Rubrika

Tabako akcizų politikos laimėjimai ir nesėkmės

Tabakas – ta sritis, kur įvairiais draudimais ir akcizų didinimu kasmet vis labiau pasižyminti valdžia, kaip deklaruojama, siekia iškart kelių tikslų – mažinti rūkalų patrauklumą ir sveikatinti visuomenę, taip pat didinti biudžeto pajamas. Kartu nuolat skanduojama apie šešėlinės ekonomikos mažinimą. Klausimas – ar tuos kelis zuikius vienu šūviu nušauti iš tiesų pavyko?

Šešėlis plečiasi

Lietuvoje kurį laiką juokaujama, kad savo akcizų politika išlaikome kaimyninės Baltarusijos ir jos nesimpatiško režimo valdomą tabako pramonę – keli fabrikai dirba pilnu pajėgumu, o įsigyti kontrabandinių rūkalų Lietuvoje kaip nebuvo, taip ir nėra didelių problemų.

Muitinės departamento duomenimis, kontrabandos srautai iš Baltarusijos tik auga. Lietuvos muitininkai, kaip skelbiama viešai, šiemet jau viršijo visą pernai sulaikytos cigarečių kontrabandos kiekį (pusmečio statistika).

Tradicinę cigarečių kontrabandą šiemet papildė ir kaitinamojo tabako produktų kontrabanda, kurios iki šių metų sulaikoma nebuvo. Medininkuose sulaikyta kaitinamojo tabako („Heets“) kontrabanda. Tiesa, duomenų, ar kaitinamojo tabako kontrabanda irgi nuosekliai auga, departamentas dar nepateikia, bet stebuklų nebūna – ten, kur akcizai neproporcingai pabrangina legalų produktą, visada plečiasi šešėlis.

Įvairių tyrimų duomenimis, šešėlinė tabako dalis mūsų rinkoje didžiausia tarp visų Baltijos šalių, o ir Europoje esame tarp lyderių. Europinio KPMG tyrimo duomenys signalizuoja, kad kitose Baltijos šalyse situacija geresnė: Latvijoje ir Estijoje suvartojamų nelegalių tabako gaminių dalis pernai traukėsi.

Bemaž penktadalis, t. y. 17,7 proc. šalyje pernai vartotų cigarečių buvo neapmokestintos, o santykiniu šešėlinės rinkos dydžiu Lietuva gerokai lenkė Latviją (14 proc.) ir Estiją (7 proc.). Pagal šį rodiklį Lietuva yra antroji valstybė Europos Sąjungoje ir nusileidžia tik Graikijai, kur suklastotos ir kontrabandinės cigaretės 2019 m. sudarė 22 proc. visų šalyje suvartotų tabako gaminių. Taigi, Lietuva išlieka viena daugiausiai nelegalių tabako gaminių vartojančia ES valstybe, ir per pastaruosius metus šešėlinė rūkalų rinka Lietuvoje paaugo.

Naujas taikinys – kaitinamasis tabakas

Pastaruoju metu valdžia akcizais nusitaikė ir į santykinai naują rinkos produktą – kaitinamąjį tabaką. Reikalas aktualus, nes vartotojai, ypač jaunesni, lyg ir būtų linkę atsisakyti daug kenksmingesnių tradicinių cigarečių. Niekam neteigiant, kad ir naujasis produktas labai sveikas, o ir užuodus pajamų šaltinį, dar 2018 m. Finansų ministerijos siūlymu ir pritarus Vyriausybei buvo patvirtintas kaitinamojo tabako akcizo didinimo planas. Pagal trejų metų planą akcizas kaitinamojo tabako gaminiams kasmet turėjo didėti po 15 proc.

Tačiau svarstant 2020 m. biudžetą Finansų ministerija netikėtai pasiūlė akcizą nuo 2020 m. kovo 1 d. papildomai padidinti 65 proc. Finansų viceministrė Miglė Tuskienė „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad toks sprendimas pasiteisino.

[caption id="attachment_111371" align="alignnone" width="300"] Miglė Tuskienė[/caption]

„Pažymėtina, kad net ir 65 proc. padidinus akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams nuo 2020 metų kovo 1 dienos, jų kaina išliko konkurencinga vidutinio cigarečių segmento atžvilgiu dėl daugiau nei 3 kartus mažesnio akcizų dydžio. Tai viena iš priežasčių, lėmusių tolesnį šių produktų populiarumo augimą. Remiantis administraciniais duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kaitinamojo tabako produktų pardavimai išaugo 1,5 karto, o perskaičiavus augimą vienetais matyti, kad tai didžiąja dalimi atitiko cigarečių pardavimo kritimo apimtį“, – teigė viceministrė.

Muitinės departamento duomenimis, šiemet balandį Baltarusijoje cigaretės nežymiai pabrango, tačiau pakelis populiariausių cigarečių ten tebekainuoja apie 0,4–0,5 Eur. O Vilniuje, juodojoje rinkoje šių cigarečių kaina šoka iki maždaug 1,7 Eur. Lietuvoje su visais mokesčiais toks pakelis kainuos apie 3,48 Eur, o apskritai cigarečių kaina siekia nuo 3,45 iki 4,15 Eur.

Tuo tarpu kaitinamojo tabako gaminio pakelis šiemet, po akcizo padidinimo, pabrango nuo 3,4 iki 3,7 Eur ir artėja prie brangiausių cigarečių. Baltarusijoje kaitinamojo tabako pakelis kainuoja apie 1,6 Eur. Pasak M.Tuskienės, pajamų iš akcizų už kaitinamojo tabako produktus šiais metais surenkama tiek, kiek buvo prognozuota. 2020 m. sausio–rugpjūčio mėn. gauta 11,3 mln. eurų, t. y. apie 6,2 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

Tiesa, kaip pabrėžia kaitinamojo tabako dirbtinio ir staigaus branginimo oponentai, tokio drastiško akcizų šokinėjimo rezultatai dar nėra aiškūs. Šiemet antrąjį ir trečiąjį metų ketvirtį jau buvo renkamas padidintas akcizo mokestis, tad lieka tik spėlioti, kokią įtaką dėl augančios paklausos tai padarys kontrabandai. Taip pat visiškai neaišku, ar kaitinamojo tabako produktų brangimas nepadarys įtakos vartotojų perėjimui prie mažesnės žalos sveikatai alternatyvų.

Mat už visuomenės sveikatos apsaugą atsakinga JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) 2020 metų liepą pripažino, kad kaitinamojo tabako sistema IQOS yra modifikuotos rizikos tabako produktas (angl. Modified risk tobacco product (MRTP). Kadangi šis produktas išskiria mažiau kenksmingų medžiagų, FDA agentūra nurodė, kad jis prisideda prie rūkančiosios visuomenės sveikatos gerinimo. Bet kas ta sveikata, kai norisi į biudžetą staigiai gauti lengvų pinigų?

Mokesčių stabilumas – vis dar vertybė?

Kokių dar atgarsių sulaukė Vyriausybės sprendimas pakeisti prisiimtą 3 metų akcizų didinimo planą? Šį sprendimą kritikavo dalis Seimo opozicijos ir užstojo valdantieji.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas klaipėdietis Simonas Gentvilas atvirai pareiškė, kad minėtas sprendimas finansiškai paveiks vienintelę mūsų šalyje tabako įmonę „Philip Morris International“, gaminančią kaitinamojo tabako produktus. Pasak jo, valdantieji taip neišspręs nei visuomenės sveikatos, nei didesnio akcizų surinkimo į biudžetą problemų. „Sakiau ir pakartosiu, kad Lietuva ir taip 30 metų gyvena su chronišku šešėliu. Dabar kas septinta surūkoma cigaretė pagaminta Gardino fabrike, kas penkta – be akcizo. Juk kiekvienas mokestinis pakeitimas vienaip ar kitaip veikia šešėlio logiką bei žmones, kurie tuo verčiasi arba perka kontrabandines prekes. Bet vėl lipame ant to paties grėblio“, – tvirtino jis, pridurdamas, kad mokesčių kaitaliojimas skubos tvarka blogina ir investicinį klimatą šalyje.

[caption id="attachment_111367" align="alignnone" width="278"] Simonas Gentvilas[/caption]

Jam iš dalies pritaria ir investuotojų ekspertai. Organizacijos „Investors Forum“ Politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė savo komentare „Valstiečių laikraščiui“ pabrėžė, jog būtina laikytis ilgalaikių politikos planų ir vengti bet kokių staigmenų. „Mokesčių politikos stabilumas ir nuspėjamumas yra labai svarbi investicinės aplinkos sudedamoji dalis“, – seniai žinomą, bet neretai pamirštamą tiesą priminė ekspertas.

Pabrėžtina, kad tai ne pirmas toks mėginimas skubiai sužaisti mokesčių didinimu, nesilaikant jokių patvirtintų ir iš anksto deklaruotų planų. Antai, baigiantis vienai Seimo sesijų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga netikėtai įregistravo projektą padidinti akcizus alkoholiui, nors klausimas net nebuvo numatytas sesijos darbų plane. Ir Seimas nesunkiai tokiai iniciatyvai pritarė.

Siūlo derinti politiką

Praėjusią savaitę Latvijoje pristatyta Latvijos prekybos ir pramonės rūmų inicijuota mokslo studija „Akcizų politika Baltijos valstybėse: alkoholiniai gėrimai, saldinti nealkoholiniai gėrimai ir tabako produktai“.

Mokslininkų nuomone, alkoholio akcizų politika Baltijos šalyse galėtų būti harmonizuojama ir koordinuojama siekiant sumažinti paskatas apsipirkti kaimyninėse šalyse. „Studiją atlikę mokslininkai teigia, kad būtina atsižvelgti į geografinę Baltijos šalių padėtį ir vis didėjantį nelegalios prekybos mastą. Taip pat rekomenduota atsižvelgti į ekonomikos nuosmukio ir pakilimo ciklą. Anot tyrėjų, akivaizdu, jog neproporcingas akcizų didinimas dar labiau išaugins kontrabandą. Kaip pavyzdį jie pateikia Lietuvą, kuri pagal nelegalios prekybos dydį ES yra antra“, – rašoma pranešime.

Apibendrindamas tyrimą, studijos vadovas Arnis Sauka iš „SSE Riga Sustainable Business Center“ pažymėjo, kad akcizų politika turėtų būti vieninga visose Baltijos šalyse. „Taip išvengsime daugybės rizikų, kurios akcizų politiką paverčia neveiksminga. Jeigu mokesčių politika nėra derinama su priemonėmis, skirtomis kovai su kontrabanda, ir jeigu nėra įtraukiami gamintojai, keičiantys produktų sudėtis, tuomet mokesčių pakėlimas daro neutralų arba net neigiamą poveikį valstybės biudžetui, o realus akcizinių prekių suvartojimo lygis gali apskritai nesumažėti“, – teigia A.Sauka.

Grįžtant prie sveikatinimo ir kontrabandos temų, pabaigai galima priminti, kad statistikoje dalyvauja tik legalus alkoholis ir legaliai apskaitomos cigaretės, o mūsų sprendimai veikia ir konkurencinę aplinką. Jei šiandien Baltarusijos fabrikai kaitinamojo tabako gaminiuose ir nesispecializuoja, tai nereiškia, kad neims to daryti.

 

Kaitinamiems buvo taikomas rūkomojo tabako tarifas				Atskira kaitinamo tabako kategorija
	2016 sausio 1 d.	2017 sausio 1 d.	2018 sausio 1 d.	2019 kovo 1 d.	2020 kovo 1 d.
Eur/kg tabako	54,16	54,16	60,24 (+ 11,2 proc.)	68,6 (+ 13,9 proc.)	113,2 (+ 65 proc.)

Akcizų pajamos už apdorotą tabaką Lietuvoje

	2016	2017	2018	2019	2020
Pajamų iš apdoroto tabako akcizo planas (mln. Eur)	267	297	294	303	310,9*
Gauta pajamų iš apdoroto tabako akcizo (mln. Eur)	274	283	291	295 (288 už apdorotą tabaką + 7 už kaitinamojo tabako gaminius)
Planuota gauti papildomų pajamų iš tarifų didinimo (mln. Eur)	7	23	10,4	12	17 (11 visi + 6 už kaitinamojo tabako gaminius)
Surinkimas, palyginti su praėjusiais metais (proc.)	105,2	103,3	103,1
Nelegali cigarečių rinka (EPS Q4)	17,5	19,6	19,3	21,3

*Finansų ministerija valstybės biudžeto pajamų plane nurodo bendrą akcizo sumą. Šis skaičius apskaičiuojamas pagal prognozuojamus procentus, nurodytus kiekvienai akcizų grupei.

VMI inf.