Prieš kelerius metus senolio būklė ir aplinka, kurioje jis gyveno, kėlė šiurpą. Panašu, kad jis reikiamos pagalbos nesulaukė iki paskutinių gyvenimo dienų.

Į ligoninę pateko dar vienas pasibaisėtinai apleistas žmogus, kurį prižiūrėjo Socialinių paslaugų centro darbuotojai.

Prieš trejus metus…

2016 metų balandį „Šiaurės rytuose“ buvo spausdintas straipsnis „Nepraustas ir musių apspistas socialinės sistemos dalyvis“. Rašyta apie Biržuose, Birutės gatvėje, gyvenantį ir gal septynerius metus nepraustą 85 metų Juozą (vardas pakeistas – red.).

Stulbinančioje nešvaroje, be patalynės, apsišlapinęs, įvairių ligų kamuojamas vienišas žmogus gyveno socialiniame būste. Jo priežiūra buvo patikėta Biržų socialinių paslaugų centrui, apie ligonio gyvenimo sąlygas seniai žinojo atsakingi savivaldybės ir jos įstaigų tarnautojai.
„Šį žmogų mes žinome, jam yra teikiama pagalbos į namus paslauga. Tai yra maksimali pagalba“, – sakė Biržų miesto seniūnijos socialinė darbuotoja. Teoriškai senolis turėjo būti lankomas penkias dienas per savaitę ir kasdien globojamas po 2 valandas.

Tuomet pasiteiravus, ar nekilo mintis, kur žmogus prausiamas, seniūnijos darbuotoja atsakė, kad tuo privalo rūpintis žmogų prižiūrintis Socialinių paslaugų centras. Esą ligonį galima atvežti į specialius dušus.
„Tokią prausimo paslaugą galima organizuoti, juk yra dušai neįgaliesiems“, – sakė seniūnijos socialinio darbo organizatorė.
Kaimynai pasakojo apie netinkamą priežiūrą seno ir ligoto žmogaus, ne vienerius metus nebuvusio kieme, nes ligonį išvežti į lauką trukdė ir laiptai.

Istorija kartojasi?

Pastaruoju metu Juozas gyveno S. Daukanto gatvės vadinamame mediniame „barake“. Jo gyvenamoji vieta pasikeitė iš patrauklioje Birutės gatvės vietoje esančio namo iškrausčius visus gyventojus. Kol kas namo, kuriame buvo savivaldybės socialiniai būstai, statusas nepasikeitęs, dviaukštis raudono mūro namas dar neprivatizuotas.

Ne ką pasikeitė ir Juozo gyvenimas. Praėjusį trečiadienį, vasario 6 dieną, jis iš socialinio būsto S. Daukanto gatvėje į ligoninę atvežtas apgailėtinos būklės. Tai yra, be galo apleistas.

Medikai šiurpo, išvydę neįtikėtinai apleistą žmogų – „sušutusį, kiauromis pažastimis, storu rudu sluoksniu padengta oda…“

Redakcijos žiniomis, vyrą į ligoninę atvežė „greitoji“, iškviesta ligonį prižiūrinčios moters. Manoma, kad ši pagalbą kvietė išsigandusi, kai jos globojamas senolis sukniubo. Taip jis atsidūrė gydymo įstaigoje, pašiurpinęs ir visko mačiusius medikus.

Budėjęs ligoninės personalas apie apleistą žmogų informavo už socialinę globą atsakingas rajono institucijas. Dabar jau 88 metus turintis senolis paguldytas į stacionarą, sunkaus diabeto ir galimai smegenis pasiekusių komplikacijų kamuojamo ligonio būklė – neprognozuojama.

Laukiama rašto ir palankesnio meto

Ligonis Juozas ir toliau yra globojamas Socialinių paslaugų centro darbuotojų.
Dėl į gydymo įstaigą patekusio šiurpios būklės žmogaus ir jo (ne) priežiūros „Šiaurės rytai“ kalbino Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėją Kęstutį Knizikevičių ir skyriaus kuruojamo bei kontroliuojamo Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorių Eividą Šerną.

„Atvejis žinomas. Tam žmogui lankomosios priežiūros paslaugas į namus teikia Socialinės paramos centras. Teikiama galima maksimali paslauga – penkias dienas per savaitę, po dvi valandas kasdien. Šiandien iš medikų gavau informaciją, kad tas žmogus ligoninėje. Laukiu rašto iš medikų, kokios būklės žmogus pateko į ligoninę. Kai turėsime raštu išdėstytą oficialią informaciją apie ligonį, galėsime aiškintis, kodėl į medikus nesikreipta anksčiau“, – sakė savivaldybės skyriaus vedėjas K. Knizikevičius.
Pasak Socialinių paslaugų centro direktoriaus E. Šerno, trečiadienį jis pats buvo nuvykęs į ligoninę, apie centro klientą žino. Iš jį prižiūrinčios darbuotojos jau paimtas pasiaiškinimas. Juozą lankanti ta pati centro darbuotoja, kuri vyrą prižiūrėjo ir jam gyvenant Birutės gatvėje. Ligoniui teikiama lankomoji priežiūra – tiek valandų, kiek leidžia įstatymas

„Šitai moteriai tai jau gali būti antroji nuobauda“, – apie lankomosios priežiūros darbuotoją sakė įstaigos vadovas E. Šernas. Sykiu jis priminė, kad sunku rasti žmonių, kurie norėtų imtis labai sunkaus darbo su itin sudėtingo charakterio klientais.
Pasak direktoriaus, yra tikrai nemažai centro klientų, kurių lankytojos bijo. Esą klientai jas ir plūsta, ir netgi grasina, ketina primušti.
Dar blogesnė situacija, kai centro aptarnaujami žmonės prižiūrėtojų iš viso neįsileidžia į namus. Pas juos patekti negali netgi medikai.
Jei nėra įtarimo, kad žmogus gali būti miręs, policija laužtis į butą nenori. To neleidžiantys įstatymai. Tokių atvejų, pasak E. Šerno, daug.
Apie panašų atvejį, kai dėl sunkios ligonės elgesio kentėti nebegalėjo ir kaimynai, neseniai rašė „Šiaurės rytai“.
Kodėl ši seniai aktuali ir vis aštrėjanti problema lyg ir nutylima, kodėl neieškoma galimybių neadekvačiai besielgiančių globotinių priverstinam gabenimui į gydymo ar slaugos įstaigas?

Ar toks socialinės sistemos atsakingų asmenų elgesys negali būti prilyginamas pagalba žmogui save kankinti ir žudyti? Ar viskas padaryta, kad panašiems atvejams būtų taikomas medikams žinomas psichikos sutrikimas, kai žmogus pats sau kelia pavojų?

Tokias mintis išsakius socialines paslaugas teikiančio centro direktoriui E. Šernui šis teigė, kad ketinama kviestis rimtam pokalbiui suinteresuotas institucijas – medikus, policijos pareigūnus ir kt. Apie tai esą svarstoma jau senokai, tačiau vis pritrūksta laiko ar palankaus meto. Dabar, anot Socialinių paslaugų centro direktoriaus E. Šerno, savivaldybės institucijos rengiasi tarybos posėdžiui ir svarbiausių klausimų diskutavimui komitetuose.

P.S. Jei kada nors įvyks pasitarimas dėl vienišų globojamų, tačiau trūnijančių senolių, apie Juozą kalbėti nebereikės. Jau parengus publikaciją pasiekė žinia, kad jis mirė tą pačią dieną, kai pateko į ligoninę. Į kitą pasaulį Juozas iškeliavo jau nupraustas medikų.

Alfreda Gudienė

Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“