Žmonių patogumu ir saugumu susirūpinusius, paupį tvarkančius žmones stebina valdžios... stebėsena.

Biržiečiams, kurių miestą skalauja du ežerai ir dvi upės, itin aktualus susisiekimas tiltais, lieptais ir liepteliais.

Nerimą kelia pūvantis Biržų pasididžiavimas - pėsčiųjų tiltas per ežerą. Su šituo tiltu susijęs ir juodojo humoro klausimas: kada Biržuose įvyks plaukimo varžybos Širvėnos ežere, iš kurio vandenų kapstysis turistai, žvejai ir fabriko „Siūlas" darbininkai.

Ūkininkai keikia Astrave technikos svorį ribojantį ženklą, kuriuo bandoma saugoti įrantį tiltą per užtvanką. Tilto remontui savivaldybėje stinga lėšų. Iš „žemdirbiškų" politikų valdomų ministerijų plaukia patarimai - pavyzdžiui, iš viso išleisti ežero vandenį, nes tai yra nenatūralus vandens telkinys... Tokios mintys priskirtinos jau nebe juodajam humorui, o valdžia apsinuodijusių ligonių kliedesiams...

Atminties tiltais ir takais

Su dar vienu tiltu, kol kas tik svajonėse jungiančiu Apaščios krantus nuo raudonosios bažnyčios iki Latvygalos gatvės, susijusi šviesi atmintis apie Mykolą Taujanską. Žveją, sportininką, muzikantą, „Siūlo" fabriko darbuotoją. Ir politiką. „Tikro rūpesčio žmogus, įsipareigojęs Biržams ir biržiečiams. Tarybos narys iš pašaukimo - kiekvieno žmogaus nuomonė, pageidavimas, patarimas jam buvo kaip priesakas", - tai buvusios Biržų merės Irutės Varzienės žodžiai apie Mykolą. Jie parašyti nekrologe 2012 - ųjų liepą. Rytoj, liepos 15- ąją, bus šeštosios Mykolo mirties metinės.

Rudenį trejų sulauksiantis Mykoliukas žaidžia prie ligoninės esančiame parke. Jo brūzgynais virstančiais takeliais vaikštinėjęs berniuko prosenelis kone su ašaromis kartojo apie būtinybę sutvarkyti šį gydytojo Antano Dauguviečio ir jo kolegų sukurtą, tačiau apleistą nuostabų gamtos kampelį. Mykolo mintys bei žodžiai pildėsi ir vis dar pildosi kelių rajono valdžios kadencijų tęsiamais darbais. Jie - ne tik žodžiais, ne dėl postų ar už atlygį savo kraštą mylėjusių žmonių iniciatyvų tąsa.

Atminties biržiečiui Mykolui ženklas - pėsčiųjų ir dviračių takas Agluonos paupiu. Niekas taip ilgai ir taip nuoširdžiai kaip Mykolas neįtikinėjo rajono valdžios, kad šis takas prilygtų šeimos brangenybei, Biržų dvasios puošmenai. Ir dabar takas, vingiuojantis nuostabia pakrante, gyvas ne tik senais prisiminimais, bet ir jaunais žmonėmis.

Tačiau grįžimas prie dar vienos Mykolo svajonės - tilto per Apaščią - liūdnas. Galiausiai mirtimi baigęsis priepuolis Mykolą ištiko tarybos komiteto posėdyje, jam aistringai aiškinant, kad lieptas (tiltas) per Apaščią tiesiog būtinas. Politikas negalėjo suprasti, kodėl delsiama imtis iniciatyvos statyti lieptą - dar vieną Biržų miesto gyvybės ir svetingumo garantą.

„Kabantis" iniciatyvių žmonių siūlymas

Šiandien tilto per Apaščią klausimas veliasi kažkur tarp valdžios „norėjimo ir negalėjimo" ir tarp pakrantę kone besisavinančių ar jiems įtikti norinčių asmenų interesų.

Minimas tiltas kol kas - tik svajonė, lyg senas apžvalgos ratas pakibusi virš Biržų, šviesaus Mykolo atminimo ir rinkimų karščio bangų užvaldomų politikų galvų.

Tačiau pačiame miesto centre yra kitas kabantis tiltas per Apaščią. Jis galėtų būti žmonių ir valdininkų iniciatyvų susidūrimo simboliu.

Apaščios pakrantėje stovėję senosios pirties griuvėsiai keliami gyvenimui. Naujas statinys ir jo aplinka gali virsti Biržų miesto gyventojų ir svečių traukos vieta. Tą liudija ir iniciatyvių verslo žmonių pastangos tvarkyti pakrantę. Šalia yra kabantis tiltas, jungiantis Žemaitės ir Bitės gatves. Tiltą laikančios atatampos ne tik neestetiškai atrodo, bet ir akivaizdžiai pavojingos, nes po jomis vaikšto žmonės. Atatampos kelia grėsmę dviratininkams bei pėstiesiems, tamsiuoju paros metu galintiems jų tiesiog nepastebėti ir susižeisti. Tiltą laikantys lynai taip pat neatitverti nuo važiuojamosios gatvės dalies. Nesaugios ir tilto prieigos, prie kurių nėra jokių atitvarų. Upės krantai statūs, o pakrante, per žaliąją zoną, dažnai keliauja suaugusieji ir vaikai.

Tokią situaciją savivaldybės Saugaus eismo komisijai išdėstė ir biržietis, prašęs savivaldybę imtis veiksmų gyventojų saugumui užtikrinti. Žmonės gerai mena, kad atitvaras Žemaitės gatvėje atsirado po į upę įkritusios moters mirties.

Verslo žmonės raštą parašė praėjusių metų lapkritį. Atsakymą gavo po trijų mėnesių, 2018 metų vasarį. Komisijos pirmininkas Audris Mukas parašė, kad „Jūsų rašte paminėta eismo saugumo situacija bus stebima šioje vietoje ir galutinį sprendimą planuojame pateikti šių metų III ketvirtį".

„Susipažinimui su situacija Audriui Mukui reikia pusės metų", - stebisi verslininkai.

Šalia kabančio tilto esantį pastatą renovuojantys savininkai sako buvę pasirengę atatampų ir pakrantės atitvarus įrengti savo lėšomis. Tą aptarę ir savivaldybėje. Pasakę ir apie rimtus ketinimus savo pinigais apšviesti tiltą. Taip būtų pasirūpinta ir verslo bei miesto aplinka, ir žmonių saugumu. Tačiau iš savivaldybės - jokių ženklų. Išskyrus informaciją apie pusę metų truksiančią stebėseną.

„Akivaizdu, bet neįtikėtina", - toks sovietinių laikų Rusijos televizijos laidos pavadinimas tiktų situacijai Biržuose įvardyti.

„Šiaurės rytų" kalbintas dabar jau administracijos direktoriumi laikinai dirbantis A. Mukas patvirtino žinantis apie tiltą. „Čia tik verslininkų užgaidos, situacija nėra tokia bloga", - sako A. Mukas. Ir priduria, kad tiltą pirmiausia reikia apšviesti. Išgirdęs, kad ir apšvietimu pasirūpinti siūlo verslininkai, savivaldybės administracijos vadovas atsako, kad viską spręs jo vadovaujama Saugaus eismo komisija. Į posėdį ji bus kviečiama gal rugpjūtį, kai esą „prisirinks daugiau klausimų".

Tai yra objektyvi realybė savivaldybėje.

Subjektyvus pastebėjimas - labai trūksta rajono taryboje žmonių, kurie ne tik už savo, bet ir kitų žmonių iniciatyvas grumtųsi atvirai ir drąsiai - taip, kaip tą darė šviesios atminties Mykolas.

Alfreda Gudienė