„Aš galvojau, kad šis darbas atsibos, bus monotoniškas, bet taip tikrai nėra“, – Marijono Mikutavičiaus vedamoje LRT RADIJO laidoje „Darbas – ne vilkas“ sako Traukinių valdymo skyriaus Vilniaus grupės vadovas ir traukinių mašinistas Viktoras Jatkauskas. Jis sako, kad valdyti traukinį gali tik atsakingi, budrūs, greitą reakciją turintys žmonės. Tačiau geriausiai, sako mašinistas, šis darbas tiks romantikams.

V. Jatkauskas penkerius metus dirbo traukinio mašinistu, o net iki 12 valandų trukusios kelionės buvo kasdienybė. Pasak jo, traukinio mašinisto profesija – pati atsakingiausia geležinkelių srityje.

„Traukinio mašinisto darbas reikalauja maksimalios koncentracijos, susikaupimo, budrumo, nes niekada nežinai, kas gali nutikti – ir gyvūnas ant bėgių išbėgti, ir signalizacijos problemų atsirasti. Turi žiūrėti visas perėjas, pervažas, užtikrinti žmonių, keleivių, krovinių saugumą“, – teigia V. Jatkauskas.

Valdant traukinį gali pasitaikyti įvairių netikėtumų, o vienas dažniausių ir pavojingiausių – ant bėgių atsirandančios kliūtys. Tačiau V. Jatkauskas patikina, kad mašinistai būna viskam pasiruošę.

„Pamatęs ant bėgių gyvūną, mašinistas įvertina situaciją, panaudoja garsinį signalą. Jei mato, kad gyvūnas pasitraukia, nenaudoja maksimalaus stabdymo. Bet jei tai didelis gyvūnas, mašinistas staigiai stabdo. Kartais, jei traukinys pilnai pakrautas ir važiuoja visu greičiu, sustoti gali tik po 2 kilometrų. Mašinistai turi vieną paprastą taisyklę – jei mato kliūtį ant kelio, turi naudoti stabdžius“, – sako jis.

Be to, šiuolaikinės technologijos leidžia iš anksto nuspėti galimus trukdžius: „Dabar turime daug technologijų – jei kažkas negerai su keliais, mašinistas būna informuotas iš anksto. Kai mašinistas panaudoja maksimalų stabdymą, modernūs lokomotyvai patys barsto smėlį, kad būtų didesnė trintis ir sukibimas tarp rato ir bėgio.“

Tiesa, priduria V. Jatkevičius, jei traukiniui tenka sustoti, sutrinka visas traukinių eismas. „Jei stoja vienas traukinys, stoja visa sistema. Jei atsitiko kažkoks gedimas ir traukinys sustojo, už jo stos ir kiti traukiniai – susidarys kamštis“, – apie iškylančius sunkumus sako jis.

Analogiškai lėktuvams, kuriems sunkiausia pakilti ir nusileisti, traukinių mašinistams sunkiausias traukinio pajudėjimas iš vietos ir sustabdymas, darbo subtilybėmis dalijasi V. Jatkevičius: „Pagalvokite – traukinio krovinys gali būti 6 tūkstančiai tonų ir reikia sustoti tikslioje vietoje, tai reikalauja daug įgūdžių, praktikos, žinių.“

Be išvardintų dalykų, traukinio mašinistui būtinas ir budrumas, kurį patikrina specialūs prietaisai, nes traukinių mašinistai savo kabinoje keliauja vieni.

„Užmigti negalima, nes traukinyje yra ir budrumo sistema – kas kelias minutes užsidega speciali lemputė, kurią reikia užgesinti mygtuku. Jei ji neužgesinama, po 6–7 sekundžių pradeda švilpti švilpukas. Jei ir į jį nereaguojama – automatiškai įsijungia traukinio stabdžiai ir traukinys sustoja. Valdant traukinį negalima niekur išeiti – visas dėmesys turi būti į kelią“, – sako mašinistas.

Nors dabar traukinius valdo rečiau, V. Jatkevičius tikina, kad šis darbas turi žavesio: „Galvojau, kad šis darbas atsibos, bus monotoniškas, bet taip tikrai nėra – maršrutai kaskart gali būti kitokie. O jei esi romantikas – tau šis darbas kaip tik, nes visi saulėtekiai ir saulėlydžiai tavo.“