Žuvinto pelkės pakraštyje, ties Liepakojų kaimu, gamtotvarkininkai dirba ir savaitgaliais. Mat į porą savaičių susitraukusi žiema gali neleisti nuveikti visų darbų, kurie būtini jau dešimtmečius nenaudotoms pelkėms išsaugoti. Žiema – geriausias laikas iškirsti suvešėjusius karklynus, nuskurdusių guodalksnių guotus ir nendres iš plačių Žuvinto pelkės pakraščių, kuriuose užsiliko retosios augalų ir gyvūnų rūšys.

„Šiomis dienomis vandens užlietoje pelkėje ledo storis nesiekia ir 15 cm, bet jo pakanka, kad plačiaračiais traktoriais išvežtume išpjautą biomasę nepažeisdami jautraus pelkės paviršiaus. Pernai suskubome atkurti apie 30 ha šarmingos pelkės. Jeigu orai leis, ir šįmet turėtume atkurti ne mažiau“, – sako Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Pasak direktoriaus, vien technikos darbams nebeužtenka, atlydžiais grasinanti žiema skubina darbus, todėl šiemet, kaip ir ankstesniais metais, būtų sunku apsieiti be vietos kaimų žmonių pagalbos.

Pelkėms atkurti ir išsaugoti skiriamos pastangos ir lėšos jau duoda vaisių. Žuvinto pelkės rytiniame pakraštyje atkūrus šarmingas žemapelkes, tilvikiniai paukščiai stebėtinai greitai pasinaudojo atsiradusiomis galimybėmis perėti. Dauguma Žuvinto apylinkių pempių, raudonkojų tulikų, perkūno oželių susitelkė vietose, kur kažkada jų buvo gausybė. Itin džiugina tai, kad tik specialiai prižiūrimose šarmingose pelkėse ir aliuvinėse pievose jau antri metai aptinkama bene rečiausia ir labiausiai gamtininkų išpopuliarinta giesmininkė – meldinė nendrinukė.