surviliškis–Krekenava gyvena jau nuo gegužės mėnesio. Jis sėdi šalia kelio ir laukia sugrįžtančių šeimininkų. Matyt, šunelį jo šeimininkai išmetė atvažiavę automobiliu, tad dabar vos tik privažiavus bet kokiam automobiliui, šunelis džiaugsmingai atlekia iki mašinos tikėdamasis, kad jo šeimininkai sugrįš ir jį pasiims, tačiau pamatęs, kad atvyko svetimi žmonės, šunelis pasitraukia nuo jų atokiau, yra labai baikštus, nedrąsus“, – pasakojo šunelį nuolat maitinanti Kėdainių rajono gyventoja Daiva Alijauskienė.

Maitina geradariai

Matant savo šeimininkų šalikelėje lyjant lietui, pučiant vėjui laukiantį nedidelį ir mielą šunelį, širdis suvirpa ne vienam prašalaičiui. Žmonės sustoja šalikelėje, pameta dešros ar duonos gabaliuką, kad šunelis nemirtų iš bado.

„Tai ir aš pamaitinu, ir dar žmonių žinau, kurie maitina. Ir į Krekenavą važiuojanti pardavėja jam kartkartėmis duoda valgyti. Visiems žmonėms skauda širdį matant, kaip mažylis ištikimai laukia savo šeimininkų, nesitraukia nuo tos vietos, kur buvo išmestas. Ne visi žmonės tokie beširdžiai kaip šunelio šeimininkai, žmonės labai gaili jo“, – tikina neabejinga likusi moteris.

Pagauti neįmanoma

D. Alijauskienė tikina, kad Surviliškio žmonės ne kartą mąstė, kaip šunelį pagauti, mat priglausti gražuolį norėtų ne vienas miestelio gyventojas, tačiau šunelis baikštus, arčiau nė per metrą nieko neprisileidžia.

„Galvojome, kad gal kokiais migdomaisiais jį pamaitinti, po to užmigus paimti. Bet neaišku, kur jis pakris, nes aplink laukai, miškai, Nevėžis. Jis ir gyvena tuose laukuose, žolynuose. Be to, ne visada šunelis sėdi šalikelėje, būna, kad keliauja į pamiškę. Taip ir vargsta, tikisi, kad jį šeimininkai sugrįš paimti. Deja, mes suprantame, kad realybė yra kitokia“, – atsiduso surviliškietė.

Paslaugų neteikia

Neabejingi žmonės kreipėsi į visas gyvūnų priežiūros tarnybas, buvo informuotos ne tik Kėdainių, bet ir Panevėžio gyvūnų globos draugijos. Žmonėms buvo atsakyta, kad šunelio gaudyti niekas tikrai nesiruošia. Žmonėms pasiūlyta patiems šuniuką pagauti ir atvežti į prieglaudą, tačiau žmonės nesupranta, kaip tai padaryti.

„Bandyti šunelį gaudyti? Juk jis bėga, lakstys po kelią, mes jo nepaimsime. Reikia eismą uždrausti, nes dar avarija kokia įvyks. Be to, juk ne visuomet jis ten būna, būna, kad susiruoši pas jį, o jo ten nėra, jis laukuose. Iš tiesų labai sudėtinga, kebli situacija, nors tikrai daugybei žmonių šunelio tikrai gaila. Mes norime padėti, tačiau nebežinome kur kreiptis“, – nuogąstavo D. Alijauskienė.

Nesupranta žiaurumo

Moteris nesupranta, kaip šunelio šeimininkai galėjo būti tokie žiaurūs ir atsikratyti augintinio tokiu drastišku būdu.

„Juk artėja žiema, jis gali sušalti. Laukuose pilna erkių, jis gali užsikrėsti ir mirti, gali susirgti, daug kas jam gali nutikti. Pas mus apylinkėse ir vilkų daug yra, juk gali jį sudraskyti.

Mano anūkė nuolat klausinėja, ar šunelis gyvas, mažam vaikui rūpi, jis jaudinasi. Sako, kad reikės šuneliui nuvežti maisto. Džiaugiuosi, kad auga tokia vaikų karta, kuri taip neatsakingai su savo augintiniais tikrais nesielgs“, – reziumavo pašnekovė.

 

Dimitrijus KUPRIJANOVAS