Šveicarijos kariuomenės seržantas Oliveris Kleras (Oliver Clare) Lietuvoje praleidžia daugiau laiko, nei gimtojoje Šveicarijoje, negana to – jis rašo ir kalba lietuviškai, o mūsų šalyje ketina likti ilgam.

Pirmą kartą Jonavos Joninėse apsilankęs Oliveris sako, kad pažintis su Jonavos rajonu prasidėjo jau nuo 2012 metų, kai karys dalyvavo pėsčiųjų žygyje „Radvilų keliais“.

- Esi iš Šveicarijos, esi kariškis. Tačiau tave nuolat matome Lietuvoje. Ką veiki Lietuvoje, ir kiek laiko per metus čia būni?

-Taip, aš šveicaras ir Šveicarijos kariuomenės pėstininkų seržantas. Lietuvoje dalyvauju pėsčiųjų žygiuose, susitinku su draugais ir keliauju po šalį. Šiais metais lankau lietuvių kalbos kursus Vilniaus universitete.

Nuo 2011 metų esu buvęs Lietuvoje jau 16 kartų.

- Jonines sutikai Jonavoje. Ar pirmą kartą lankeisi mūsų rajone?

- Ne, jau daug kartų esu buvęs Jonavoje – turiu nemažai šiame mieste gyvenančių draugų. Net susipažinau su vienu jaunu jonaviečiu, kuris gyvena Šveicarijoje. Man juokinga pasakyti, kad jis iš Šveicarijos miestelio Jonavos rajone!

Pirmą kartą Jonavos rajone apsilankiau 2012 metais, dalyvavau pėsčiųjų žygyje "Radvilų keliais".

Ir šįmet man buvo garbė dalyvauti vienoje Jonavos šaulių kuopos ceremonijoje. Visada malonu važiuoti į Jonavą! Labai patiko Joninės Jonavoje. Jau ne kartą buvau girdėjęs apie šią šventę, todėl norėjau dalyvauti.

- Kokia tavo nuomonė apie lietuvius? Ar esi turėjęs kažkokių nemalonių nuotykių ar patirčių?

- Žinoma, kad labai gera nuomonė. Buvo nedaug susitikimų su blogais žmonėmis Lietuvoje.

- Dabar esi Lietuvoje, ar ilgai dar būsi?

- Mano svajonė buvo gyventi Lietuvoje. Todėl tikrai netrumpai būsiu – geriausia, jei amžinai!

- Kaip suderini tarnybą ir keliones?

- Visi Šveicarijos piliečiai - vyrai - turi tarnauti. Be kelių instruktorių, vadų ir štabo karininkų, nėra profesionalų karių Šveicarijos kariuomenėje. Ir kai aš nesu karinėse misijose, aš galiu keliauti, kada noriu.

- Kiek Lietuvos esi apkeliavęs? Kur buvęs? Kiek kilometrų iš viso pėsčiomis esi nuėjęs?

- Esu buvęs įvairiose vietose - man svarbu daug pamatyti. Bet dar yra vietų, kur nesu buvęs. Pavyzdžiui, Šilutės ir Ignalinos rajonai.

Iki šiol esu nuėjęs 1978 kilometrus pėsčiomis ir dalyvavęs 39 pėsčiųjų žygiuose Lietuvoje.

- Daug Lietuvoje turi draugų? Kaip Lietuva atsirado tavo gyvenime? Kuo ji tau patiko?

- Daugiausia mano draugų yra lietuviai! Beveik visas mano socialinis gyvenimas yra su lietuviais ir taip yra jau ilgą laiką.

Pirmą kartą su lietuviais susipažinau tarptautiniame pėsčiųjų žygyje Šveicarijoje 2011 metų gegužės mėnesį.

Po to mes pabendravome internetu ir jie mane pakvietė į Lietuvą. Pirmą kartą atvažiavau 2011 metų liepos pabaigoje. Svarbiausia, kodėl myliu Lietuvą – jos žmonės. Čia man lengviau rasti naujų draugų, nei Šveicarijoje arba kitose šalyse. Man įdomi Lietuvos kultūra ir istorija, patinka jos miestai ir gamta. Ir pagerbiu Lietuvos didvyrius!

Žinoma, man patinka Lietuva ir dėl pėsčiųjų žygių: Šveicarijoje jų beveik nebėra, o Lietuvoje jie vyksta kasmet.

- Ir kalbi, ir rašai lietuviškai, o lietuvių kalba nėra lengva. Per kiek laiko išmokai? Kaip?

- Nemanau, kad lietuvių kalba yra labai sunki. Pavyzdžiui, prancūzų kalba man gerokai sunkesnė. Tiesa, nelengva rasti vadovėlių bei knygų apie lietuvių kalbą užsieniečiams. Jau po pirmosios kelionės 2011 metais pradėjau mokytis savarankiškai iš vadovėlių ir knygų.  Nuo šių metų vasario mėnesio lankau kursus.

- Koks tau gražiausias lietuviškas žodis?

- Negaliu atsakyti į šį klausimą, nes yra daug gražų žodžių.

- Kas sunkiausia, kalbant apie lietuvių kalbą? Nosinių rašyba, ilgųjų ir trumpųjų balsių rašyba?

- Skaičiai. Net tik lietuvių, bet ir kitų kalbų.

- Kur gyveni, būdamas Lietuvoje?

- Vilniuje.

- Kaip seniai dalyvauji pėsčiųjų žygiuose, kodėl, kuo tau patinka kelionės pėsčiomis?

- Mėgau vaikščioti jau vaikystėje. Pirmą kartą pėsčiųjų žygyje dalyvavau 2005 metais.  Pėsčiųjų žygiai man yra sportas. Kiti žmonės bėga, važiuoja dviračiu, žaidžia krepšinį ar futbolą ir taip toliau. O aš žygiuoju.

- Ką veiki kitu metu, kai nekeliauji, kai nebūni Lietuvoje?

- Praėjusiais metais buvau karinėje misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje. Esu dalyvavęs jau šešiose karinėse misijoje: 4 kartus Kosove (KFOR) ir 2 kartus Bosnijoje ir Hercegovinoje (EUFOR).

- Ar sulauki Lietuvos merginų dėmesio? Galbūt planuoji čia likti visam, sukurti šeimą?

- Mano ateitis - Lietuvoje, nesvarbu ar su šeima, su drauge ar be. Dabar man svarbiau išmokti lietuvių kalbą, susipažinti su kultūra ir tapti tikru Lietuvos visuomenės nariu.