Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų politinės kampanijos pradžią. Kaip nauji savivaldos rinkimai atsilieps šešėlyje tūnančiai giminių valdžiai?

Nukapoti lynai

Žinia apie tai, kad prasidėjo savarankiškų politinės kampanijos dalyvių ir visuomeninių rinkimų komitetų, dalyvausiančių kitų metų kovo 3 d. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, registravimas, sutapo su keliais pamąstymui nuteikiančiais faktais. Vieną rudens rytą Šilutės rajonas netikėtai liko be valdžios: Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė merą, jo pavaduotoją, savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėją ir vienos savivaldybės įmonės direktorių. Jie įtariami piktnaudžiavimu tarnyba. Kadangi prieš kelis mėnesius po Panevėžio miesto mero kabinete atliktos kratos STT pareigūnai buvo išsivedę ir jo šeimininką, prieš ankstesnius savivaldos rinkimus garsiai skambėjusios kalbos apie tiesiogiai renkamų merų atsakomybę, skaidrumą ir didesnį pasitikėjimą šiandien atrodo kiek kitaip.

Savąjį deguto šaukštą į pasitikėjimo vietine valdžia statinę įdrėbė ir prieš kelias dienas pristatyto Vilniaus politikos analizės instituto tyrimo apie visuomenės požiūrį į nepotizmą – artimųjų ir giminių globojimą parūpinant jiems šiltų, pelningų darbo vietų – išvados. Nors paprastai šį reiškinį esame linkę sieti tik su valstybės tarnyba, pasirodo, kad ir privačiame versle išsišakojęs nepotizmas, daugelio manymu, daro ne mažesnę žalą visuomenei. Pasak tyrėjų, absoliuti dauguma apklaustųjų mano, kad didelė dalis gabių žmonių nepatenka į darbo rinką ir dėl to galbūt Lietuva netenka talentų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nepotizmo pasekmės ypač skaudžiai jaučiamos regionuose. Ir viešajame, ir privačiajame sektoriuose įsitvirtinę „saviškiai“ nukapoja socialinių liftų lynus, galimybes rasti geresnį darbą ar siekti profesinės karjeros, tad ne tokie savi priversti arba išvykti, arba tenkintis tuo, kas jiems palikta. Dauguma išvažiuoja, ne tik iš savo miesto ar rajono, bet ir iš Lietuvos. Remiantis susisiekiančių socialinių indų dėsniu, nutekėjus protui ir gabumams, sistemoje vis didėja kvailių, vidutinybių ir prisiplakėlių tankis. Giminių valdžia joje užsilikusius protingus verčia apsimesti kvailais, kad tik neišsiskirtų iš bendro lygio ir ginkdie nepranoktų Paties ar Pačios.

Giminaitis – kas penktas

Būtų naivu manyti, kad prezidentė, Seimas ar Vyriausybė nepotizmo problemą Lietuvoje bandytų spręsti kuo nors daugiau nei vien skambiomis, bet tuščiomis frazėmis. Begėdiškas stulbinamo nepotizmo pavyzdys ryškiai šviečia didžiausioje opozicinėje partijoje, į kurios vadovo vietą auksiniu parašiutu buvo nuleistas vienas šeimynykštis. Ir nieko, tai visai netrukdo partinei propagandai toliau skalambyti apie naujas demokratijos pergales ir dėl jų trūkumo gėdinti oponentus. Nė žodžio apie tai netarė nei prezidentė, nei Seimas, nei visokios etikos komisijos ar tarnybos – juk čia pačios partijos apsisprendimas. Buvo demokratiški rinkimai, ko čia kabinėtis? Kaip pasakytų siciliečiai, „Cosa nostra“ – tai mūsų reikalas. Ką gi, taip galėtų sakyti ir pagėgiškiai, varėniškiai ar šalčininkiečiai: šie rajonai pirmauja Lietuvoje pagal savivaldybių administracijose dirbančių giminių kiekį.

Antai Pagėgių savivaldybėje kas trečias (35 proc.) darbuotojas susijęs su kitais giminystės ryšiais. Visose šalies savivaldybių administracijose tokių yra beveik penktadalis (18 proc.). Tai šiais metais STT atlikto tyrimo duomenys, kurie, reikia manyti, atskleidžia tik dalį viso lietuviško nepotizmo portreto. Kol valdžia gagena apie kovą su korupcija, tiesioginius merų rinkimus ir naujas demokratijos pergales, atskiros giminės atskirose savivaldybėse toliau stiprina savo valdžią.

Gintaras Šumskas

Pasak Gintaro Šumsko, Vilniaus politikos analizės instituto tyrimų vadovo, viešosios nuomonės tyrimas „Ar nepotizmas trukdo demokratijai Lietuvoje?“ atskleidė labai aiškią nepotizmo tendenciją: ši problema ne tokia svarbi didžiausiuose Lietuvos miestuose, nes ten žmonės turi daugiau galimybių susirasti darbą ar pasirinkti kitą. „Mažuosiuose miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena 2 tūkst. ar mažiau žmonių, nepotizmo problema kur kas rimtesnė. Ekonominių galimybių ten mažiau, ypač jei kalbėtume apie viešąjį sektorių. Darbdavius praktiškai galima suskaičiuoti ant pirštų“, – sakė pašnekovas.

Saugos pranešėjus

Labiausiai tyrėjams į akį krito tai, kad daugiau nei 70 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, jog dėl išsikerojusių giminystės ar draugystės ryšių daug jaunų žmonių negali patekti į tas darbo vietas, į kurias galėtų pretenduoti pagal savo kvalifikaciją, ir būna priversti emigruoti. „Vienas jaunas mokslininkas, grįžęs iš užsienio, sakė dar tik pradėjęs ieškotis čia darbo, bet jau yra priverstas spėlioti, ar profesiniais sumetimais saugu grįžti į Lietuvą, ar galės dirbti pagal savo kvalifikaciją, savo sugebėjimus. Tai šiek tiek gąsdina“, – teigė A.Šumskas ir pridūrė, kad giminių valdžia vis randa būdų, kaip apeiti įstatymus ir leisti naujus ūglius. Vienas iš pavyzdžių – savivaldybių su kitais dalininkais steigiamos įmonės, kuriose vos ne pusė darbuotojų gali būti susiję su savivaldybės administracija.

Ingrida Kalinauskienė, su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė, atkreipė dėmesį, kad giminystės ryšiai tarp darbuotojų savaime nėra koks nors blogis, svarbiausia, kaip jie pateko į vieną darbovietę, ar turi reikiamų kvalifikacijų, ar tinkamai eina savo pareigas. „Įvairūs tyrimai, tarp jų ir Lietuvos korupcijos žemėlapis, rodo, kad giminių, bičiulių, politinių partijų narių protegavimą tiek gyventojai, tiek patys valstybės tarnautojai bei įmonių atstovai nurodo kaip labiausiai Lietuvoje paplitusias korupcijos formas. Tai rodo, kad nepotizmas yra opus klausimas, gerai, kad STT šiuo metu tam skiria daugiau dėmesio“, – sakė pašnekovė.

Ingrida Kalinauskienė

I.Kalinauskienė pabrėžė, kad reikėtų ne tik kalbėti apie toje pačioje įstaigoje dirbančius gimines ir bičiulius, bet ir skirti daugiau dėmesio, kaip verslininkai bendrauja su politikais. „Man asmeniškai labai norėtųsi daugiau skaidrumo priimant sprendimus savivaldoje, pavyzdžiui, kad vietos politikai deklaruotų savo susitikimus su verslo atstovais, kad žinotume, ką veikia mūsų išrinkti atstovai, kokius sprendimus priima. Labai svarbu, kad žmonės, matydami piktnaudžiavimus, pastebėję interesų konfliktus, galėtų apie tai pranešti nesibijodami pasekmių. Nuo sausio 1 d. įsigalios Pranešėjų apsaugos įstatymas, tad darbuotojai, gyventojai gali tikėtis, kad bus apsaugoti pranešę apie pastebėtus pažeidimus“, – sakė pašnekovė.

Priklauso nuo vadovo

Sutapimas ar ne, bet Šilutės rajono savivaldybė gana ryškiai pažymėta ir anksčiau STT atlikto nepotizmo tyrimo išvadose. STT analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė, kad pagal savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumo rodiklius Šilutės rajonas yra negarbingoje 5 vietoje: giminystės ryšiais savivaldybės administracijoje yra susiję 26 proc. darbuotojų, tai yra kas ketvirtas. Pirmoje vietoje puikuojasi legendiniai Pagėgiai, o paskutinėje – Rokiškio rajonas su rekordiškai žemu vos 3 proc. rodikliu. Kas čia dedasi, kodėl rokiškėnai tiesioginiuose mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose nesugeba išsirinkti giminių valdžios? Gal meras išvis neturi giminių? Pasirodo, pataikiau kaip pirštu į akį: Antanas Vagonis, Rokiškio rajono savivaldybės meras, atsakydamas į juokais užduotą klausimą patvirtino, kad tai tiesa. „Jei visiškai sąžiningai – Rokiškio rajone neturiu jokių giminių, esu kilęs iš visai kito krašto. Aukštesni pareigūnai savivaldybėse dažnai būna tiesiog atakuojami giminaičių – tą reikia tiesiai pasakyti. Ir pas mane ne vienas žmogus buvo atėjęs prašyti – mere, gal jūs man galėtumėte kokio darbelio duoti... Įsivaizduokit, jeigu jo vietoje būtų mano teta ar pusseserė? Tokiu atveju dažnas meras turbūt pradėtų to darbelio ieškoti, nes greičiausiai jaustų pareigą padėti giminaičiui“, – svarstė A.Vagonis.

A.Vagonis

Jo teigimu, nepotizmo problemos sprendimas pirmiausia priklauso nuo paties vadovo sąžiningumo. „Visada sakiau, kad kandidatavimas į vienas ar kitas pareigas, dalyvavimas darbo konkursuose turi būti kaip įmanoma mažiau susijęs ir su priklausymu kuriai nors partijai, ir su giminystės ryšiais. Tokia mano pozicija“, – sakė pašnekovas. Anot jo, dirbti su draugais ir giminėmis yra blogiau. Meras rėmėsi asmenine patirtimi: dirbdamas AB „Rokiškio komunalininkas“ direktoriumi, pavaduotoju buvo priėmęs savo draugą. „Kai pradėjau jį spausti dėl darbo, kurį jis turėjo atlikti, kai kartą gavo nuobaudą už tai, kas nebuvo padaryta, jis pasijuto asmeniškai įžeistas – o ne dėl darbo trūkumų. Mūsų draugystė atšalo, o paskui, kai atleidau jį į pensiją ne tuo metu, kai jis norėjo, o kai suėjo pensinis amžius, apskritai praradau jį kaip draugą“, – pasakojo A.Vagonis.

Draugystės ar giminystės ryšiai, mero teigimu, vadovui užkrauna sunkią atsakomybės naštą, nes jis turi iš jų išsireikalauti, kad dirbtų taip, kaip priklauso. „Be to, nesąžiningai priimti žmonės dar ir kažko tikisi. Kartą vienam pasiūliau dalyvauti konkurse dėl kultūros centro direktoriaus pareigų. Ir ką? Jis atėjo į konkursą visiškai nepasiruošęs. Ir paskui išeidamas man sako: „Mere, žinot ką? Jūs mane pasikvietėt ir „padurninot“? Tai kam jūs mane pakvietėt?“ Ir jis kalbėjo nuoširdžiai, kaip ir tas mano atleistas draugas“, – sakė pašnekovas. Įdomu, kad kartais dėl tokio reiklumo galima susilaukti ir giminių pasmerkimo. A.Vagonis prisipažino kartą atleidęs iš darbo vieną savo žmonos giminaitę, tai ši nuo to laiko nebeina į giminės šventes, jei sužino, kad ten bus ir meras. „Žmonės tokius dalykus priima asmeniškai: aš ją, 70 metų moterį, įžeidžiau atleisdamas iš darbo. Mūsų aplinkoje niekas manęs dėl to nepalaiko. Leidžia suprasti giminaičiams – ai, jis toks keistas žmogus, truputį idiotas, nesupranta, ką jau ten iš jo norėti...“ – linksmai, o gal ir ne visai, savo patirtį apibendrino pašnekovas.

Atsako ir rinkėjai

Linas Kojala, politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius

Ar tiesioginiai merų rinkimai padeda mažinti korupciją ir nepotizmą, o gal priešingai? Manau, kad demokratinėje sistemoje bet kuriuo atveju pagrindinė atsakomybė už politikus ir jų skyrimą į atsakingas pareigas tenka visuomenei. Ir kuo daugiau yra tiesioginių jų skyrimo galimybių, tuo labiau politikai turėtų būti atsakingesni savo rinkėjams. Tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai prisideda prie mažesnio korupcijos ir nepotizmo lygio. Žinoma, tai nereiškia, kad dėl tiesioginių rinkimų tokių grėsmių nelieka, tačiau tam tikra paskata politikams būti atsakingesniems savo rinkėjams tikrai atsiranda. Su korupcijos ir nepotizmo bėdomis Lietuvoje susiduriame jau seniai, tai senos struktūrinės problemos, kurios sprendžiamos lėtai. Bendras korupcijos lygis šalyje yra vienas iš didesnių Europos Sąjungoje. Principai, kuriais remiantis šios problemos turi būti sprendžiamos, nesikeičia, jie yra tie patys: didesnis skaidrumas, didesnis atvirumas ir didesnė atskaitomybė. Rinkimai yra vienas iš atskaitomybės būdų. Bet, aišku, labai svarbu, kad ir rinkėjai vertintų žinias, jog vienas ar kitas politikas yra įsivėlęs į skandalą, kad dėl jų veiksmų atliekami tyrimai, ir tuo pasiremtų per rinkimus priimdami savo sprendimą. Juk jeigu jie balsuoja už kuo nors kaltinamus asmenis, tai irgi yra tam tikras jų pasirinkimas.