www.alytausnaujienos.lt nuotr.

Į kas­me­ti­nes Aly­taus ra­jo­ne, Ra­džiū­nų kai­me, esan­čia­me nuo­ty­kių par­ke „Tar­za­ni­ja“ sek­ma­die­nį vy­ku­sias au­to­mo­bi­lių ir ke­tur­ra­čių žie­mos spor­to var­žy­bas su ma­ža­me­čiu vai­ku at­vy­ku­sių tė­vų pra­mo­gas ap­kar­ti­no ne­lai­mė. Jų pen­kia­me­tis ber­niu­kas įkri­to į ne nuo­ty­kių par­kui pri­klau­san­čio­je, o pri­va­taus kie­mo te­ri­to­ri­jo­je esan­tį šu­li­nį. Lai­mei, ma­žy­lis kaip­mat bu­vo iš­trauk­tas iš šu­li­nio ir nu­vež­tas į Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nę, kur ap­žiū­rė­tas me­di­kų. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, vai­kui sun­kių su­ža­lo­ji­mų iš­veng­ti pa­vy­ko.

Ne­lai­mė nu­ti­ko sek­ma­die­nį po vi­du­die­nio. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, ber­niu­kas kar­tu su tė­vais pa­te­ko į var­žy­bų da­ly­vių sto­vė­ji­mo bei pa­si­ruo­ši­mo var­žy­boms te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je žiū­ro­vams bū­ti drau­džia­ma. Pa­sak Kris­ti­nos Ja­nu­le­vi­čie­nės, Aly­taus po­li­ci­jos at­sto­vės, vai­ką iš šu­li­nio iš­trau­kė tė­vas.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai gūž­čio­ja pe­čiais ir svars­to, kaip vai­kas ga­lė­jo įkris­ti į už­deng­tą šu­li­nį. Tur­būt jis tu­rė­jo kaž­kaip tą šu­li­nį pra­deng­ti, kad į jį įkris­tų. Šu­li­nys bu­vo apie dvie­jų met­rų gy­lio ir be van­dens.

„Va­di­na­si, vai­kas ten tu­rė­jo bū­ti pa­lik­tas vie­nas, be prie­žiū­ros, ki­taip ne­ži­nau, kaip jis ten su­ge­bė­jo įkris­ti, nes šu­li­nys bu­vo už­deng­tas len­to­mis ir pu­ta. Gal jis krapš­tė tą šu­li­nį. Ne­ga­liu to pa­sa­ky­ti.

Aš per ra­ci­ją ga­vau pra­ne­ši­mą apie įvy­kį. Kai at­vy­kau, vai­kas jau bu­vo iš­trauk­tas iš šu­li­nio. Pats vai­ką nu­ve­žiau pas me­di­kus, kur jį ap­žiū­rė­jo“, – tei­gė Min­dau­gas Al­do­nis, nuo­ty­kių par­ko šei­mi­nin­kas.

Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, pen­kia­me­tis ber­niu­kas pa­ty­rė ne­sun­kių su­ža­lo­ji­mų – nu­ga­ros apa­ti­nės da­lies ir du­bens su­mu­ši­mų. Ma­žy­lis ste­bė­ti pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę, o pir­ma­die­nį bu­vo at­lie­ka­mi iš­sa­mes­ni ty­ri­mai, sie­kiant įsi­ti­kin­ti, kad vai­kui sun­kes­nių pa­sek­mių iš­veng­ti pa­vy­ko.

M.Al­do­nis ti­ki­no, kad to­je te­ri­to­ri­jo­je, ne­to­li šu­li­nio, bu­vo pa­sta­ty­tas „Stop“ žen­klas ir ten žiū­ro­vams vaikš­čio­ti drau­džia­ma. Esą ne­to­li tos vie­tos bu­vo ir va­žiuo­ja­mo­ji da­lis, tad ver­sli­nin­kas dė­ko­jo Die­vui, kad vai­kas ne­iš­bė­go į ją, nes to­kiu at­ve­ju pa­sek­mės ga­lė­jo bū­ti tra­giš­kos.

„Jei­gu tė­vai rū­pi­na­si vai­ko sau­gu­mu, tai jie ten iš vi­so ne­tu­rė­jo bū­ti. Mes juk ne­ga­li­me ap­žiū­rė­ti vi­sų ap­link esan­čių te­ri­to­ri­jų, vi­sų ten pra­mo­gau­jan­čių vai­kų. Tė­vai pa­tys at­sa­ko už sa­vo at­ža­las“, – ti­ki­no M.Al­do­nis ir pri­dū­rė, kad tė­vai už­si­mi­nė, jog dėl šio įvy­kio kal­bė­jo­si su ad­vo­ka­tais. Jis ma­no, kad tė­vai to­kiu bū­du sieks iš­peš­ti kaž­ko­kios nau­dos iš ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių, ta­čiau tik dar kar­tą pa­brė­žė, kad tai vy­ko ne nuo­ty­kių par­ko te­ri­to­ri­jo­je ir tė­vai su vai­ku bu­vo drau­džia­mo­je ten bū­ti vie­to­je.

Ver­sli­nin­kas tei­gė jau­čian­tis ap­mau­dą, jog vie­šo­je erd­vė­je bu­vo pa­skleis­ti gan­dai, esą jis šį įvy­kį ban­dė nu­slėp­ti, ta­čiau tai ne­tie­sa, nes pats tą vai­ką me­di­kams nu­ve­žė ir pa­pra­šė gy­dy­to­jo, kad sku­bos tvar­ka ap­žiū­rė­tų.

Ber­niu­ko tė­vo ko­men­ta­ras:

„Nuo pir­mos ir ant­ros tra­sų ėjo­me ap­žiū­rė­ti tre­čios ir ket­vir­tos tra­sos. Ten ta tra­sa bu­vo prie pat „Tar­za­ni­jos“ sa­vi­nin­ko gy­ve­na­mo­jo na­mo, per įva­žia­vi­mą, kur įva­ži­nė­jo da­ly­viai. Nu­spren­dė­me ei­ti į ma­ši­ną, nes bu­vo vė­su. Ei­nant pro tą vie­tą, kur įva­ži­nė­jo var­žy­bų da­ly­viai, vai­kas žai­dė su drau­go dviem vai­kais. Pa­ma­čiau, kaip ei­da­mas prie­ky­je mū­sų, jis į tą šu­li­nį tie­siog įsmu­ko. Šu­li­nys bu­vo už­deng­tas pu­tos po­lis­te­re­no la­pu ir iš šo­nų už­dė­tos dvi len­tos. Kaip aš mąs­tau, ten iš vi­so ge­riau bū­tų ne­už­deng­tas šu­li­nys, nes ta­da bū­tų aiš­kiai ma­ty­ti, kad duo­bė. O da­bar bu­vo pa­da­ry­ti ko ne spąs­tai.

Šiuo me­tu vai­kas li­go­ni­nė­je. Jis pa­ty­rė smul­kių su­mu­ši­mų, ta­čiau pra­šy­siu ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lio, nes da­bar vai­kui ne­ga­li­ma ei­ti į dar­že­lį ma­žiau­siai de­šimt die­nų, jis tu­ri bū­ti ra­my­bės bū­se­nos, ne­ga­li laks­ty­ti, žiū­rė­ti te­le­vi­zo­riaus, žais­ti kom­piu­te­ri­nių žai­di­mų.

Vie­na­reikš­miš­kai dėl įvy­kio kal­ti ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai. Jei­gu bu­vo or­ga­ni­zuo­tas ren­gi­nys, į tą už­deng­tą šu­li­nį ga­lė­jo įkris­ti bet kas, net ir su­au­gęs žmo­gus. Tas šu­li­nys nuo na­mo maž­daug de­šimt met­rų, o nuo tra­sos te­bū­nie pen­ki–de­šimt met­rų. Ten juk bu­vo bū­rys žmo­nių, tu­riu fil­muo­tos me­džia­gos ir nuo­trau­kų. Man at­siun­tė žmo­nės. Apie įvy­kį jau pra­neš­ta po­li­ci­jai, lauk­si­me ty­ri­mo iš­va­dų. Kaip elg­si­mės to­liau, ma­ty­si­me ei­go­je.“

 

Laura BALIUKONIENĖ