Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Teismas: E. Bėrontas iš pareigų atleistas teisėtai

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė kaip nepagrįstą buvusio Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus Eriko Bėronto skundą Žemės ūkio ministerijai dėl įsakymo, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų, panaikinimo, teigiama teismo pranešime spaudai.  

E. Bėrontas prašė teismo panaikinti žemės ūkio ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų, grąžinti jį į tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pasak pareiškėjo, Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka gauta informacija negalėjo būti pagrindas sprendžiant dėl jo atleidimo iš tarnybos, neįvykdžius įstatymo nustatytų procedūrų. Pareiškėjo teigimu, įsakymas priimtas ne dėl jo veiklos ar jos neigiamo vertinimo, bet dėl aukščiausias pareigas einančių valstybės pareigūnų spaudimo – jis iš pareigų atleistas po didžiulio visuomenės susidomėjimo bei Seimo narių, ministro pirmininko, prezidentūros atstovų įsikišimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir įvertinęs joje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad įsakymas dėl E. Bėronto atleidimo yra teisėtas, pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Atleisdamas pareiškėją žemės ūkio ministras nepažeidė įsakymo priėmimo procedūrų ir ministro funkcijas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Teismas pažymi, kad ministras, prieš skirdamas į pareigas įstaigos prie ministerijos vadovą, turi pareigą Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamą įstaigą dėl informacijos apie asmenį. Tik gavęs ir įvertinęs šią informaciją ministras priima sprendimą skirti ar neskirti asmenį į pareigas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Korupcijos prevencijos įstatymu ministrui yra palikta diskrecijos teisė jam pateiktą medžiagą apie priimamo ar paskirto asmens patikimumą įvertinti atsižvelgiant į tos medžiagos reikšmingumą valstybės tarnybai ir turi absoliučią dispoziciją priimdamas sprendimą skirti ar neskirti pareiškėją antrai kadencijai. Teismo sprendime pažymima, kad įsakymas buvo priimtas įvertinus STT pateiktoje įslaptintoje informacijoje nustatytas aplinkybes. Teismas nemato pagrindo konstatuoti, kad viešojoje erdvėje sklindanti informacija apie pareiškėją turėjo įtakos priimant šį įsakymą.

Šis teismo sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Rekomenduojami video