Varganos būklės vandenvietę prižiūrėti neseniai apsiėmusi Oksana Miliūnienė neslėpė, kad dauguma gyventojų į specialistų nurodymus, kaip elgtis su vandeniu, jau numoja ranka. Autorės nuotr.

Trilaukio kaimo gyventojai nebežino, ką ir galvoti: vanduo, kurį jie vartoja jau daugelį metų, vieną dieną pasirodo gerti netinkamas, po keleto dienų – vėl tinkamas. Tokia situacija tęsiasi jau gerą pusmetį – nuo tada, kai pradėta tikrinti arseno kiekį gręžinio vandenyje.
Priklauso pajininkams

Praėjusių metų pabaigoje trijose Vilkaviškio rajono vandenvietėse rastas per didelis kiekis arseno. Viena iš šių vandenviečių, esanti Trilaukio kaime (Pajevonio sen.), yra eksploatuojama ne UAB „Vilkaviškio vandenys“, o pačių trilaukiečių. Iš šios vandenvietės paimtame mėginyje buvo aptikta 13, 8 µg/l arseno, kai leistina norma – 10 µg/l.

Kaimo gyventojai iš karto buvo informuoti apie tyrimų rezultatus, jiems griežtai rekomenduota šio vandens negerti, nevartoti maistui gaminti.

Vėliau atlikus dar vienus tyrimus, mėginiuose aptiktas arseno kiekis normos jau nebeviršijo, tad žmonėms vėl leista jį vartoti.

Vandenį iš šio gręžinio vartoja apie 80 gyventojų. Iki praėjusių metų lapkričio šios vandenvietės arseno tyrimai niekada nebuvo atlikti.

Vėl rado per daug

Prabėgus vos pusmečiui situacija pasikartojo.

Šiemet gegužės mėnesį Trilaukio kaimo gyventojai kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybę, kad tolesnė vandenvietės eksploatacija būtų perduota UAB „Vilkaviškio vandenys“.

Tačiau prieš perimdama vandenvietę bendrovė turėjo įvertinti jos būklę. „Vilkaviškio vandenų“ atstovui iš gręžinio paėmus mėginį buvo atlikti laboratoriniai tyrimai.

Rezultatas nenudžiugino: mėginyje arsenas vėl gerokai viršijo normą, jo rasta 17 µg/l, t. y. dar daugiau nei prieš pusmetį.

Duomenys perduoti Vilkaviškio maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), rajono Savivaldybės administracijai. Pastaroji sušaukė Ekstremalių situacijų komisijos posėdį, tartasi, ką daryti.

Savivaldybės administracijos, „Vilkaviškio vandenų“ ir VMVT atstovų susitikimas su vietiniais gyventojais sušauktas ir pačiame Trilaukyje. Žmonės vėl perspėti nebevartoti vandens maistui gaminti ir naudoti tik buitinėms reikmėms, iki kol bus atliktas dar vienas tyrimas.

Gyventojai, kurie to pageidavo, vandeniu buvo aprūpinami plastikinėje taroje – jį pristatė UAB „Vilkaviškio vandenys“ darbuotojai.

Beveik dukart mažiau

Tuomet dar vieną mėginį iš to paties gręžinio paėmė Vilkaviškio VMVT specialistai. Iš laboratorijos parėjęs atsakymas ir vėl nustebino: nors nuo ankstesnio tyrimo buvo prabėgusios vos kelios dienos, dabar arseno kiekis leistinos normos nebeviršijo ir siekė 9, 29 µg/l. Taigi gyventojams vandenį ir vėl leista gerti bei vartoti maistui ruošti.

Kaip teigė rajono Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Simas Šlekys, šiuo metu svarstomi ilgalaikiai geriamojo vandens saugos užtikrinimo klausimai, vandenvietę perduodant valdyti UAB „Vilkaviškio vandenys“.

„Galutinio sprendimo dar nėra. Vis dėlto įrenginius atnaujinti būtina, nes jų būklė labai bloga, ir tik laiko klausimas, kada bokštas prakiurs ir bus visiškai nebetinkamas eksploatuoti“, – kalbėjo S. Šlekys.

UAB „Vilkaviškio vandenys“ direktorius Ramūnas Kašinskas pripažino, kad toks gręžinys nėra laukiama „dovanėlė“, nes teks statyti vandens gerinimo įrenginius, o tai pareikalaus didelių ir skubių investicijų, kurių šių metų biudžete nėra numatyta. Vis dėlto atsižvelgiant į viešąjį interesą gręžinį iš gyventojų įmonei greičiausiai teks perimti.

Mėginius ėmė iš ten pat

Kodėl arseno kiekiai Trilaukio vandenyje taip smarkiai „pulsuoja“ – kol kas niekas atsakyti negali. Tik pasvarstoma, kad tai gali priklausyti nuo sezoniškumo, mėginio paėmimo vietos, prieš tai išleisto vandens kiekio ir kt., o gyventojai netgi kvestionuoja laboratorijų tyrimų duomenis.

Neseniai vandenvietę neoficialiai prižiūrėti apsiėmusi Trilaukio gyventoja Oksana Miliūnienė tvirtino pati dalyvavusi, kai skirtingų tarnybų atstovai ėmė mėginius.

„Abu kartus mėginiai imti iš paties bokšto. Tiesa, kai ėmėme mėginį su veterinarijos tarnybos atstovu, vienas ūkininkas iš bokšto ką tik buvo išleidęs 3 tonas vandens. Taigi vandens tuo metu buvo nuleistas tikrai gerokai didesnis kiekis nei prieš tai, kai mėginį ėmė UAB „Vilkaviškio vandenų“ atstovas. Gal ir tai turėjo įtakos tyrimų rezultatams?“ – svarstė moteris.

Gyventojai nesureikšmina

Vis dėlto didžioji dalis trilaukiečių problemos per daug nesureikšmina. Jie žino, kad seniau leistina arseno norma buvo kelis kartus didesnė, tad tie, kurie gėrė gręžinio vandenį, geria jį ir toliau.

„Bet dauguma jį ir taip naudoja tik buitinėms reikmėms, o maistui gaminti perkasi, nes šis netinka: turi nemalonų kvapą, yra rudas nuo geležies – verdant sriubą ima suktis rudi draizgalai… Tad žmonėms labiau kliūva rūdys negu arsenas. Mes patys namuose įsitaisę vandens nugeležinimo filtrus, tad nesukame galvos nei dėl arseno, nei dėl geležies“, – kalbėjo O. Miliūnienė.

Nors paskutinis tyrimas parodė neviršytą arseno kiekį, vandenvietės problemą vis tiek reikia spręsti. Geranoriškai šių reikalų imtis sutikusi O. Miliūnienė žmonėmis siūlė dar vieną variantą – seną bokštą nugriauti, parduoti, o jo vietoje įtaisyti vadinamąją pavarą. Trilaukietė įsitikinusi, kad tokiu būdu taip pat galima sumažinti vandens taršą.

Gerokai apleistą vandenvietės statinį moteris rengėsi sutvarkyti, apšiltinti. Tačiau dalis gyventojų nenorėjo į pavarą investuoti pinigų, tad minties apie tolimesnę eksploataciją teko atsisakyti. Be to, kai kurie trilaukiečiai sako gręžinio vandens sunaudojantys kur kas mažiau negu kaimynai, kurie juo laisto daržus ar girdo gyvulius, tad pats principas jiems nepriimtinas.

„Galiausiai nuspręsta gręžinį perduoti „Vilkaviškio vandenims“. Jei jie sutiks, tai gręžinį sutvarkys, sudės skaitiklius ir kiekvienas gyventojas mokės už tokį vandens kiekį, kokį sunaudos – tada jau niekam piktumų kilti neturėtų. Belieka melstis, kad iki to laiko bokštas nenugriūtų. Jį apžiūrėję specialistai, sakė, kad konstrukcijose likę tik 1 mm geležies ir 5 cm rūdžių…“ – pasakojo O. Miliūnienė.
 

Eglė MIČIULIENĖ

santaka,logo