Net ir kasmet mažėjant kyšininkavimo mastams, visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad sveikatos priežiūros sistema yra laikoma viena labiausiai korumpuotų sričių. Sveikatos apsaugos ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir pačios sveikatos priežiūros įstaigos šiai problemai skiria didelį dėmesį siekdamos išgyvendinti šį neigiamą reiškinį.

Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Komunikacijos skyriaus viršininkės Renatos Endružytės, korupciją reikėtų vertinti kaip piktnaudžiavimą įgaliojimais, kai siekiama  naudos sau ar kitam asmeniui. Paprastai papildomai yra padaroma žalos ir valstybei bei įstaigai, kurioje dirbama.

Neteisėtas atlygis siekiant naudos

Paprašyta apibrėžti, kas yra laikoma kyšiu sveikatos priežiūros sistemoje, STT atstovė sako, kad tai bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą  valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant pareigas.

„Sveikatos priežiūros sektoriuje paprastai siekiama neteisėtai atsilyginti už suteiktą ar planuojamą suteikti gydymo paslaugą, siuntimą gydytis, nedarbingumą ar vaistų receptą. Tai laikoma korupcija nepriklausomai nuo to ar toks atlygis duodamas prieš ar po gydytojo veiksmų atlikimo“, – teigia R. Endružytė ir priduria, kad per pastarąjį dešimtmetį tarnyba yra pradėjusi daugiau kaip 100 ikiteisminių tyrimų dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sveikatos sektoriuje.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Nendrė Černiauskienė pastebi, kad korupcija sveikatos sektoriuje nėra taip plačiai paplitusi, kiek stipriai įsišaknijęs yra šis mitas.

Tokia nuomonė visuomenėje yra išplitusi dėl to, kad su sveikatos priežiūros sistema kiekvienas žmogus susiduria asmeniškai, nes visi esame pacientai, be to, į polikliniką ir ligoninę einame, kai suserga mūsų šeimos nariai, giminės, tad suteiktos paslaugos kokybę, gydytojo bendravimą vertiname per savo asmeninę nelaimės prizmę.

Už skaidrią aplinką

Medikai taip pat vis garsiau ir atviriau kalba apie savo neigiamą požiūrį į kyšininkavimą. „Kyšininkavimo mastai iš tiesų mažėja. Mūsų įstaigoje nė karto nebuvo pranešta apie mediko bandymą gauti ar paciento duoti kyšį. Džiaugiamės didėjančiu visuomenės ir medikų sąmoningumu ir pasipriešinimu bet kokiai korupcijos apraiškai“, – sako Kėdainių ligoninės administratorė Greta Leisvaitė.

Pasak pašnekovės, ypatingai smagu pasidžiaugti jaunąja gydytojų karta. Tai medikai, kurie yra atsidavę savo profesijai ir žmonėms, todėl jų požiūris į skaidrią aplinką ypač gerbtinas.

Kiekvienas darbuotojas Kėdainių ligoninėje nuolatos yra informuojamas apie korupcijos prevenciją, o įstaigoje nesunku rasti informacijos šia tema. „Ligoninės padalinių stenduose yra pateikta informacija, kur galima kreiptis susidūrus su korupcijos apraiškomis. Kaip prevencinė priemonė, ant gydytojų kabinetų durų yra užklijuoti lipdukai, informuojantys, kad geriausia padėka – šypsena, o ir įstaigos interneto tinklalapyje galima rasti informacijos apie korupcijos prevencines priemones“, –pasakoja Greta Leisvaitė.

Apie korupciją praneškite telefonu 112

Nuo šiol apie korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos sektoriuje galima pranešti skambinant bendruoju pagalbos telefonu 112. Juo gali skambinti tiek gydytojai, tiek pacientai, reaguodami į tuo metu vykstančią situaciją. Tai padės tarnyboms greitai sureaguoti ir užkardyti nusikalstamą veiką. Tačiau šiuo telefonu nereikėtų skambinti po nemalonaus įvykio praėjus kelioms valandos ar net dienoms. Tuomet reiktų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ar Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina  Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.